Krapai yra vienmečiai skėtinių šeimos žoliniai augalai. Užauga iki 40 - 120 centimetrų aukščio, yra kultūrinė, nereikli prieskoninė daržovė. Dažnai daržuose užauga nesėjami, iš nukritusių pernykščių sėklų. Daržą apleidus gana greitai išnyksta. Vienas iš populiariausių prieskoninių augalų, kartais naudojamas kaip vaistinis.

Krapų sėkluose yra iki 4 procentų eterinio aliejaus daugiausia susidedančio iš d-karvono ir dilapiolio, taip pat iki 20 procentų riebalų. Žolėje yra iki 1,5 procento eterinių aliejų, vitamino C -  130 mg%, karotino -  6,5 mg%, flavanoidų.

Krapų auginimas

Daugiausia krapai auginami dėl kvapių plunksniškų šviežių lapelių. Jų poreikis yra labai didelis, todėl tai gali būti ir puiki pramoninės žemdirbystės kultūra. Mėgsta saulėtas vietas, purų, vandeniui ir orui laidų ir drėgną dirvožemį. Geriausiai tinka priesmėliai arba priemoliai, krapams patinka augti po kopūstų, agurkų, kurie buvo tręšti mėšlu. Prieš sėją galima įterpti 200 -300 kg/ha amonio salietros, 100- 150 kg superfosfato, 100- 150 kg kalio chlorido.

Sėklas prieš sėją verta kelias dienas pabrinkinti. Krapų sėklos daigios tik 2 metus, sėjai reikėtų naudoti tik pirmametę sėklą.  Sėklos  sudygsta per 10 - 15 dienų, šaltoje dirvoje dygimas gali pailgėti iki mėnesio. Lengvesnėse dirvose sėklos reikia 70-80 kg/ha (7-8 g/kv.m), sunkesnėse -  40- 60 kg/ha (4-5 g/kv.m). sėjama į 1,5 centimetro gylį.

Sėjant žaliąjai masei tarp eilučių paliekami 15-20 centimetrų tarpai, auginant sėkloms tarpai tarp eilių -  30 centimetrų.  Sėjama tankiai, išdygus ir susidarius lapų rozetei, retinami. Krapai geriausiai jausis ir krūmysis bei ugins žaliąją masę,  kai atstumas tarp augalų  yra apie 15 centimetrų, krūminių veislių atstumai tarp augalų  - 15- 20 centimetrų. Šiltnamiuose auginant ankstyviems žalumynams rentabiliausias yra ištisinis užsėjimas, paliekant praėjimą.

Sėjama tik išėjus įšalui, balandžio mėnėsį,  išaugę daigai nedidelių šalnų nebijo. Pats optimliausias sėjos laikotarpis  - pirmasis gegužės dešimtadienis, tada dirvoje pakanka taip svarbios krapams drėgmės ir yra optimali temperatūra. Šiuo laikotarpiu pasėtų krapų derlius pats didžiausias, gali siekti 35 t/ha.  Geras derlius laikomas 20 - 25 t/ha. Norint pastoviai skinti žalius lapelius sėjama kas 7-14 dienų. Sėjama iki birželio vidurio arba ir dar ilgiau, jei vasara lietingesnė, taip pat galima vėl sėti nuo rugpjūčio antros pusės iki rugsėjo vidurio. Auginimo laikotarpiu krapams didelės priežiūros nereikia, užtenka 2 - 3 palaistymų, galima papildomai patręšti azoto trąšomis, reiktų purenti tarpueilius, šalinti piktžoles.

Vasarą ima sparčiai auginti stiebą ir žiedynus, mažėja žalioji lapelių masė.

Galima užsiauginti krapų ir vazonėliuose. Sėjami į jiems patinkančią purią ir drėgną žemę, laikomi 10 - 15 laipsnių temperatūroje. Išdygusius svarbu papildomai apšviesti. Auginti galima kambario temperatūroje, optimali 15- 20.

