Levanda laukinėmis sąlygomsi auga beveik visuose šiltuose viduržemio, Juodosios jūros regionuose, Azijoje. Tai apie 80 centimetrų aukščio augalas, pasiekiantis apie 1 metro diametrą. Žydi violetiniais žiedeliais, hibridinės veislės turi įvairių atspalvių žiedelius: žydrus, žaliai pilkus, baltus, rožinius. Naudojama buvo jau senovės Egipte, įpatingo populiarumo pasiekė Romos imperijos laikais, kai buvo aromatizuojamas vonių vanduo. Eteriniai aliejai populiarūs kosmetikoje. Teigiama, kad levandų aromatas padeda nuimti galvos skausmus, skausmą sanariuose, aliejus gydo nudegimus.

Dėl stipraus aromato levanda kulinarijoje naudojama nedaug. Levandą, kadagio uogas sumaišo su pjuvenomis ir rūko mėsos gaminius. Naudojama žaliesiems padažams ir žuvies sriuboms. Kaip prieskonis populiari Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos virtuvėse. Čia levandomis skaninamos salotos, padažai, grybų, daržovių, žuvies sriubos, antri patiekalai iš daržovių, keptos ir troškintos avienos patiekalai. Patiekalus pabarsto levandos milteliais kaip ir pipirais. Ji naudojama kaip natūralus kenkėjų atbaidytojas, dedama tarp drabužių atbaidyti kandis.

Žinomos maždaug 25 veislės, kurių labiausiai paplitusios L. officinalis, L. spica, L. angustifolia. Levandos auginamos atvirose, saulėtose vietose, mėgsta lengvas neutralias ir silpnai šarmines dirvas su geru drenažu. Levanda tręšiama kalio trąšoms, tačiau reikėtų vengti azotinių trąšų (pvz., mėšlo). Levandą reikėtų apkaupti pavasarį ir rudenį, paskatintų naujų žalių auglių formavimąsi. Galima apdėti dirva iš šonų ir centre iki pat kaklelio.

Levanda mėgsta apipjaustymus, tai daroma kelis kartus per sezoną. Pirmasis apipjaustymas daromas iškart po žydėjimo, sezono pabaigoje dar kartą paliekant 4-5 žalius stiebus. Negalima nupjauti iki sumedėjusios dalies, nes augalas gali žūti.

Dauginti levandą paprasčiausia atlankomis. Rudenį arba ankstyvą pavasarį šoninės šakelės nulenkiamos, užpilamos žemėmis ir laikomos nuolat drėkinant. Įsišaknyja per kelis mėnesius. Galima dauginti auginiais, dažniausiai naudojamos sumedėjusios levandų šakelės.

Iš sėklų išauginti levandą sunkiau, rekomenduojama sėklas stratifikuoti (laikyti šaltyje). Tačiau į gerą dirvą pasėjus, galima tikėtis ir be stratifikacijos sulaukti derliaus. Sėklos praauga lėtai, auga iš lėto, reikia atsargiai ravėti.

Levanda renkama masinio žydėjimo periodu, kai atsiskleidžia apie pusė žiedelių. Tai būna birželio pabaiga, liepos pradžia. Pjaunami 10 - 12 centimetrų ilgio žiedynai. Žiedai ir lapai nuskinami, džiovinami tamsioje gerai vėdinamoje vietoje, laikomi induose tamsioje vietoje.