Graižažiedžių šeimos daugiametis žolinis augalas. Paplitusi beveik visur, auga laukuose, dirvose, miškuose. Vertinga vaistažolė kurios lapuose ir žieduose yra eterinio aliejaus, kurio pagrindą sudaro azulenai. Manoma, kad kraujažolė minima kaip priemonė žaizdų kraujui stabdyti dar Homero Iliadoje. Eterinio aliejaus yra apatiniuose ( skroteliniuose) lapuose yra 0,1 %, stiebo lapuose 0,2 %, žieduose 0,4%. Žydi kraujažolės niuo liepos iki spalio mėnesio.

Vaistinės kraujažolių sąvybės

Medicinoje  naudojami žiedai ir dalis viršutinė stiebo dalis su lapais. Skinama žydint, birželio - rugsėjo mėnesiais, vėlyvą rytą nudžiuvus rasai. Džiovinama tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje, surišus mažais ryšeliais ir juos pakabinus.

Kraujažolės naudojamos skrandžio opaligei, bronchinei astmai, skatina skreplių pasišalinimą.

Kraujažolės padidina kraujo krešėjimą, todėl naudojamos hemorojaus, virškinamojo trakto, gimdos, nosies, dantenų, odos žaizdų kraujavimus. Naudojama moterų menstruacinių kraujavimų stabdymui. Naudojami nuovirai, vonelės.

Kraujažolės gerina apetitą, naudojamos nuo virškinimo sutrikimų, palengvina dujų išsiskyrimą,  skatina tulžies išsiskyrimą, gerina kepenų veiklą.

Slopina uždegimus, naudojama burnos gleivinė suždegimui gydyti, slopina karščiavimą, mažina reumato skausmus.

Skatina šlapimo išsiskyrimą, gydo šlapimtakio infekcijas.

Yra spaudimą mažinanti vaistažolė.

Kraujažolės naikina žarnyno parazitines kirmėles.

Nepatariama naudoti nėščioms ir žindyvėms. Didesnės dozės gali sukelti svaigimą