Tai gana nepopuliarus, greičiau mažai žinomas vaistinis augalas. Tuoo tarpu savo sąvybėmis jis gali būti priskiriamas prie labai efektyviai veikiančių vaistinių augalų.

   Dirvuolės lotyniškas pavadinimas susietas su karaliumi Mitridatu ( Agrimonia eupatoria ). Nuo seno buvo naudojamas kraujavimui stabdyti, graikai jį naudojo vos ne kaip universalų vaistą. Vaistažolėje esančios medžiagos pasižymi stipriomis sutraukiamosiomis ir priešuždegiminėmis sąvybėmis. Rauginių medžiagų apie 5 procentus, daug įvairių antioksidantinių medžiagų.

Sutraukiamosios sąvybės naudojamos išoriškai gydyti žaizdas, patempimus. Ant žaizdos dedamas kompresas iš šviežių lapų. Rauginės medžiagos sustabdo kraujavimą, formuoja krešėjimą.
     Kompresas naudojams ir gydant hemorojų. Tam naudojami džiovintų žiedų kompresai. 5 arbatiniai šaukštai džiovintų žiedų užpilami 250 ml šalto vandens, mišinys paverdamas ir perkošiamas. Suvilgyta minkšto audinio skiautė uždedama ant gydomos vietos. Kompresai sumažina hemorojaus mazgelius.

 Naudojami silpnesnės arbatos  2-4 arbatiniai šaukšteliai žolės užplikomi puodeliu karšto vandens, laikoma keletą valandų. Geriamas puodelis per dieną.

Šitokiu nuoviru gydomos ir virškinamo trakto uždegimai, kolitas, žarnyno uždegimai. Rekomenduojamas esant kepenų - tulžies takų uždegimams, cirozei, geltai. Naudojama silpna arbata. Padeda ir nuo tulžyje susiformavusių ar besiformuojančių akmenų. Duodama vaikams nuo viduriavimo.

Nuoviru skalaujama gerklė, padeda nuo kosulio, užkimimo. Naudojamos stipresnės arbatos. 20 g sausos masės užplikoma 200 g vandens, palaikoma 2-3 valandas.. Šiltu nuoviru skalaujama gerklė. Tinka daug kalbantiems žmonėms - konferencijų pranešėjams, renginių vedėjams, dainininkams.

Nevartojama užkietėjus viduriams.

Vaistažolės paruošimas

Vaistinė dirvuolės skinami žiedynai ir lapai. Skinama liepos mėnėsį, ankstyvame žydėjime, bet dar nebrandinant vaisių.  Džiovinama tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje, išskirstant nedideliu sluoksniu.