Kvapusis šalavijas (Salvia sclarea, Мускатный шалфей)

Su kvapiuoju šalaviju susipažinau visiškai atsitiktinai. Labai patiko šalavijo kvapas ir jo maistui bei arbatoms suteikiamas prieskonis, tad parduotuvės lentynoje pamačius šalavijo sėklų neliko nieko kito, kaip tik jį pasisodinti darže. Deja, vietoje vaistinio šalavijo per neapsižiūrėjimą pasėjau kvapiojo šalavijo sėklų. Šios dvi žolėlės skiriasi tuo, kad kvapiojo šalavijo lapai yra gerokai didesni nei vaistinio ir neturi beveik jokio kvapo. Antraisiais metais kvapusis šalavijas savo didžiuliais lapais ir milžiniškais žiedynais užgožė viską aplink. Žiedai maloniai kvepia muskatu ir citrina, tačiau ką daryti su tokiu „prieskoniu" nesugalvojau.

Dabar kvapusis šalavijas mano pirtyje trap trejetuko populiariausių. Džiovinti žiedynai su stiebais dedami į maišelį ir merkiami į šiltą vandenį. Ilgalaikis malonus kvapas garantuojamas. Merkti į karštą vandenį nerekomenduoju, kvapas išbūna labai trumpai, vanduo taip pat gerokai mažiau kvapus nei merkiant į šiltą vandenį. Šiltame vandenyje verta palaikyti kiek ilgiau , galima ir 12- 24 valandas. Apsiprausus šiuo vandeniu kūnas ilgai kvepia kvapiuoju šalaviju.

Kvapusis šalavijas liaudies medicinoje

Kvapusis šalavijas naudojamas kaip organizmą stiprinantis vaistas, ypač naudingas sergant lėtinėmis odos ligomis: žvyneline, egzema, neurodermitu. Jo antpilais gydomos inkstų, akių ir virškinamojo trakto ligos. Augalio eteriniai aliejai prasiskverbia pro odą ir dirgina nervų galūnes, taip atstatydami kraujagyslių bei odos refleksus. Šalavijo šaknyse yra medžiagų, turinčių priešuždegiminių savybių, todėl kvapiojo šalavijo dedama į vonią - taip gydomas reumatas ir kitos chroniškos sąnarių ligos.

Augalas duoda daug eterinio aliejaus (apie 0,2- 0,3 %), pasižymi švelnesniu, palyginti su kitomis šalavijų rūšimis, aromatu. Geriausias laikotarpis rinkti žolynus - žydėjimo pabaiga. Žiedas paprastai nukerpamas iškart, kiek aukščiau tirkųjų lapų. Kvapųjų šalaviją galima džiovinti pakabinus šluotelėmis sausoje, vėdinamoje, tamsioje patalpoje.

Augalo aliejus turi seksualumą sužadinančių savybių savybių, o jo raminamasis poveikis puikiai gelbėja nuo streso. Kvapusis šalavijas taip pat naudingas žaizdų gydymui, turi teigiamą poveikį skatinant nudegintų vietų ir opų gijimą.

Kvapusis šalavijas kulinarijoje

Čilėje iš kvapiojo šalavijo šaknų ir jaunų stiebų daromi gėrimai, jo dedama į vyną ir alų - augalas suteikia malonaus muskato kvapo.

Kvapiojo šalavijo auginimas

Prieš sėjant rekomenduojama gerai paruošti dirvą, pašalinti giliašaknes piktžoles. Šiam augalui parenkama saulėta vieta. Dirvai šalavijas nėra reiklus, geriausi dera smėlėtuose priemoliuose, nemėgsta aukšto gruntinio vandens, užmirkstančio grunto.  Rudenį dirvožemis giliai perkasamas, verta įterpti superfosfato (30 g/kv. m.), amonio salietros (30 g/kv. m.), kalio druskų (10 g/ kv. m). Sėklos sėjamos pavasarį, tarp eilių paliekami apie 70 centimetrų tarpai, tarp augalų tarpai turėtų siekti 15-20 centimetrų. Auginant sode tarpus tarp eilių galima mažinti iki 35-40 centimetrų. Sėjama 3-4 centimetrų gylyje.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.