Avietės - vienas labiausiai paplitusių sodo augalų. Kultūrinių veislių uogos didelės, deja, nepasižymi tokiu skoniu ir kvapu kaip miško avietės. Mitybos specialistai ir dietologai rekomenduoja per metus suvalgyti ne mažiau negu 2 kilogramus aviečių uogų, mat jos turi daug organizmą stiprinančių ir gydančių medžiagų. Avietėse gausu vitaminų C, A, B, B1, B2, B9, PP, E. Kraują gerina uogose esanti geležis, kalio druskos, karotinas, folio rūgštis. Depresiją gydytis padeda uogose esantis varis, cholesterolio kaupimąsi ant kraujagyslių sienelių mažina beta-C-tosterinas. Avietės, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių ir termiškai apdorotos.

Auginamos kultūrinės avietės skirstomos į vasarines ir remontantines, t. y. duodančias kelis derlius.

Avietė - pusiau krūmas, stiebas siekia vidutiniškai 1,5 metro. Daugumos kultūrinių veislių jis tvirtai laikosi, nereikia papildomų atramų.

Aviečių šaknys paviršinės, iki 25-30 centimetrų ilgio, išsidėsčiusios 30-60 centimetrų spinduliu. Priklausomai nuo dirvos, šaknys gali pasiekti ir 1,5 metrų gylį.

Aviečių sodinimas

Avietės sodinamos pavasarį ir rudenį. Sodinama rugsėjo pabaigoje-spalio viduryje, kad sodinukai suspėtų sustiprėti prieš žiemą, o pavasarį - visą balandį iki gegužės pradžios. Sodinimo laiką galima nustatyti pagal dirvos tipą. Avietės mėgsta purią ir drėgną dirvą, tačiau vandeningoje (molingoje) per šalčius sodinukai gali sunykti. Sodinukai ypač nukenčia užėjus šalčiams ir tada, kai dirva nepadengta sniegu. Smėlėta dirva pavasarį gali greitai išdžiūti, taigi sodinukai taip pat gali nukentėti. Pavasarį sodinant reikia stengtis, kad šaknys būtų kaip galima didesniame žemės gniutule.

Sodinimui atrenkamos avietės su 10-5 cm. Ilgio tankiomis šaknelėmis. Dažniausiai naudojami pirmamečiai daigai, atsišakoję nuo pagrindinio krūmo.

Avietės labai jautrios ir dirvai, ir vietai, kur sodinama. Dirvą reikia labai kruopščiai paruošti, ji turi būti giliai suarta (apie 35-40 cm), įterpta mėšlo ar komposto. Ji turi būti puri ir pralaidi vandeniui.

Sodinimui parenkama saulėta vieta.

Aviečių krūmai sodinami eilute 50-70 cm tarpais, tarpai tarp eilių turėtų būti ne mažesni negu 1,5 metro, rekomenduojama 2-2,5 metro. Tankiau susodinti blogiau apšviečiami, blogiau prapučiami vėjo. Taigi uogų užsimezga mažiau, o daigus dažniau puola ligos. Produktyviausia sodinti siena eilute.

Duobutės kasamos kvadratinės, 40 pločio ir 40 cm gylio. Jei gylis didesnis už arimą, dugnas papildomai supurenamas. Į kiekvieną duobutę pilama kibiras komposto, sumaišyto su derlingu viršutiniu žemės sluoksniu. Mišinys turi užimti ¾ duobės, pilama pusė kibiro vandens. Sodinuko šaknų viršus pakeliamas truputį aukščiau nei buvo, kad žemėje buvusi dalis būtų 2-3 cm aukščiau duobės kraštų. Jei dirva sausa, laistoma po 10 dienų, dirva supurenama.

Aviečių auginimas

Tinkamai prižiūrimos avietės duoda gerokai didesnį derlių, didesnes ir saldesnes uogas. Vasaros pradžioje 2-3 kartus reikia avietes patręšti. Rekomenduojama kompostu: apie 5-8 kg/m², skystas gyvulių 1:10 arba vištų 1:20 mėšlas. Tręšiama pelenais birželį-liepą, kad uogos būtų didesnės ir skanesnės. Rudenį tręšiama fosforo ir kalio trąšomis. Kalio trąšos rekomenduojamos pavasarį, tai labai padidina galimybes remontantinėms avietėms išleisti stiprius stiebus.

Negalima leisti dirvai perdžiūti. Laistoma daug (kibiras trims krūmams) ir retai, palaisčius verta išpurenti dirvą. Labai vandeningoje dirvoje supūna šaknys.

