Manoma, kad tai seniausias iš žinomų prieskonių žmonijos istorijoje, paminėtas Biblijoje. Naudojo jį ir senovės graikai ir romėnai, rastas kapavietėse Egipte, vėliau paplitęs visoje Europoje. Kalendra yra vienmetis skėtinių šeimos augalas, kilęs iš Rytinės viduržemio jūros dalies.

Kiek apibūdina kalendrą graikiškas pavadinimas - blakė, anyžius. Kvapas aromatingas, keičiasi džiovinamas iš silpno blakinio į anyžių. Skonis aštrus.

Daugiausia naudojama kalendų žaluma kaip prieskonis. Švelnūs ir kvapūs kalendrų lapeliai puikiai tiks su mėsos ir žuvies patiekalais. Naudojama salotose, sumuštiniuose, sėklas panaudoja aromatizuojant duoną, prieskonius, marinatus. Dažnai kalendra naudojama mėsos gaminių skaninimui: dešrai, vytintai mėsai. Papuoš paštetus iš laukinių žvėrių mėsos ir paukštienos, obuolių piure, kompotus, farširuotą paukštį. Kalendros pridedama į meduolius, marcipanus ir sausainius.

Liaudies medicinoje naudojamas kaip antiseptinė ir tulžį varanti priemonė, peršalus, gerina apetitą, miegą, mažina kraujo spaudimą.

Galima kalendrą sėkmingai auginti tiek namų sąlygomis, tiek lauke. Sąlygoms nėra reikli,  atspari šalčiui. Mėgsta derlingas, trupuį šarmines priesmėlio arba priemolio dirvas. Sėjama 1 - 2 centimetrų gylyje. Ant palangės galima auginti ir žiemą, tačiau reikėtų papildomo pašvietimo.

Atviroje dirvoje kalendra sėjama nuo ankstyvo pavasario, norint turėti nuolatinę žalumą, kas 2-3 savaites. Dirva paruošiama iš rudens, giliai perkasant ir įterpiant fosforinių ir kalio trąšų: 20 g superfosfato, 10 g kalio druskų, 20 g amoniako salietros į 1 kvadratinį metrą. Pirmoje vegetacijos dalyje silpnai auga, todėl gali be priežiūros būti nustelbtas piktžolių. Puikiai auga po agurkų, aguročių, kopūstų, žieminių javų ir kitų anksti nuimamų kultūrų. Pakartotinis auginimas toje pačioje vietoje po 3 - 4 metų. Galima dirvą tręšti pavasarį įterpiant pusę kibiro komposto /1 m2, porą stiklinių pelenų. Sėjama paliekant tarp augalų 3 - 4 centimetrus, tarp eilių 12-13 centimetrų. Dygsta ilgai 20 - 25 dienas, po dviejų lapelių išaugimo dirva išpurenama, pašalinami per tankiai suaugę daigai. Dirva neturi būti išdžiūvusi, išdžiūvus dirvai, kalendra stiebiasi, esant sausiems orams, gausiai palaistoma kas 7 - 10 dienų, esant drėgniems orams - nelaistoma. Žaluma naudojama iki augalas ima stiebtis, augalui pasiekus apie 12-17 centrimetrų aukštį. Vasarą stiebas ima augti po 35 dienų, rudeniniuose sėjimuose po 55 dienų.

Džiovinami lapai prieš stiebimąsi nupjaunant augalus. Nupjovus aukščiau, gali vėl sužaliuoti, tačiau žalumos būna kelis kartus mažiau. Džiovinama tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, saugomi induose tamsioje vietoje.