Daugumai vaikų ir suaugusiųjų bent kartą gyvenime maisto produktai sukelia tam tikrų nepageidaujamų reakcijų. Tai ką valgome įtakoja mūsų fizinę ir psichinę būseną - taigi, reikšmingai lemia mūsų savijautą. Kai suvartojus tam tikrą maistą pajuntame diskomfortą, neįprastą kūno reakciją, dažniausiai sunku nuspėti, ar tai, ką patiriame, yra maistinės alergijos ar maisto netoleravimo pasekmė.

"Alergijos" terminą pirmą kartą pavartojo Clemens van Pirquet, kalbėdamas apie padidėjusį organizmo jautrumą svetimoms medžiagoms. Šiandien alergijos terminas reiškia padidintą jautrumą svetimoms medžiagoms, kurios įprastai organizmui nėra kenksmingos, tačiau išskirtiniais atvejais gali sukelti sunkias organizmo reakcijas.

Be genetinio polinkio, alergijai svarbų vaidmenį vaidina ir ne genetiniai faktoriai: lėtinės ligos, ūmios virusinės infekcijos, alergeno sudėtis, struktūra ir mitybos ypatumai. Dažniausiai pasitaikanti yra 1 tipo alerginė reakcija, kurios metu susidaro  antikūnai - imunoglobulinai E (IgE). Alerginė reakcija vyksta jungiantis antikūnui su alergenu. Alergijos simptomai (pvz.: paraudimas, sloga, bėrimai, perštėjimas) paprastai pasireiškia netrukus po kontakto su alergenu. Dėl šios priežasties tokio tipo alerginės reakcijos vadinamos greito tipo reakcijomis. Pirmojo tipo alergines reakcijas gali sukelti tiek oru plintantys alergenai, tiek vartojamas maistas, tiek vabzdžių nuodai, vaistai, cheminės medžiagos ir kt. aplinkos faktoriai. Specifinius IgE, kurie gaminasi kraujyje prieš tam tikrą alergeną, galima nustatyti įvairiais laboratorinės diagnostikos metodais. Teisingai parinktas metodas suteikia maksimaliai patikimą rezultatą.

Pats terminas maisto alergija naudojamas apibūdinti reakcijoms, kurias sukelia kitaip nepavojingas maistas ar maisto komponentai, ir kurios pasireiškia dėl organizmo apsauginės (imuninės) sistemos. Medžiagos, sukeliančios šią nenormalią imuninės sistemos reakciją, vadinamos alergenais (pvz. karvės pienas, kiaušiniai ar žemės riešutai). Maisto alergijos simptomai gali pasirodyti labai greitai, dažniausiai per kelias minutes po alergeno patekimo į organizmą. Labai dažnai pirmieji alergijos požymiai yra lūpų, skruostų, liežuvio ir gomurio deginimas bei niežulys, atsirandantis praėjus kelioms minutėms po kontakto su alergenu, pvz., valgant kiaušinius, riešutus. Alerginė reakcija gali paveikti odą, plaučius, virškinamąjį traktą ir sukelti tokius simptomus kaip dilgėlinė, bronchų spazmas, vėmimas ir viduriavimas.

Maisto netoleravimas, skirtingai nuo maisto alergijos, nepasireiškia iškart suvalgius netoleruojamo produkto. Maisto netoleravimo simptomai išryškėja tik po valandų, paros ar dar vėliau, jiems būdinga lėtinė eiga. Su valgytu maistu susiję simptomai gali atsirasti dėl fermentų stokos, cheminio jautrumo, imuninių reakcijų. Maisto netoleravimui reikšmės turi ir virškinimo sutrikimai, disbakteriozė, alkoholio, medikamentų vartojimas.

Daugelis maisto netoleravimo reakcijų yra susijusios su imuniniu atsaku į tam tikrą maistą - imuninė sistema reaguoja gamindama antikūnus. Antikūnai, susijungę su maisto baltymais, sudaro kompleksus, kuriuos normaliomis aplinkybėmis imuninė sistema pašalina. Tačiau, jei tokių kompleksų susidaro nuolat ir daug, imuninė sistema nebepajėgia efektyviai jų šalinti. Todėl imuniniai kompleksai kaupiasi, skatina uždegimines reakcijas ir gali pažeisti įvairias organų sistemas bei pasireikšti įvairiais negalavimais.

Maisto netoleravimas gali būti susijęs su daugybe įvairių negalavimų, kuriems būdinga lėtinė eiga. Simptomai, kurie pasireiškia dėl maisto netoleravimo, paprastai yra pastebimi neiškart po valgio. Todėl suprasti, kuris maistas veikia mus neigiamai, yra sunku.

Dažnam maisto netoleravimas pasireiškia net ne vienu, o keliais varginančiais simptomais, kurių priežastį sunku nustatyti. Dažniausiai skundžiamasi nuovargiu be priežasties, sunkumu, pilvo pūtimu, galvos skausmais. Suprasti kuris maistas sukelia šiuos negalavimus yra sunku, nes skirtingai nuo maisto alergijos, maisto netoleravimas nepasireiškia iškart suvalgius netoleruojamo produkto. Vengdami netoleruojamų maisto produktų daugelis įsitikina, kad negalavimai, kuriuos ilgą laiką jautė, buvo dėl tam tikro netoleruojamo maisto.

Jei Jus vargina pilvo pūtimas, diegliai, pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pabrinkimai, apetito ir svorio kontrolės problemos, sloga, sinusitas, astma, artritas, sąnarių skausmai, raumenų spazmai ar silpnumas, galvos skausmai, migrena, dėmesio sutrikimai, nerimas, depresija, nuovargis ar hiperaktyvumas, bėrimai, niežulys, egzema, atopinis dermatitas ar žvynelinė, rekomenduojama išsitirti dėl maisto netoleravimo.

Sveikatosstudija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.