Kas yra skydliaukė ir jos svarba organizmui

Skydliaukė – maža, endokrininė liauka, išsidėsčiusi tarp penktojo kaklo ir pirmojo krūtinės slankstelio. Skydliaukės forma dažnai yra tapatinama su drugelio ir ją patiems galima apčiuopti priekinėje kaklo dalyje. Pagrindinė šios liaukos funkcija yra nenutrūkstama hormonų gamyba, o už viso šio proceso reguliavimą yra atsakinga galvos hipofizė. Hipofizės pagrindinis tikslas - hormoninė reguliacija.

Grįžtant prie pačios skydliaukės atliekamos funkcijos – ji yra atsakinga už dviejų, mažai kuo besiskiriančių, hormonų gamybą – trijodtironino (T3) ir tetrajodtironino (T4), kitaip žinomo tiroksino pavadinimu. Skaičiai, esantys prie hormonų pavadinimų sutrumpinimų, nusako jodo atomus, esančius kiekviename iš jų. Svarbu paminėti, jog skydliaukė yra vienintelis organas mūsų organizme, kuris sugeba perimti ore esantį jodą ir tikslingai jį panaudoti skydliaukės hormonų gamybai.

Nepaisant to, jog skydliaukė užima menką vietą mūsų organizme, jos veikla yra svarbi ir daug ką lemianti. Be jau anksčiau paminėtų skydliaukės funkcijų, sklydliaukės gaminami hormonai yra itin svarbūs ląstelėms, formuojančioms mūsų kaulus, taip pat nervinių ląstelių vystymuisi. Skydliaukė ir jos sutrikimai yra tiesiogiai susiję su mūsų centrine nervų sistema, veikia jos vystymąsi ir produktyvumą, dėl to, skydliaukė gali būti taip pat apibūdinama kaip „intelekto liauka“.

Sutrikusios skydliaukės požymiai

Skydliaukės sutrikimai yra dažni ir jų ignoravimas gali sukelti tolimesnių ligų antplūdį. Lietuvoje statistika liūdina – skydliaukės sukeltomis ligomis serga kas penktas gyventojas, t.y. daugiau nei vėžiu ar diabetu kartu sudėjus. Deja, bet dauguma gyventojų skydliaukės požymius palaiko natūraliais, dažnai tapatina su senatvės atneštomis ligomis. Būtent dėl šios priežasties, skydliaukės požymių ignoravimo, daugumai pacientų su skydliaukės sutrikimais susijusios ligos yra nustatomos pavėluotai, kas komplikuoja gydymą. Sklydliaukės problemų ignoravimas gali išderinti įprastą širdies ritmą, sukelti koronarines širdies ligas, padidinti cholesterolio kiekį, ko pasekmė – iškilęs pavojus žmogaus gyvybei.

Sutrikusios skydliaukės hormonų veiklos pirmas požymis - smarkiai pablogėjusi sveikata. Esant nepakankamai skydliaukės hormonų normai žmogus jaučiasi pavargęs, tampa itin jautrus šalčiui ir žvarbesniam orui, pradeda lėčiau mąstyti ar perduoti informaciją. Skydliaukės sutrikimai taip pat pasižymi veido patinimu, sąnarių skausmingumu, sausėjančia oda, lūžinėjančiais nagais, depresija, bei kitais, individualiai nustatomais simptomais.

Įdomus faktas yra tas, jog moterims skydliaukės sutrikimai yra žymiai dažnesni nei vyrams –hipoteoroze, sulėtėjusios skydliaukės veikla, moterys suserga penkis kartus dažniau nei vyrai. Būtent dėl šios priežasties, Jungtinių Amerikos Valstijų endokrinologai rekomenduoja kiekvienai moteriai, sulaukusiai 35-erių metų, kas kelis metus pasitikrinti skydliaukės hormonų lygį, kurį galima pasitikrinti atliekant kraujo TSH tyrimą.

Kaip pačiam pasitikrinti skydliaukę

Prieš atliekant tyrimus gydymosi įstaigose, skydliaukę ir jos sutrikimus tiriantys endokrinologai ragina pirmiausia skydliaukę pasitikrinti patiems. Visų pirma, pasiėmus nešiojamą veidrodį, reiktų jį nustatyti taip, kad aiškiai matytumėte kaklo vietą, esančią po Adomo obuoliu. Būtent šioje vietoje ir yra išsidėsčiusi skydliaukė. Atlošus galvą ir kelis kartus nurijus seiles ar nedidelį kiekį vandens ir pamačius aprašytoje vietoje iškylantį gumbą derėtų sunerimti. Iškilimas kaklo srityje – padidėjusios skydliaukės požymis. Pasitvirtinus įtarimams derėtų kreiptis pas šeimos gydytoją ir atlikti jo paskirtus papildomus tyrimus.

Kaip atliekami skydliaukės tyrimai

Modernių skydliaukės tyrimų dėka, skydliaukės hormonų sutrikimai gali būti greitai pastebimi ir sprendžiami. Šiai dienai gydymo įstaigos siūlo net keturis skirtingus tyrimus, kurių dėka pastebėti pakitimai gali būti pradėti gydyti tuojau pat.

Tirotropinis hormonas (TTH, didelio jautrumo)

Tirotropinis hormonas – tai hormonas, kuris yra itin glaudžiai susijęs su medžiagų apykaitos procesu žmogaus organizme. Šis hormonas, naudodamasis skydliaukės pagalba, reguliuoja ir yra atsakingas už medžiagų apykaitos spartą mūsų organizmuose.

