Pokalbis su laikysenos korekcijos specialistu Juanu Carlosu Diamondu Rivero. 

Jūs studijavote architektūrą, bet šiandien Jus įvardijame laikysenos korekcijos specialistu. Kas pastūmėjo kardinaliam gyvenimo posūkiui?

Viskas prasidėjo nuo to, jog kadaise sportuodamas neatsargiai pasisukau. Ši klaida man kainavo 7-nerius metus nuolatinio ir nepakeliamo nugaros skausmo. Tada dar studijavau architektūrą, reikėdavo braižyti palinkus virš stalo – skausmas mane alino. Nors lankiau daug gydomųjų procedūrų, masažų, dariau fizinius pratimus, tačiau palengvėdavo dešimčiai-dvidešimčiai minučių. Paskutiniaisiais studijų metais sužinojau apie manualinį masažą. Pradėjau važinėti į Rusiją pas geriausius specialistus, kuriuos tais laikais reklamavo Ostankino televizija. Dabar aš suprantu, kad jie nesistengdavo daryti taip, kad būtų ilgam laikui gerai. Dešimt penkiolika minučių ir viskas...

Atėjo toks laikas, jog verkiau ir klausiau Dievo, kodėl man tokie skausmai, kodėl niekaip negaliu pagyti? Turėjau šeimą, negalėjau dirbti, negalėjau mokytis, net negalėjau vienas nusileisti šaligatviu. Jei pamatydavau vaikus, tai prisiglausdavau prie sienos, kad tik žaisdami manęs nepaliestų. Susitaikiau su mintimi, jog būdamas trisdešimties metų sėdėsiu invalido vežimėlyje.

Tą pačią dieną, kai ėjau sau pirkti lazdos, susitikau pažįstamą Gintarą Burneiką, kuris domėjosi manualiniu masažu ir pasiūlė jį išbandyti man. Nors nebetikėjau galimybe pasveikti, lazdos į parduotuvę taip ir nebeužsukau...

III laipsnio skoliozės gydymas. 1 nuotrauka padaryta po trijų mėnesių, 2 - po pusmečio, 3 - po metų. 40 minučių trukmės seansai pacientei buvo atliekami tris kartus per savaitę.

Tai tas pats, kaip aklam žmogui grąžinti regėjimą...

Kitą dieną nuėjau pas Gintarą. Jau po pirmosios procedūros pasijutau geriau, o po penkių seansų galėjau vaikščioti. Po tokio trumpo gydymo periodo ir 7-nerių metų nugaros skausmo įdiegto skepticizmo, negalėjau tikėti pagaliau aplankiusiu stebuklu. Vėliau dirbome tris mėnesius 6 dienas per savaitę, kad išlygintume iškrypimą.

Mano paties skausminga patirtis buvo didžiausias akstinas išmokti padėti sau ir kitiems.

Domėjausi, iš kur skausmas ir kokia jo priežastis. Įgytos architektūros žinios (erdvinis mąstymas) padeda lengviau diagnozuoti ligą ir ją gydyti.

Ar manualinė terapija naujųjų amžių atradimas? Kur Jūs sėmėtės žinių?

Tikrai ne, ši terapija gimė kartu su senosiomis civilizacijomis, kurios pirmosios pradėjo taikyti gydymą rankomis. Masažus darydavo ir senovės Turkijoje. Manualinis gydymas visą laiką eina greta mūsų, deja, daugelis savo sveikatą patiki mažiau natūraliems gydymams.

Specialistu tapau baigęs japoniško Jumeiho masažo kursus Čekijoje.

Teigiate, kad laikysenos problemos įtakoja bendrą organizmo sveikatingumą.

Žinoma, nes stuburas svarbiausia dalis, tai centras, jungiantis žmogaus organus į visumą. Japonai sako, kad tai gyvybės ašis. Stuburas nervų pagalba iš daugelio organų surenka informaciją ir perduoda smegenims, tad net mažiausias jo iškrypimas kenkia.

Dėl stuburo iškrypimų galime susirgti bet kokiomis ligomis, išskyrus infekcinėmis. Dažniausiai pasitaikančios: skrandžio, kvėpavimo, menstruacijų sutrikimai, nemiga, epilepsija, erekcijos sutrikimai. Visos jos įveikiamos manualiniu masažu.

Ar Lietuvos gatvėse daug pastebite žmonių, kurie turi stuburo iškrypimų?

Diagnozuoti ligą galiu vos pažiūrėjęs į asmens veidą. Požymių daug, pavyzdžiui, jei vienos veido pusės raumenys įsitempę, o kitos atsipalaidavę – derėtų susirūpinti. Skiriasi ir akių dydis, antakių aukštis ir t. t.