Krapų paruošimas

Pirmoji krapų žaluma skinama juos retinant, jei pasėta per tankiai. Jiems augant krapai tiek retinami, tiek skinami lapeliai. Nuskinta žaluma naudojama iš karto, gali būti užšaldoma paketėliuose, sumalama ir sūdoma arba išdžiovinama.
Džiovinimui krapai yra vieni iš jautresnių priekoninių žolelių. Jei netinka vėdinimo, apšvietimo ir temperatūros režimas, gaunama pageltusi, šienu atsiduodanti masė. Iš esmės tokia ir prekiauja dauguma prieskonių pardavėjų.

Džiovinimui skinami sausi augalai, geriausia skinti vėlyvą rytą, jokiu būdu negalima skinti, jei neseniai palijo. Skinkite švariai, kad nereikėtų plauti. Žolė nepjaustoma, nes bus prarasta daug eterinių aliejų. Išdėliojama labai plonu sluoksniu ant audeklo, geriau jei stiebai ir lapai nesiliečia trapusavyje, tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Geriausia, kad audeklas būtų prapučiamas (pavyzdžiui, marlė).  Džiovinimo temperatūra iki 30 laipsnių, aukštesnėje temperatūroje pradingsta kvapas. Džiovinama apie 3 - 4 dienas, išdžiūvusi žolė turi trupėti. Nieko nelaukiant sudedama į užsukamus indus ir laikoma tamsoje.

Sūdyti ir šaldyti krapai išlieka aromatingesni. 1 kilogramui krapų lapelių dedama 200 g druskos. Krapai surenkami sausi, supjaustomi ir sumaišomi su druska, mišinys suspaudžiamas. Laikoma šaltai.

Krapai prieskoniams

Šviežia krapo žolė jautri terminiam apdorojimui, todėl dedama į patiekalus pačioje pabaigoje, jau nustojus patiekalui virti. Taip pat šviežia žolė labai plačiai vartojama šaltiems patiekalams, salotoms pagardinti, ypač tinka su šviežiomis daržovėmis. Krapais gardinami balti sūriai,  kiaušinių patiekalai, žuvies patieklai ir puikia tinka prie sūdytos lašišos, jūros gėrybių, virtų bulvių.

Sukietėjusios stiebų dalys ir sėklos naudojamos konservavimui, puikiai tinka daržovėms konservuoti, ypač agurkams. Sukietėjusias dalis galima dėti į verdamus patieklaus, pavirti 10- 15 minučių ir vėliau jas išimti. Tai ypač tinka verdant vėžiagyvius, su kuriais krapų kvapas labai puikiai dera.

Vaistinės krapų sąvybės

Krapų preparatais gydoma hipertoninė liga, mažinamas arterinis kraujo spaudimas, išplečiamos kraujagyslės, pagyvinama širdies veikla, skatinamas šlapimo išskyrimas. Dažniausiai naudojami krapų vaisiai, kartais ir žolė.

Krapų sėklų arbata skatina dujų ir tulžies išsiskyrimą. Valgomasis šaukštas sėklų užpilamas stikline verdančio vandens. Atšalus geriama po pusę stiklinės.

Sėklos taip pat gerina apetitą, virškinimą ir pieno išsiskyrimą.

Krapų veislės

Krapų veislės viena nuo kitos stipriai vizualiai nesiskiria. Nėra didelio eterinių aliejų kiekio žaliojoje masėje skirtumo. Tačiau veislės gali skirtis pagal augimo bei stiebų formavimo laiką, o tanuo to priklauso lapelių derlius ir jų skynimo laikotarpis. Veislės  skirstomos į ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvas.

Ankstyvos veislės naudojamos auginti šiltnamiuose ir sėkloms, kurios yra labai paklausios prieskonių pramonėje. Tačiau jos turi mažesnę žaliąją masę ir produktyvus žaliosios masės periodas trumpesnis.

Vėlyvos veislės suformuoja daugiau žalių lapų su didesne jų mase nei ankstyvosios veislės. Šiuo metu rinkoje yra ir krūminių krapų veislių, kurie labai ilgai neformuoja stiebų. Esminė sąlyga šioms veislėms, kad nefomuotų stiebų - pakankamas drėgmės kiekis ir plotas. Atstumai tarp eilių turi būti ne mažesnii kaip 15 centimetrų, tarp augalų - 15 centimetrų. Krūminėms veislėms atstumas tarp eilių - 20-30 centimetrų, tarp augalų - 15-20 centimetrų.

Laisvalaikio gido Sveikatosstudija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.