Gyslotis plačiai paplitęs daugiametis augalas. Lietuvoje auga plačialapis gyslotis ( plantago major), siauralapis gyslotis ( plantago lanceolata), smiltyninis gyslotis ( plantago indica), trumpakotis gyslotis ( plantago media).

Plačialapis gyslotis mėgsta purią, neperdžiūvančią dirvą nedideliame pavėsyje.

 Vaistams naudojami lapai ir sėklos. Lapai džiovinami, iš jų daromi antpilai, taip pat daromos sultys ir ekstraktai.

Nuo kosėjimo ir bronchito naudojami džiovinto plačialapio gysločio arbatos. Arbatinis šaukštas užplikomas 200 g vandens, palaikomas 20 minučių ir nukošiamas. Geriama 3 kartus per dieną po valgio po pusę stiklinės. Lėtiniam bronchitui galim apridėti šaukštą medaus.

Smiltyninio gysločio sėklos yra naudojami gydant lėtinį vidurių užkietėjimą, padeda hemorojaus ar išangės plyšimo atvejais. Jis taip pat suriša cholesterolį žarnyne, mažindamas jo pasisąvinimą. Naudojamas džiovintų sėklų nuoviras. Valgoma

Lapai turi antioksidantų kurie stiprina kraujagyslių sieneles ir mažina uždegimą.

Švieži gysločio lapai pirma pagalba net atviriems odos pažeidimams. Galima uždengti lapu arba sutrynus uždėti ant žaizdos. Džiovintos lapų masės antpilai taip pat naudojami gydyti sutrūkusiai, pažeistai odai, įdrėskimams.

Lapai skinami prieš žydėjimą ar žydėjimo pradžioje. Džiovinami tolygiai paskleidus ant tinklelio tamsioje ir sausoje patalpoje. Išdžiūvus sudedami į sandarius indelius ir laikomi tamsioje vietoje. Teisingai išdžiovintų lapų spava tamsiai žalia.

Sultys iš lapų daromos pjaunat juos prieš žydėjimą ar žydėjimo metu. Sergant gastritu su sekrecijos nepakakamumu ir lėtiniu vartojama po šaukštą sulčių tris kartus per dieną prieš valgį.

Sėklos renkamos kai prinoksta apatinių žiedynų sėklos, tai galima daryti ir kartu su lapais. Viršutinės sėklos subręsta džiovinant.