Derlius padidės ir avietes retinant. Šakninės aviečių ataugos šalinamos aštriu kastuvu, nukertant 5-8 cm gylyje. Sunaikinus šiuos ūglius krūmas daugiau jėgų skirs kitų ūglių ir stiebų vystymuisi. Ūglių skaičius (nuo 5 iki 30) priklauso nuo veislės ir krūmo amžiaus. Jaunesnis krūmas turi daugiau ūglių.

Nurinkus vasarinių aviečių uogas, derančias ant antramečių stiebų, jie iš karto pašalinami, paliekama 10-15 stipriausių vienmečių stiebų viename metre dirvos.

Remontantinės avietės duoda du derlius. Vienas uždera ant pirmamečių stiebų rudenį ir dera iki pat šalnų, kitas - kitų metų vasarą ant apatinės stiebo dalies. Norėdami geresnio derliaus rudenį, daugelis sodininkų pašalina baigusius derėti stiebus surinkę uogas. Norintieji gauti ir vasarinį derlių, pirmamečius stiebus surinkę uogas patrumpina iki 20-30 centimetrų. Surinkus uogas  jie pašalinami, rudeniniai steibai 6alinami nukritus lapams, tai gali būti net iškritus sniegui. Augti paliekama 10-15 stipriausių stiebų metrui dirvos (apie 7 krūmui).

Daugelio sodininkų nuomone, geras kitų metų derlius priklauso nuo sėkmingai peržiemojusių krūmelių. Jei žiema snieginga, avietėms nėra grėsmės, tačiau ankstyvi šalčiai ar pavasarinės šalnos ištirpus sniegui gal padaryti daug žalos avietėms. Patartina avietes prilenkti prie žemės ir apdengti. Svarbu pavasarį laiku nuimti uždangalą, kad nesušustų aviečių pumpurai. Styrantiems stiebams gresia ir išdžiūvimas, jei besniegiu vėjuotu metu spustels šaltukas - stiebai praras daug drėgmės ir pumpurai žus.

Lietuvoje auginamų aviečių veislės

Vasarinės veislės

Laszka
Labai ankstyva, augi. Uogos didelės, blizgios, labai skanios. Tinka transportavimui. Mėgstamos desertui, tinka perdirbimui. Reta.

Arbat
Vidutinio ankstyvumo veislė Bedyglė, uogos sunoksta liepos viduryje.   Uogos apie 5 - 7g. Svorio. Iš krūmo priskinama 6-7 kg. Stiebai 2-2,5 m. Atspari ligoms ir šalčiui (iki 30 laipsnių). Avietėms reikalingos atramos. Stiebai rišami prie ištemptų vielų.

Kiržač
Vidutinio ankstyvumo. Uogos gana stambios, pailgos, saldžiarūgštės, aromatingos. Krūmai vidutinio aukščio, leidžia nemažai atžalų, stiebai tiesūs vidutinio storio, ar plonesni, šviesiai rudi, labai mažai dygliuoti. Avietės derlingos, ištvermingos žiemą. Gerai auga ir mažiau derlingoje, silpnai rūgščios reakcijos dirvoje

Patricija
Rusų selekcininkų išvestos veislės. Stiebai apie 2m. Uogos 5 - 7g svorio. Prinoksta apie liepos vidurį. Reikia atramų.

Gigant Rubinovyj
(pagerinta "Patricija") - ankstyva veislė. Uogos sunoksta pirmoje liepos pusėje, stiebai išauga iki 2,5m aukščio, stori, dyglių labai mažai. Uogos tamsiai raudonos, ypač didelės - apie 7-12 g, ilgais žiedkočiais. Joms būdingas malonus miško uogų aromatas ir skonis. Iš krūmo (8-10 stiebų) priskinama apie 4-6 kg.  Žiemą vidutiniškai atspari. Avietėms reikalingos atramos. Stiebai rišami prie ištemptų vielų.

Ispolin
Vidutinio ankstyvumo veislė. Uogos sunoksta apie liepos vidurį, jos ryškiai raudonos, apie 6-10 g svorio, turi miško uogoms būdingą skonį ir aromatą. Iš krūmo (8-10 stiebų) priskinama apie 6-8 kg. Stiebai apie 2 m aukščio, bedygliai. Avietėms reikalingos atramos. Stiebai rišami prie ištemptų vielų.

Meteor
Atspari šalčiui ir pagrindinėms ligoms, labai derlinga veislė. Krūmai išauga 1,8-2 m aukščio. Daug atžalų. Uogos tamsios raudonos spalvos, subręsta birželio pabaigoje, beveik visos vienu metu.

Balzam
Atspari šalčiui, grybinėms ligoms ir voratinklinėms erkutėms, derlinga veislė. Krūmų aukštis - 1,7-1,8 m. Uogos vidutinio dydžio, saldžiarūgštės, tamsios raudonos spalvos.

