Laukinėmis sąlygomis viduržemio jūros pakrantėje augantis mairūnas užauga 20-40 centimetrų aukščio, yra daugiametis. Lietuvoje šalčiams jautrus augalas auga vienerius metus, esant didesniam kaip 12 laipsnių šalčiui - žūsta.

Turi stiprų, savotišką kvapą. Skonis silpnai deginantis, panašus į čiobrelį tik kiek saldesnis. Kulinarijoje labai paplitęs, ypatingai slovakų virtuvėje. Naudojami bulvių sriubai, salotoms, grybų patiekalams, mėsiškoms sriuboms, kepant paukštieną, pridedama prie keptos kiaulienos, avienos ir veršienos, žuvies salotose, kai kuriuose sūriuose. Labai mėgstama mairūnu pagardinti dešras ir gėrimus, tinka prie beveik visų kapotos mėsos patiekalų (balandėliai, zrazai, koldūnai). Konservuojant agurkus ir pomidorus jis suteiks pikantišką skonį. Naudojamas grietinės, pomidorų padažuose.

Mairūnas naudojamas ir gydomosioms reikmėms. Mairūno žalioji dalis turi rutino 127 mg%, vitamino C - 44 mg%, karotino 5,5 mg%. Naudojamas gydant kvėpavimo ir virškinimo organų susirgimus, skaudant galvą, stomatologijoje. Liaudies medicinoje naudojamas gydyti nemigą. Rekomenduoja mairūną vartoti sergant diabetu, inkstų, kepenų, tulžies pūslės ligomis, po miokardo infarkto.

Mairūnas mėgsta purias, gerai drenuojams, derlingas dirvas. Gerai reaguoja į tręšimą. Optimali sėklų dygimo temperatūra 20 - 25 laipsniai. Sėjama kovo mėnesį į dėžutes, 0,5 - 1 centimetro gylyje. Sėjant ankstesniu periodu, reikėtų papildomo apšvietimo. Yra pakankamai atsparus dirvos išdžiūvimui, tačiau augimo ir vystimosi pradžioje gali neigiamai sureaguoti į drėgmės trūkumą. Tamsesnėje vietoje auginamas turės mažiau eterinių aliejų. Ruošiant sodinimui į lauką, mairūnui užauginus 2 lapus, galima pikuoti į 5x5 ar kiek mažesnius indelius.

Laukan daigai išsodinami praėjus šalnų pavojui, gegužės pabaigoje birželio pradžioje. Dirvą reikėtų paruošti iš rudens, gerai perkasant ir įnešant kibirą komposto 1 m2, 30 g superfosfato, kalio druskų 15 - 20 g. Sodinama saulėtoje, apsaugotoje nuo vėjų vietoje. Prigijus daigams (po dviejų savaičių), mairūnus verta patręšti trąšų (10 l vandens: 20 g superfosfato, 10 g amonio salietros, 10 g kalio sulfato) mišiniu, šį kiekį išpilant į 1 kvadratinį metrą.  Tarpai tarp augalų 10 - 15 centimetrų, tarp eilių 20 centimetrų. Galima vienoje lysvėje auginti iki 5 tokių eilių. Vasarą priežiūrai neimlūs, reikia purenti dirvą, ravėti, išdžiūvus dirvai, palaistomi. Mairūnas nėra linkęs sirgti,  tačiau drėgnu oru, jei augalai susodinti per tankiai, gali užpulti grybelinės ligos.

Mairūnas nuimamas masinio žydėjimo pradžioje, sausu oru, nupjaunami paliekant 5-10 centimetrus nuo žemės. Iki rudens galima sulaukti antro žalumynų derliaus. Geresnis derlius, jei bus patręšta tokiu pat kiekiu trąšų kaip ir pavasarį. Džiovinami mairūnai tamsioje, gerai vėdinamoje vietoje. Teisingai išdžiovinus, lapai ir stiebeliai turėtų būti pilkai žalios spalvos, žiedeliai rožiniai.