Siauralapis gaurometis plačiai liaudies medicinoje naudojamas augalas. Jo nevertėtų vadinti vaistažole, jis savo sąvybėmis artimas žaliai arbatai. Vaistažolė tai augalas kuris turėtų būti ribotai naudojamas. Dažnai ir be reikalo naudojama vaistažolė gali tapti kenksminga. Tuo tarpu gauromečio arbata gali būti geriama nelimituotai, aišku išlaikant saiką. 

Siauralapis gaurometis dažnai pasitaikantis augalas. Siauralapį gaurometį atpažinti galima pagal tolygiai suaugusius į žilvyčio lapus panašius lapus. Augalo aukštis iki 2 metrų, pradeda žydėti liepos pirmoje pusėje iki mėnesio pabaigos. Aplink pasklinda malonus rožių kvapas. Dėl to kartais gaurometį vadina ožkarože. 

   Gauromečio arbatoje gausu polifenolinių junginių kurie mažina nutukimą. Atitinkamai nutukimo sumažėjimas tai sumažėjusi diabeto ir širdies kraujagyslių ligų rizika. Tačiau natūralioje gauromečio žaliavoje polifenoliai sunkiai žmogaus organizmo įsisavinami. Tai yra paprastai išdžiovinus gauromečio lapelius teigiamo poveikio beveik nebus.
    
    Polifenolius kurie gerai įsisavinami organizmo padaro pieno rūgšties bakterijos. Pirminius polifenolius pieno rūgšties bakterijos perdirba gauromečio fermentacijos metu. Todėl svarbiausia gaminant gauromečio arbatą yra teisingas fermentacijos procesas.

  Gaurometyje gausu taninų ir flavanoidų. 

Gauromečio arbata labai panaši į žaliąją, ilgai fermentuota tampa panaši į juodąją.

Gauromečio arbatos gaminimas

  Pastaruoju metu fermentuotos gauromečio arbatos atsirado gana daug pasiūlos. Tačiau kainos taip pat gana didelės. Fermentuotą gauromečio arbatą galima pasigaminti patiems. Tai nėra paprastas užsiėmimas, tačiau viską padarius teisingą gausite puikią, skanią ir organizmui naudingą fermentuotą gauromečio arbatą. 

Gauromečio arbatos skynimo laikas

   Tenka susidurti, kad daug kas skina gauromečio arbatą pavasarį. Vaiskiai žali, švelnūs lapeliai, lengvai minkosi. Tačiau daugiau naudingų medžiagų gaurometis sukaupia po ilgesnio vegetacinio laikotarpio. Rekomenduojama gaurometį rinkti žydint, kiek praėjus laiko po žydėjimo pradžios. Nors gaurometį galima rinkti iki pat rugsėjo pabaigos kol išlieka žali lapai. Tik kuo ilgiau laukti tuo lapai tampa sausesni ir su jais bus sunkiau pagaminti fermentuotą arbatą.

   Skinami gauromečio lapeliai braukiant lapus stiebu iš viršaus į apačią. Skinama sausą dieną, lapeliai turėtų būti sausi. 

Fermentuotos gauromečio arbatos gaminimas

  Sunkiausiais darbas gauromečio arbatos fermentavime yra lapelių suminkymas. Suminkymas reikalingas, kad išsiskirtų sultys, lapeliai persisunktų sultimis, pasidarytų vientisa drėgna masė kurioje susidaro palankios sąlygos pieno rūgšties bakterijų veiklai. Didesnio kiekio suminkymui yra specialūs būgnai, trynimo ir sukimo lentos.

 Surinkus lapus jie pavytinami. Šis procesas skirtas suminkštinti lapą. Lapai gali būti minkštinami keliais būdais. Vieni sukemša lapelius į stiklainį ir palaiko kelias valandas šiltai. Man  priimtinesnis būdas išpilti lapelius apie 10 centimetrų sluoksniu ant audeklo. Vytinama priklausomai nuo temperatūros apie 6 - 12 valandų. Kas kelios valandos reikėtų pavartyti, kad lapeliai nesušustų.

Rankose švieži ( tiesūs) ir pavytinti ( nulinkę) gauromečio lapeliai. Pavytinti lapelaiai lengviau sukasi, minkosi. Taip pat minkomi mažiau plyšta, gausis vientisesnio lapo arbata su mažiau dulkių.

Sunkiausias darbas yra išminkyti gauromečio lapelius. Lapeliai gali būti minkomi kaip tešla. Paprasčiau lapelius sukti kaip  cigarus. Sukant keičiasi spalva, išsiskiria sultys, keičiasi kvapas.

Imama saujelė lapelių ir sukama tarp delnų. Tokie susukti cigarai dedami vienas prie kito suspaustais sluoksniais. 

Kiekvieną sluoksnį dar papildomai suspaudžiama rankomis ar sunkiu daiktu. Toliau dedami ir spaudžiami sluoksniai. Dėl spaudimo patogiau naudoti puodą su storu dugnu. 

  Suspausti gauromečio lapai laikomi šiltoje patalpoje. Optimali temperatūra pieno rūgšties bakterijų veiklai apie 22 - 30 laipsnių. Tokia temperatūra gali būti pasiekiama  pastatant talpą saulėtoje vietoje. 

   Šiltai gaurometis laikomas nuo kelių parų iki savaitės. Su kiekviena diena lapeliai tamsėja, įgauna rudą, o vėliau tamsiai rudą spalvą. Keičiasi ir kvapas, stiprėja gana ryškus rožių kvapas. Spalva turėtų tolygiai keistis per visą gauromečio lapelių storį. 

  Bėda būna jei lapeliai nepakankamai suspausti. Į vidų patenka daugiau deguonies ir gali imti veiklos kitos bakterijos, bei pelėsiai.

  Fermentavimas baigiamas dažniausiai vizualiai ir uosle nustačius pakankamą fermentacijos laiką. Galima padaryti keletą skirtingų indų su skirtingu fermentacijos laiku. Skonis tokių gauromečio arbatų skiriasi. Fermentaciją reikia staigiai sustabdyti aukštoje temperatūroje.

  Fermentuoti lapai supjaustomi. Taip lengviau nutraukti fermentaciją ir gaunami patogesni arbatai lapeliai.

  Fermentacija nutraukiama  palaikant supjaustytą gauromečio arbatą 45 - 60 laipsnių temperatūroje. 

Gauromečio arbatos vartojimas

Gauromečio arbata yra atstatanti jėgas, tonizuojanti, tačiau ji netrukdo miegui. Todėl galima gerti net naktį. Puikus variantas gauromečio arbata pirtyje.

  Gauromečio arbatos dedama pilnas fermentuotos arbatos šaukštas porai litrų. Pilamas verdantis vanduo, palaukiama kol arbatos lapeliai nusės į dugną. Tokią arbatą galima naudoti tris kartus. Arbata skani ir šalta.