Artėjant šv.Velykų šventei, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad šventiniai patiekalai netaptų apsinuodijimo maistu priežastimi, juos reikia ruošti saugiai.

Pernai Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 19 tūkst. asmenų, apsinuodijusių maistu ir sirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis. Dažniausiai buvo nustatomi pavieniai šių infekcijų atvejai, tačiau buvo ir protrūkių, kai nuo to paties maisto sunegalavo grupė žmonių. 2012 m. buvo užregistruoti 362 protrūkiai, iš kurių 325 (89 %) kilo šeimose dėl namuose pagaminto nesaugaus maisto ar netinkamos asmeninės higienos.

Kokiomis ligomis dažniausiai užsikrečiama per maistą?

Viena dažniausių maistu plintančių infekcijų mūsų šalyje yra salmoneliozė, kuria dažniausiai užsikrečiama nuo vištų kiaušinių, vištienos ir jos produktų. Gyvūninės kilmės maiste gali slypėti ir kiti ligas sukeliantys mikroorganizmai, pvz., Campylobacter, Yersinia, Escherichia, Listeria.
Sergantis žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu ir, jei gamindamas maistą nesilaiko higienos reikalavimų, ligos sukėlėjais gali užteršti šeimynai ruošiamą maistą. Tokiu būdu dažniausiai plinta rotavirusai, norovirusai, šigelės, kitos bakterijos ir virusai.

Kaip ligas sukeliantys mikroorganizmai patenka į maistą?

Mes gyvename aplinkoje, kur apstu įvairių mikroorganizmų. Bakterijų, sukeliančių žmogui žarnyno užkrečiamąsias ligas, gali būti žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose, ant daržovių ir vaisių. Maistas gali būti užterštas jį perdirbant, laikant, gaminant maistą, nesilaikant maisto ruošimo higienos reikalavimų bei asmens higienos taisyklių. Virtuvėje maistas gali būti užterštas netinkamai išvalytais ir išplautais įrankiais, naudojamais žaliavoms ir gataviems produktams doroti. Vartojimui paruošti gatavi maisto produktai gali būti užteršti, jei laikomi jie liečiasi su žalia mėsa, ar nuo žalios mėsos ant jų nuvarva skysčio.

Rizika susirgti bet kuria žarnyno užkrečiamąja liga yra didesnė, kai sudaromos sąlygos esantiems maiste pavieniams mikroorganizmams pasidauginti. Daugelio bakterijų skaičius esant palankioms sąlygoms (kambario temperatūra, skysta, baltyminė terpė) maisto produkte kas pusę valandos padvigubėja. Po kelių valandų toks maistas gali būti ligos priežastimi.

Kaip sumažinti riziką susirgti ?
Daugelio užkrečiamųjų ligų, ypatingai plintančių per maistą, galima išvengti. Tam užtenka prisiminti penkias pagrindines taisykles, kurias rekomenduoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai:

1 taisyklė. Laikytis švaros.

Maistą ruoškite tik švariomis rankomis. Rankas plauti būtina net tik tuomet, kaip jos yra vizualiai nešvarios, bet ir pasinaudojus tualetu ar prieš valgį ir valgio gaminimą. Kad išvengtumėte kryžminio maisto užteršimo, būtina plauti rankas kaskart po žalios mėsos, paukštienos, kito gyvūninio maisto dorojimo. Kuo dažniau plaukite, valykite virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršius bei įrankius. Žalią mėsą, daržoves ar gatavus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių.

Nuolat dezinfekuokite kempinėles, šluostes. Tai galima padaryti virinant, pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus.       
Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plaukite po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau pašalinti.

2 taisyklė. „Nesukryžiuoti".

Maistą gaminkite taip, kad mikroorganizmai, esantys žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą vartojimui maistą. Todėl gaminant maistą, kuo dažniau plauti rankas, taip pat įrankius, stalų paviršius, lenteles, ant kurių buvo dorota žalia mėsa, paukštiena. Stenkitės, kad šaldytuve laikomi gatavi produktai nesiliestų su žaliais, o skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų.

3 taisyklė. Gerai termiškai paruošti.

Gyvūninės kilmės produktus būtina gerai išvirti ar iškepti. Yra žinoma, kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78 laipsnius, ligą sukeliančios bakterijos žūva. Gerai termiškai apdoroto mėsos gabalo vidus neturi būti rausvos spalvos. Kiaušinius geriau valgyti kietai virtus ar keptus. Nevartoti žalio pieno ir jo produktų. Aukštesnėje nei +70 laipsnių temperatūroje žūva visi ligą sukeliantys mikroorganizmai.

4 taisyklė. Tinkamai laikyti.

Maistą reikia laikyti kaip rekomenduoja gamintojai. Nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą laikykite šaltai, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. O ligą paprastai sukelia pakankamai didelis patekusių su maistu bakterijų kiekis. Nelaikykite maisto ilgai net šaldytuve, o ilgiau laikytą  prieš vartojimą gerai pakaitinkite.

5 taisyklė. Rinktis šviežią maistą.

Maisto gamintojai, nurodydami tinkamumo vartojimui laiką, užtikrina maisto saugumą. Todėl nevartokite maisto, kurio galiojimo laikas pasibaigęs.

Rekomenduojame atkreipti dėmesį ir į daržoves, kurios paprastai valgomos žalios. Kai kurios bakterijos gali daugintis daržovių puvimo vietose. Žiemai baigiantis bei pavasarį jų kiekis gali būti pavojingas sveikatai. Nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos pūvančios daržovės ar iš jų pagaminti patiekalai taip pat gali būti ligos priežastimi.

Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

ulac.lt inf.