Būtent šio hormono sulėtėjęs arba netinkamas veiksnumas iššaukia antsvorio problemas ar kaip tik atvirkščiai – perdėto lieknumo. Tai gali būti paaiškinta hormonų veiklos spartos pakitimais. Vyraujant TTH  hormonų kiekio trūkumui organizme, pati skydliaukė pradeda veikti lėčiau, kartu sulėtėja ir žmogaus organizmo medžiagų apykaita. Dėl šos priežasties, TTH hormonų trūkumą patiriantis žmogus yra linkęs greičiau priaugti svorio, net ir nepakeitus mitybos įpročių.

Esant hormono TTH hiperfunkcijai, t.y. perdėtam suaktyvėjimui organizme, medžiagų apykaita gali šoktelėti iki 30-60 procentų, svoris sparčiai pradeda kristi net žmogui pradėjus daugiau maitintis, nesiskundžiant apetitu.

Šis tyrimas yra pirmasis, kuris atliekamas įtarus skydliaukės sutrikimus. Jeigu skydliaukės sutrikimai pasitvirtina, šis tyrimas yra atliekamas reguliariai. Padidėjusi TTH reikšmė (nuo 3 iki 100 kartų daugiau, negu nurodyta normoje) rodo skydliaukės funkcijos nepakankamumą. Mažesnė TTH reikšmė – rodiklis, nusakantis skydliaukės funkcijos padidėjimą. Pirmuoju atveju padidėjęs TTH kiekis yra siejamas su pirmine hipotiroze, antruoju atveju, mažesnė TTH reikšmė yra siejama su pirmine hipertiroze.

TTH hormonų norma suaugusiems – 0,4-4,0 mU/l

Šis tyrimas yra atliekamas imant veninį kraują, darbo dienomis. Tyrimo atsakymų galima sulaukti keturių valandų bėgyje. Taip pat svarbu, jog atliekant šį tyrimą derėtų atkreipti dėmesį į paros ritmo svyravimus; didžiausias kiekis būna intervale 2-4 val, mažiausias 17-18 val.

FT3 Laisvas tiroksinas (LT4, FT4)

Skydliaukės funkcija yra sintetinti ir sekretuoti hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) mišinį, kuris yra taip pat svarbus ne tik normaliam organizmo vystymuisi, bet ir jau prieš tai minėtajai medžiagų apykaitos veiklai. Dauguma T4 ir T3 mūsų kraujyje yra susijungę su baltymais ir tik nedidelė jų dalis yra laisva. Laisvieji hormonai yra LT4 ir LT3 ir jų nustatymas yra jautresnis ir labiau specifinis skydliaukės funkcijos rodiklis.

Nustačius sumažėjusią TTH reikšmę, būtina nustatyti ir LT4 (LT4, angl. FT4). LT4 kiekis kraujyje dažniausiai yra atvirkščiai proporcingas TTH kiekiui mūsų kraujyje – kai vienas iš šių parametrų didėja, kitas turėtų mažėti ir atvirkščiai.

Kaip jau ir minėta anksčiau, LT4 yra antras pagal svarbą tyrimas, siekiant įvertinti skydliaukės funkcionalumą. Padidėjus laisvajam tiroksinui ir tirotropinui sumažėjus, galima daryti išvadą apie padidėjusį hipertirozės rodiklį. Ir atvirkščiai – LT4 sumažėjus ir TTH padidėjus išryškėja hipotirozės požymiai.

LT4 norma: 0,89-1,76 ng/dL (x12,87 pmol/L)

Šis tyrimas, kaip ir anksčiau aprašytas, yra atliekamas imant veninį kraują, darbo dienomis. Tyrimų atsakymus galima gauti po 4-8 valandų.

Laisvas trijodtironinas (LT3, FT3)

Šis hormonas pasižymi panašiu į tiroksiną poveikiu. Didžioji dalis šio hormono susidaro ne skydliaukėje, kaip kad įprasta kitiems hormonams, bet pereferinėje sferoje – tai gali būti kepenys, inkstai, jungiamo audinio ląstelės.

Sumažėjus TTH ir neradus LT4 padidėjimo būtina pasidaryti šį tyrimą. Esant hipertirozei, kuomet TTH sumažėja, LT4 padidėja, dažniausiai padidėja ir laisvas trijodtironinas (LT3, angl. FT3).

LT3 norma: 1,8-4,2 pg/mL (x 1,53 pmol/L)

Šis tyrimas taip pat yra atliekamas iš veninio kraujo, trečiadieniais ir penktadieniais. Tyrimų atsakymų reikia laukti 4-8 valandas.

Antikūnai prieš skydliaukės peroksidazę (ATPO)

Didžioji dalis skydliaukės ligų yra autoimuninės kilmės. Tai toks susirgimas, kuomet pati imuninė sistema priešinasi organizmui. Anti-TPO antikūnai, gaminami autoimuninio proceso metu yra tiesiogiai nukreipti prieš skydliaukės specifinį baltymą – skydliaukės peroksidazę. Anti-TPO tai rodiklis, dažnai naudojamas autoimuninėms skydliaukės ligoms ir jų diagnozei bei sekimui.

Skydliaukės uždegimu, autoimuniniu tiroiditu, sergančio asmens namiškiams padidėja tikimybė susirgti šia liga taip pat. ATPO nustatymas leidžia greitai ir efektyviai išsiaiškinti ne tik sergančiuosius, bet ir tuos, kurie jau yra padidėjusios rizikos grupėse.

Nėščiosioms ATPO nustatymas taip pat yra svarbus veiksnys, nes padidėjęs ATPO gali tapti persileidimo rizikos priežastimi.

ATPO norma: <10,0-35,0 IU/mL

Šis tyrimas yra atliekamas iš veninio kraujo, darbo dienomis. Atsakymus galima gauti po 4-8 valandų.