Kraupi statistika, tačiau vienas Japonijos medicinos institutas po atliktų tyrimų paskelbė, kad tik keletas žmonių iš 2 tūkstančių neturi stuburo iškrypimų. Ne išimtis ir Lietuvos piliečiai.

Kodėl tiek daug žmonių turi problemų su stuburu? Ar galime patys sau nustatyti, jog patenkame į minėtųjų 2 tūkstančių nelaimėlių sąrašus?

Pirma priežastis – gimdymo metu patirta stuburo trauma dėl prieš tai iškrypusio moters dubens arba akušerio padarytų klaidų priimant kūdikį. Tam, kad apsaugočiau ateities kartas nuo šiandieninių sveikatos negalavimų, dirbu su gimdyvėmis Lietuvoje ir esu joms puikiai pažįstamas.

Daugiausiai stuburo iškrypimų nustatoma vaikystėje ir paauglystėje. Norėčiau įspėti tėvelius, kad suprastų, jog jei vaikas turi stuburo problemų – jis negali sėdėti tiesiai! Tiesiog fiziškai neįmanoma.

Antra priežastis, į kurią visiškai abejingai žiūri mūsų valdžia – mokykliniai suolai. Vaikai sėdi nepatogiuose, mažuose, jų ūgiams nepritaikytuose suoluose ir tiesiog akyse krypsta liauni stuburėliai. Panašu, kad nekilnojamojo turto statybos daug svarbesnės už žaidimo aikšteles, stadionus – taip po truputį mes žalojame savo ateitį!

Jei stuburo iškrypimų negydysime laiku – krypimas niekada nesustos, nes mūsų organizmas ieško pusiausvyros.

Galite pabandyti laikysenos diagnostiką atlikti namie. Nusirenkite, likite tik su kelnaitėmis, tada:

1. Atsistokite suglaustomis kojomis prieš veidrodį. Tegul šalia stebi dar vienas žmogus.
2. Stebėkite pečius: ar jie viename lygyje, gal vienas jų platesnis ar atsikišęs į priekį.
3. Stebėkite, ar galva ir kaklas nekrypsta link kurio nors peties.
4. Galbūt kuri nors krūtinės ląstos pusė aukštesnė.
5. Gali būti, kad kuri nors dubens kaulų pusė iškilusi ar platesnė.
6. Stebėkite, ar kuris nors vienas mentikaulis neatsikišęs arba žemiau nei kitas.

Kokiomis priemonėmis galime sau padėti?

Visų pirma būtina saugiai sportuoti ir tinkamai maitintis, be abejo, atsikratyti žalingų įpročių.

Racione turėtų dominuoti nevalytos kruopos, vaisiai, daržovės. Klaidinga nuomonė, kad kaulus stiprina pieno produktai. Anaiptol, nesaikingas jų vartojimas išvalo iš organizmo naudingas medžiagas. Kalcį organizmas pasisavina tik iki 7-erių metų.

Venkite miltų, baltųjų ryžių. Svarbiausia nerūkykite ir nevartokite alkoholio be saiko, šie žalingi įpročiai kaulus tiesiog ardo.

Daugelis nutyli, tačiau ankstyvas lytinis gyvenimas taip pat akivaizdžiai kenkia organizmui. Mūsų organizmas lyg indas, į kurį pilamas vanduo, jei per anksti atidarei – dalį vandens prarasi...

Daugelis žmonių „gydosi" savarankiškai – šeimos narių masažai, tempimo pratimai, baseinai...

Deja, taip. Po paprasčiausio masažo buvęs skausmas tik stiprėja, nes paliečiamas skausmo židinys, tačiau stuburas negydomas. Tokia pati situacija su tempimo pratimais.

Tačiau didžiausia klaida – baseinai. Jei išnarini sąnarį, argi įkišęs jį į vandenį gali tikėtis išgijimo? Neįmanoma! Turint tokių problemų, reikia pagalbos, reikia jį atstatyti, o baseinas malšina skausmą tol, kol plūduriuojate.

Ką pasakytumėte žmogui, kenčiančiam tokius pačius skausmus, kuriuos tiek metų jautėte pats?

Klausyti manęs yra viena, tačiau pabandžius laikysenos korekcijos masažą – skirtumas jaučiamas iškart. Tada jau žmogui sakyti, kad jis pas mane neateitų – neįmanoma. Jis pats supranta ir jaučia, jog gali gyventi sveikiau.

Vilma Galminaitė

anonsas.lt informacija