Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. 2014 m. iš viso užregistruota 177 šių ligų atvejų, tai 11,5 proc. mažiau nei užpernai.

Mūsų šalyje 2014 m. registruoti 58 toksokarozės atvejai, didžioji dalis vaikų tarpe (1 pav.). Jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, silpna imuninė sistema, užteršta aplinka, kurioje vaikai žaidžia, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais, kurie nereguliariai gydomi nuo kirminų. 2014 m. kaimo gyventojų sergamumo toksokaroze rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei miesto gyventojų.

Šalyje 2014 m. iš viso buvo užregistruota 97 įgytos toksoplazmozės atvejų. Didžiausias sergamumo rodiklis buvo 25-34 metų žmonių grupėje (14,3 atvejų 100 tūkst. gyv.). Kaimo gyventojų sergamumo toksoplazmoze rodiklis buvo mažesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 1,4 ir 4,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šia liga dažniau užsikrečia ir serga moterys, nes jos dažniau gamina maistą, ragauja žalią mėsą, dirba sode ar darže, prižiūri kates. 2014 m. iš viso buvo užregistruota 12 sergančių vyrų ir 85 moterys. Ši infekcija ypač pavojinga kūdikio besilaukiančioms moterims, kadangi toksoplazmoze užsikrėtusi nėščioji gali perduoti ligą vaisiui (įgimta toksoplazmozė).

Vaisiaus pažeidimo sunkumas priklauso nuo nėštumo laiko, kuriuo metu įvyko užsikrėtimas. Sunkiausiai vaisius pažeidžiamas užsikrėtus nėštumo pradžioje. Beveik pusė vaikų, gimusių toksoplazmoze sergančioms motinoms, suserga toksoplazmoze. Jei serganti moteris gydosi, rizika užsikrėsti vaikui sumažėja.


Lietuvoje 2014 m. iš viso užregistruoti 22 echinokokozės atvejai. Didžiausias echinokokozės sergamumo rodiklis buvo pensinio amžiaus žmonių grupėje (1,7 atvejo 100 tūkst. gyv.). Kaimo gyventojų sergamumo echinokokoze rodiklis buvo didesnis nei miesto gyventojų, atitinkamai 1,2  ir 0,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Profilaktika

• Laikytis higienos: grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku, kačiuku kruopščiai nusiplauti rankas (po tekančiu vandeniu su muilu).
• Valgyti tik nuplautas uogas, vaisius, daržoves, vandenį gerti tik iš patikimų švarių vandens šaltinių.
• Savo augintiniais reguliariai gydyti nuo kirminų, neleisti laižyti veido, maistui skirtų indų. Surinkti gyvūnų išmatas į maišelius ir išmesti į konteinerius, nežaisti su valkataujančiais gyvūnais, rūpintis savo augintinių švara.
• Vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose. Nenaudojamas uždengti. Smėlį keisti kiekvienais metais ir nuolat jį perkasti. Neleisti vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas.
• Vasarą, iškylaujant lauke, nukritusio ant žemės maisto, jeigu jo negalima nuplauti, nevalgyti. Maistą laikyti sandariuose induose, apsaugančiose nuo dulkių, musių, tarakonų ir kitų vabzdžių, jie gali pernešti parazitų kiaušinėlius.

Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė