Aušra Daugvilaitė

Sportuoti gana dažnai pradedame būtent dėl emocinių, o ne fizinių paskatų. Imtis sporto gali paskatinti draugai, šeima, aplinka, tačiau nereikėtų pamiršti tam tikrų taisyklių, kurių laikytis privalu visiems pradedantiesiems. Iš esmės viskas priklauso nuo pasirinktos sproto šakos. Renkantis ją reikėtų atsižvelgti į asmneninius polinkius ir pomėgius, fizinę būklę ir galimybes. Sportas visų pirma turėtų būti mėgstama veikla, o ne sau skirta bausmė ar mados vaikymasis. Su sporto šaka sietinas ir apsisprendimas sportuoti: žmogus turi pats pajusti potraukį tam tikrai sporto šakai ir suvokti, kad dabar jau atėjo laikas, kai sportas gali tapti nuolatiniu gyvenimo palydovu. Jei nepaisysite šios taisyklės ir pradėti sportuoti ryšitės dėl nesvarbių priežasčių, entuziazmas sportuoti greitai išblės.

Kaip pasirinkti sporto šaką?

Pasinaudokite patirtimi, įgyta sportojant anksčiau, arba pasikliaukite jaunyste. Bene kiekvienas mūsų kokį nors sportinį būrelį lankė mokykloje, o studijuodamas universitete lankės sporto klubą. Tai puiki asmeninė patirtis, kuri padės nuspręsti, ką mėgstate ir ko ne. Jei jūsų šeimos nariai, draugai, pažįstami užsiima sportu, pasitelkite juos į pagalbą: išsiaiškinkite jų pasirinkimo kriterijus, sporto principus, traumų riziką ir kt.

Ištyrinėkite savo aplinką. Vieta pasirinktai sporto šakai neturėtų būti labai toli, sunkiai pasiekiama. Idealiausia rinktis netoliese namų esančią sporto sąlę, klubą, savarankiškai sportuoti aikštyne.

Pradėkite sportuoti su kitais

Sportuojant grupėje greičiau mokomasi tai sporto šakai būdingų judesių, įgundama žaisti komandoje, apskritai lengviau yra pradėti. Sportuojant su kuo nors veikia teigiama konkurencija, noras varžytis ir nepasiduoti. Be to, net ir tos sporto šakos, kuriomis galima užsiimti individualiai (pavyzdžiui, bėgimas, dviračių sportas) teikia daugiau džiaugsmo teikia tada, kai sportuojama drauge su gera kompanija. Tiek pradedantiems, tiek pažengusiems sportininkams svarbu bendrauti tarpusavyje, keistis nuomonėmis, sulaukti padrąsinimo - sportas padeda bendrauti ir palaikyti draugiškus santykius. Sporto profesionalai patardami naujokams, sustiprina jų džiaugsmą dėl to, kad pasirinko būtent šią sporto šaką. Sportuojant socialiniai ryšiai įgyja naują prasmę. Užsimezga pažintys, ilgainiui peraugančios į draugystę. Sportas sujungia komandos narius draugystės ir bičiulystės saitais.

Renkantis sportinį inventorių (pavyzdžiui, svarmenis, treniruoklius, batelius ir kt.) reikėtų vadovautis tam tikromis taisyklėmis. Pirmiausia patariama pasitarti su treneriu ar atitinkamoje sporto šakoje patirties turinčiu pažystamu, kartais netgi medicinos atstovu. Net ir sportinės veiklos pradžioje rekomenduojama vengti prastesnės kokybės inventoriaus (pigių ir prastų rakečių, netinkamų slidžių, sunkaus dviračio ir kt.), nes jis gali ilgam numalšinti norą sportuoti, sukelti nusivylimą. Be to, kai kurie pigūs įrankiai gali pakenkti sveikatai, sudaryti prielaidas traumoms. Verta įsidėmėti, kad kuo specifiškesnis įrankis, tuo rimtesnių patarimų reikės jį renkantis ir įsigijant.

Toliau straipsnyje apžvelgsime populiariausias ir lengviausiai prieinamas sporto šakas:

Bėgimas

Pastaruoju metu Lietuvoje itin išpopuliarėjęs bėgimas - universali sporto šaka, tinkanti tiek jaunam, tiek senam. Tiesa, pradedantieji (išvis nebėgioję ar padarę ilgesnę pertrauką) arba vyresni nei 35-erių, prieš pradėdami sportuoti turėtų pasitarti su gydytoju ir įvertinti širdies būklę. Bėgioti nepatartina tiems, kurie turi didelį antsvorį, nes tokiu atveju sąnariams tenka pernelyg didelis krūvis.

Visiems bėgikams, ypač tiems, kam per šešiasdešimt, derėtų gerti daug skysčių. Ypač tinka negazuotas mineralinis vanduo, kuriame gausu natrio hidrokarbonato. Gerai aprūpnamame vandeniu organizme kaulinis audinys nepraranda plastiškumo, o sąnariai - paslankumo, todėl yra sunkiau pažeidžiami. Nuolat bėgiojant pagerėja širdies veikla, kraujotaka.

Treniruojantis ugdomą ištvermė, bėgiojant įgyjama dvasinė pusiausvyra. Be to, šis ištvermės reikalaujantis sportas reguliuoja kraujospūdį, žarnyno veiklą, cholesterolio kiekį kraujyje, stiprina imunitetą. Kiekvieno žmogaus galimybes sportuoti nusako jo pulso dažnis - treniruojantis ir ramybės būsenoje, - sietinas su amžiumi ir savijauta sportuojant. Tačiau net ir labai ištvermingiems sportininkams mėgėjams nepatartina per savaitę prabėgti daugiau nei 30-40 kilometrų. Įveikiant ilgesnius atstumus, gali nukentėti judamasis aparatas. Jei vis dėlto didinsite bėgimo nuotolį, sunku nuspėti, kokių fizinių ir psichinių traumų galite patirti.

Slidinėjimas ir važiavimas dviračiu

Šios sporto šakos tinka bet kokio amžiaus žmonėms. Slidinėjant sąnariams tenka mažesnis krūvis, o tai ypač svarbu pagyvenusiems ir sergantiems artritu žmonėms, taip pat turintiems antsvorio. Slidinėjimas ypač gerai veikia širdį ir kraujotaką, laikyseną, judamąjį aparatą. Stiprinami raumenys, pagerėja judesių koordinacija, dėl to iglainiui ir kasdieniame gyyvenime išvengiama susižalojimų.

Tačiau kalnuose greitai važiuoti dviračiu arba slidinėti yra gana pavojinga. Rizikos galima išvengti maršrutas apgalvojant iš anksto ir imantis atsargumo priemonių. Patyrę dviratininkai, taupydami jėgas, paprastai pasirenka maršrutą, einantį ratu. Tyrimai parodė, kad įgudę dviratininkai per minutę pedalus paspaudžia po 90 kartų, nors, atrodytų, kad per tokį laiką įmanoma tik 60 paspaudimų. Taip yra dėl to, kad greitai judant žmogaus organizmui prireikia mažiau jėgų, o lėtesnis judėjimas atitinkamai reikalauja didesnės jėgų įtampos.

Apibendrinant patartina laikytis šių patarimų:

• - Venkite pernelyg sunkių pokyčių;
• - Visuomet rinkitės maršrutą, einantį ratu;
• - Kojas laikykite lygiagrečiai dviračio rėmui - keliai išsišovę į priekį, o ne į šonus;
• - Rankas laikykite ramiai, neįtempdami.

Jėgos pratimai

Norint užsiimti jėgos pratimais, reikėtų atsižvelgti į judamąjį aparatą ir laikyseną - jei sutrikimų nėra, galite pradėti treniruotis. Stiprūs raumenys apsaugo sąnarius, tampa savotišku „amortizatiumi". Kai laikysena netaisyklinga, sąnariams, raiščiams, sausgyslėms ir raumenims tenka pernelyg didelis krūvis arba šis krūvis netinkamai paskirstomas. Tai gresia patempimais ar netgi raumenų trūkimais. Skausmo lydimi pažeidimai, pavyzdžiui, pernelyg didelis krūvis, tenkantis sąnariams, net ir jaunystėje gali sukelti artrozę (sąnarių dilimą). Pernelyg dideli krūviai gali pažeisti ir raumenis. Todėl stiprinti juos, pradėti intensyvias treniruotes, derėtų ne anksčiau, nei sulaukus dvidešimties.

Sulaukus maždaug 40-ties metų, sumažėja sąnarių paslankumas. Tai gali atsitikti dėl to, kad netaisyklingai atliekami jėgos pratimai taip pat gali paskatintinti sąnarių dilimą.

Komandiniai žaidimai (futbolas, rankinis, tinklinis...)

Komandinis sportas tinkamas maždaug iki 40-ies metų. Čia reikalingaištvermė ir įvairūs organizmo veiklos deriniai, greita koordinacija. Sportuojant pagerėja kraujota, širdies veikla, ugdoma ištvermė, miklumas, stiprėja raumenys.

Komandinio sporto šakos labiausiai tink ajauniems žmonėms, kurie žaisdami komandoje ne tik sportuoja, bet ir ugdo socialinius įgūdžius. Vis dėlto bent pramokti populiariausių komandinio sporto žaidimų, tokių kaip futbolas ar krepšinis, patariama ir vyresniems - tai gali būti puiki pramoga didesnėje kompanijoje, net ir tada, jei nuolat nesportuojate, o tiesiog norite prasiblaškyti. Svarbiausia, kad sportas teiktų džiaugsmą, kurtų dvasinę pusiausvyrą, skatintų sveiką konkurenciją ir užsispyrimą.

Plaukimas

Vandenyje žmogus jaučiasi ir yra lengvesnis, todėl sportininkams mėgėjams, nežinantiems, ko stvertis, plaukimas galėtų tapti puikia išeitimi. Plaukiojant ugdoma išvermė, puiku ir tai, kad kiekvienas gali pats apsispręsti, kiek laiko jis nori ir gali plaukioti. Nelankstus judamasis aparatas vandenyje lavinamas nesibaiminant dėl to, kad jam gali tekti pernelyg didelis krūvis. Duokite sau daugiau laiko, ir tikrai pasieksite gerų rezultatų. Išmoksite taisyklingai kvėpuoti, išvengsite perkrovų, sumažės negalavimų.

Neginčijama tiesa yra tai, kad plaukimas palankiai veikia žmogaus psichiką iki pat gilios senatvės, be to, pagreitina medžiagų apykaitą, ypač gerina kraujotaką. Prie vandens temperatūros ir spaudimo prisitaikoma veikiant organizmo savireguliacijos mechanizmams. Temperatūrų kaita (oras/vanduo) stiprina organizmą - sumažėja pavojus susirgti peršalimo ligomis. Tačiau, kad ir kaip stiprintų organizmą vandens sportas, derėtų neužmiršti, kad žmonėms, sergantiems širdies ir kraujotakos ligomis, tiems, kurių širdies ritmas sutrikęs, nederėtų ilgai užsibūti vandenyje. Dėl to, ar galite imtis vandens sporto, verčiau pasitarkite su gydytoju.

sxc.hu nuotr.

Laisvalaikio gido sveikatosstudija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.