Salierinių (Apiaceae) šeimos vaistinė gelsvė (lot. Levisticum officinale, angl. Lovage, vok. Liebstöckel, rus. любисток) yra vienas iš populiariausių ir nereikliausių prieskoninių augalų.

Vaistinė gelsvė, kilusi iš Vakarų Azijos (Persija), pradžioje paplito Viduržemio jūros pakrantėje, o visoje Europoje ją išpopuliarino vienuoliai benediktinai. Gelsvė - žolinis, daugiametis, iki 2 metro užaugantis augalas, turintis mėsingą šaknį. Antraisiais augimo metais gelsvė išleidžia žiedinius stiebus, kurių žiedynai apie 12 centimetrų skersmens, skėčiai iš 12-20 spindulių. Žiedai žalsvai gelsvi, nedidelio dydžio.

Gelsvė nuo seno paplitusi kaimuose, dažnai naudojama konservuojant, ruošiant sriubas ir kitus patiekalus. Kaip prieskoniai ir liaudies medicinoje naudojamos visos gelsvės dalys: lapai, stiebai, žiedynai ir šaknys. Visos dalys skleidžia stiprų, tačiau malonų, salierus primenantį kvapą. Eterio aliejaus, kurių didžiąją dalį sudaro terpenai, turi šaknys (0,6-1 %), lapuose (0,5-1,1 %), sėklose (1,1 %). Lapuose yra vitamino C. Taip pat gelsvėje yra: cukraus, krakmolo, riebalų, pektinų, rūgščių ir mineralinių medžiagų.

Gelsvė yra stiprus ir nereiklus augalas. Kaimo sodybose gelsvės beveik be priežiūros sugeba prasimušti pro neįdirbtus žolynus. Tačiau norint gauti gerą šaknų derlių, reikėtų gerai įdirbti žemę, patręšti azotinėmis trąšomis.

Gelsvės sodinimas

Šeimos poreikiams patenkinti užtenka 1-2 gelsvės krūmų. Paprasčiausia dauginti sėklomis, nors galima pasidauginti iš subrendusių krūmų. Geriausiai tinka sunkesnės priemolingos dirvos, nedidelis pavėsis. Nemėgsta įmirkstančių dirvų.

Žemė giliai sukasama, įterpiama perpuvusio mėšlo. Sėjama pavasarį arba rudenį. Sėklos turi būti tų pačių metų, kadangi antrametės sėklos būna nebedaigios.

Gelsvės auginimas

Gelsvei sudygus, reikia pasiruošti ravėti, kadangi išdygsta pavasarį sėtos gelsvės pakankamai vėlai ir būna užgožiamos pikžolių. Paliekami stipriausi daigai kas 10-15 centimetrų. Tada augalai pradeda augti itin sparčiai ir vasaros viduryje jau galima nuimti pirmąjį lapų derlių. Pirmaisiais metais skinami šoniniai lapai. Sausros metu gelsvę reikėtų palaistyti.

Kitais metais nuo pat ankstyvo pavasario pasirodo stiprūs jauni lapai, vasaros pradžioje ima augti stiebai. Stiebus reikėtų pašalinti, norint turėti daugiau lapų ir geresnes šaknis. Prieš stiebų augimą nuimamas pirmasis lapų derlius, nupjaunama apie 10 centimetrų aukštyje. Antrasis derlius nuimamas prieš šalnas. Antrųjų metų rudenį gali būti kasamos šaknys, reikia palikti tarp augalų 30 centimetrų atstumus. Vėlesniais metais dalyje šaknų atsiranda mirusios zonos, kurios apsunkina šaknų paruošimą.

Gelsvės džiovinimas ir konservavimas

Gelsvės lapai ir šaknys gali būti džiovinamos. Šaknys nuplaunamos, pašalinama odelė, išilgai supjaustoma plonomis juostelėmis, vėliau juostelės dar supjaustomos ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje ant drobės arba apie 35 laipsnių karštumo orkaitėje.

Gelsvės lapus galima džiovinti sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje, geriau, kad negautų tiesioginių saulės spindulių. Džiovinama ir orkaitėje, iki 35 laipsnių temperatūroje. Nuplauti, nusausinti lapeliai sudedami ant kepimo plėvelės ir laikomi šiltai, pravėrus orkaitės dureles.

Galima ir šaldyti gelsvę (tiek vieną, tiek maišant su kitomis prieskoninėmis žolelėmis). Gelsvės lapai ar šaknys malami, maišomi su kitomis sumaltomis prieskoninėmis žolelėmis ir sudedamos į nedidelius indelius, užšaldomos šaldiklyje. Prieš naudojimą indelis palengva atšildomas ir greitai sunaudojamas. Gelsvė tinka maišyti su petražole, krapais, raudonėliu.