Kumberlend
Juodvaisė avietė atspari daugeliui ligų. Krūmai išauga 1,5-2 m aukščio, stiebai išlinkę. Neleidžia atžalų. Dauginama stiebų viršūnėmis. Žiemai reikia pridengti, nes stiebai apšąla. Uogos egzotiškos: smulkios, violetinės su juodu atspalviu, saldžios, galima transportuoti.

Tarusa
Vidutinio ankstyvumo veislė. Uogos sveria 5-7 g. Stiebai stori, apie 1,5 m aukščio, nereikalauja atramų. Leidžia mažai atžalų. Atspari ligoms ir kenkėjams.

Canby
Vidutinio ankstyvumo, JAV išvesta veislė. Paplitusi daugelyje pasaulio šalių. Uogos pailgos, gana stambios, gero skonio, transportabilios. Uogos lengvai atsiskiria nuo žiedsosčio. Krūmai stipraus augumo (2-2,5 m), glausti, leidžia nedaug atžalų. Stiebai tiesūs stori ar vidutinio storio, pilki, beveik nedygliuoti. Derlingos, ištvermingos žiemą, atsparios grybinėms ligoms.

Ottawa
Vidutinio vėlyvumo, Kanadoje išvesta veislė. Uogos geros išvaizdos, vidutinio stambumo, vienodo dydžio, skanios, transportabilios. Krūmai 1,5-2 metro aukščio, leidžia vidutiniškai atžalų. Stiebai stori, rudi, su dygliukais. Veislė derlinga, labai ištverminga žiemą. Gana atspari ligoms. Sunokę uogos nenubyra nuo krūmo gana ilgai, todėl patogu auginant pardavimui.

Remontantinės

Polana
Labai derlinga ir atspari ligoms veislė. Uogos - apie 3-4 g. Stiebai apie 1-1,2 m aukščio. Derėti pradeda rugpjūčio pirmojo dešimtadienio pabaigoje ar antrojo dešimtadienio pradžioje. Pirmaisiais metais uogos noksta ant pirmamečių stiebų, antraisiais - ant jų apatinių dalių, tik ne taip gausiai. Ši veislė dera nuo rugpjūčio vidurio iki pirmųjų šalnų

Nedosiagajamaja
Uogos iki 7 gramų svorio, raudonos, pradeda nokti liepos pabaigoje (apie 8 d. Anksčiau nei "Polana"). Iki didesnių šalnų spėja prinokti beveik visos užmegztos uogos. Iš 1 aro priskinama 100-120 kg uogų. Užauga iki 1,4m. Atramų nereikia.

Pokusa
Remontantinė veislė.Uogos dera ant vienmečių stiebų. Stiebai vidutinio augumo, tvirti. Uogos labai didelės, šiek tiek pailgos formos, ryškiai raudonos, labai skanios, su lengvu pūkeliu.

Polka
Viena iš geriausių pakartotinio derėjimo veislių. Labai ankstyva, augi. Uogos didelės, blizgios, labai skanios. Tinka transportavimui. Mėgstamos desertui, tinka perdirbimui.

Poranna rosa
Vėlyva, pakartotinio derėjimo veislė, labai atspari ligoms, kenkėjams, puviniui. Uogos sirpsta nuo rugsėjo pradžios iki užšąlant. Uogos geltonos, beveik apvalios formos, tvirtos konsistencijos, kietos, labai skanios, gerai transportuojamos. Atžalų duoda nedaug. Geroje dirvoje reikės atramų.

Abrikosovaja
Uogos sirpsta liepos pabaigoje, geltonos spalvos. Stiebai iki 1m aukščio, dygliuoti, nestori. Atramų nerekia.

Brianskoje Divo
Veislė labai derlinga. Uogos ryškiai raudonos spalvos, vidutinis uogų svoris apie 8g. Pirmosios gali būti net 10-15g svorio. Prinoksta rugpjūčio pirmoje pusėje. Krūmai vidutinio augumo. Reikia atramų.

Elita
Stiebai 1,3 - 1,5m aukščio. Atramų nereikia. Uogos stambios, pirmosios 5 - 6g svorio.

Hitcote
Uogos geltonos, vidutinio dydžio, labai skanios. Stiebai iki 1,5m aukščio. Atramų nereikia. Atžalų duoda vidutiniškai

Babje leto
Krūmai būna vidutinio aukščio. Stiebai statūs, linkę šakotis. Derėjimo zona - didesnė stiebų pusė. Sunokina skanias vidutinio dydžio uogas. Galima valgyti šviežias ir perdirbti.