Gelsvė medicinoje

Gelsvės paplitimą lėmė ir jos gydomosios savybės. Teigiama, kad gelsvė padidina lytinį pajėgumą. Šaukštas smulkintų džiovintų gelsvės šaknų, užpitų stikline (200 g) verdančio vandens ir palaikytų 2-3 valandas - skatins šlapimo išsiskyrimą. Ši dozė skirta vienai dienai.

Toks pats kiekis džiovintų šaknų užpilamas karštu vandeniu (200 g stiklinė) ir laikoma pusvalandį kitame verdančio vandens inde. Geriant 2 šaukstus per dieną, pusvalandį prieš valgį sumažinamas kojų tinimas.

Sumaišius vienodu kiekiu su kiaulpiene, įdėjus į nuovirą medaus, gelsve gydysite skrandžio ir dvilykapirštės žarnos opaliges.

Peršalus padės gelsvės nuoviras (šaukštas/400 g vandens). Užpilame karštu vandeniu, užverdame, nuimame puodą ir palaikome 20 minučių.

Gelsvė padės esant mažakraujystei, skaidant druskas ir sergant inkstų akmenlige, bronchitu, sergant širdies ligomis, šlapimo pūslės uždegimu. Lengvina atsikosėjimą, gerina apetitą, virškinimą.

Nerekomenduojama nėščiosioms, susirgus ūminiu inkstų uždegimu, susilpnėjus inkstų veiklai.

Receptai

Kiaulienos kepsnys su gelsve

Reikės:

• 0,5 kg kiaulės nugarinės,
• 3 svogūno galvutės,
• 2 ankštiniai pipirai,
• maltų karčiųjų ir kvepiančiųjų pipirų,
• geras ryšelis šviežių gelsvės lapų,
• aliejaus kepimui.

Mėsą pasūdyti ir įtrinti pipirais.
Svogūną supjaustyti kubeliais.
Ankštinius pipirus perpjauti, išimti sėklas, supjaustyti šiaudeliais.
Gelsvės lapus nuplauti, nusausinti, smulkiai sukapoti. Svogūnus ir ankštinius pipirus pakepinti aliejuje.
Mėsą supjaustyti norimo dydžio plonais gabalais.
Dėti į riebalais pateptą kepimo skardą.
Ant kiekvieno kepsnio viršaus paskleisti po sluoksnį pakepintų daržovių mišinio.
Ant viršaus užberti smulkintų gelsvės lapų.
Kepant (220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje) nuolat šlakstyti sultiniu arba sausu vynu.

Vištienos troškinys su gelsve

Reikės:

• 400 g vištienos krūtinėlės,
• 300 g pupelių (virtų ar konservuotų),
• 1 svogūnas,
• 2 morkos,
• 2 v.š. sviesto,
• druska ir pipirai,
• 150 g grietinės,
• 1 v.š. miltų,
• 200 ml sultinio,
• 0,5 a.š. gelsvės (smulkiai kapotos)

Jei reikia, žalias pupeles išverdame.
Vištieną išverdame pasūdytame vandenyje ir susmulkiname. Į puodą su nuo vištienos likusiu sultiniu (200 ml) sudedame smulkintą vištieną.
Įkaitiname keptuvę, išlydome sviestą ir sudedame smulkintą svogūną bei tarkuotas morkas.
Kepame apie 4-5 minutes.
Apkeptas daržoves dedame į puodą su sultiniu ir vištiena. Suberiame pupeles, druską ir pipirus ir uždengę troškiname apie 20-30 minučių ant silpnos ugnies.
Tada įdedame grietinę, sumaišytą su miltais ir gelsvės prieskonius. Gerai išmaišome, užverdame ir nuimame nuo ugnies.

Makaronai su vištiena ir gelsve

Reikia (virtų):

• Makaronai 300 g,

(Keptų aliejuje):

• Vištiena 500 g,
• 4 morkos (tarkuotos),
• 4 česnako skiltelės (smulkintos),
• Cukinija (200 g pjaustyta žiedais),
• Prieskoniai švieži: bazilikas, pipirai, gelsvė, čiobrelis petražolė, druska ir žiupsnelis cukraus ant morkų,
• Grietinėlė,
• Parmezanas.

Ant išvirtų makaronų užberti keptuvėje keptus ingredientus, paskaninti prieskoniais, grietinėle ir sūriu.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.