Gripas – virusinė infekcinė liga, kuria kasmet serga didelė gyventojų dalis. Apie jį kalbama daug ir dažnai. Atrodytų jau viską apie jį žinome, tačiau kasmet gripo virusas krečia vis naujus pokštus. Jam negalioja jokios ribos, jokie standartai – jis keičia savo savybes, gali sukelti epidemiją neprognozuotu metu, sukelia vis įvairesnes ir sunkesnes komplikacijas.
Jau prasidėjo antrasis rudens mėnuo, artėja statistiškai nustatytas gripo epidemijos periodas. Todėl pats laikas prisiminti pagrindinius dalykus apie gripą ir jo sukėlėją.

Pagrindiniai gripo simptomai

Susirgimas prasideda ūmiai, dažnai pirmasis požymis yra drebulys arba lengvas karščiavimas. Kūno temperatūra ima kilti staiga ir jau pirmą parą karščiavimas pasiekia +38 - +40 °C. Būdingas galvos skausmas. Taip pat pasireiškia intoksikacijos požymiai: silpnumas, judesių sutrikimas, prakaitavimas, raumenų, nugaros ir galūnių skausmas, akių perštėjimas. Šalia visų nemalonių pojūčių dažnai pasireiškia kvėpavimo takų pažeidimai – sloga, sausas kosulys, gerklės perštėjimas. Liga gali praeiti ir be kai kurių simptomų. Pavyzdžiui taip vadinama akatarinė gripo forma, kuri pasireiškia be slogos.
Ligos sunkumas nustatomas pagal tai, kiek stipriai išreikštas intoksikacijos sindromas (kūno temperatūros pakilimas), neurologiniai simptomai (galvos skausmas, sąmonės netekimas, spazmai, meninginiai simptomai), hemoraginis sindromas, širdies kraujagyslių veiklos sutrikimas.

Lengva gripo forma – temperatūra subfebrili (vos virš +37°C) arba normali, intoksikacijos požymiai silpnai išreikšti. Vaikams gali pasireikšti lengvi katariniai simptomai.
Vidutinio sunkumo – išreikšti gripo intoksikacijos požymiai (drebulys, galvos skausmas, raumenų ir sąnarių skausmai), kūno temperatūra pakyla iki +39,5 °C.
Sunki forma – stipriai išreikšta intoksikacija (sąmonės aptemimas, haliucinacijos), kūno temperatūra pakyla iki +40 - +40,5°C, širdies – kraujagyslių veiklos sutrikimai ir kt.
Hipertoksinė forma – infekcija veikia „žaibiškai“, apima meningoencefalinį, hemoraginį ir hiperterminį sindromus. Ši forma dažniausiai baigiasi mirtimi.

Gripo komplikacijos

Dažniausia komplikacija – pneumonija (plaučių uždegimas), kuri pasireiškia kaip antrinė bakterinė infekcija. Rečiau sutinkama kombinuota infekcija (virusinė ir bakterinė). Pirminė virusinė pneumonija – reta komplikacija, kuri praktiškai baigiasi mirtimi. Ji išsivysto kai gripą sukelia ypatingai virulentiškas (patogeniškas) virusas. Ir pirmiausia pasireiškia tiems žmonėms, kurie serga lėtinėmis plaučių ir širdies ligomis.

Kitos antrinės infekcijos, kurios atsiranda po gripo yra rinitas, sinusitis, bronchitis, otitas.

Tokios komplikacijos kaip Rejė sindromas praktiškai išskirtinai pasitaiko tik vaikams ir paaugliams. Naudojant aspiriną (ir kitus salicilatus), sindromas pasireiškia stipriu vėmimu, dažnai tai būna mirtinas kepenų, smegenų ir kitų organų toksinis pažeidimas.
Širdies kraujagyslių sistemos komplikacijos dažniausiai pasireiškia pagyvenusiems asmenims. Gali išsivystyti miokarditas ir perikarditas (uždegiminis širdies raumens susirgimas, kuris įtakoja širdies nepakankamumo išsivystymą).

Neurologinės komplikacijos – meningitai, encefalitai ir rečiau kt. Centrinės nervų sistemos komplikacijos dažniausiai išsivysto kai gripo intoksikacija pasiekia piką, dažniau mažiems vaikams.
Po gripo stebimos paūmėjusios lėtinės būklės, tokios kaip bronchinė astma ir lėtinis bronchitas, širdies – kraujagyslių ligos, maisto medžiagų apykaitos sutrikimai, inkstų susirgimai ir kt.

Kodėl gripas toks pavojingas?

Visų pirma dėl to, kad plinta oro – lašeliniu būdu, kitaip tariant Jus lengvai gali „apčiaudėti“ ar „apkosėti“, Jums belieka tik įkvėpti. Kadangi gripu suserga daug gyventojų dažnai girdime kalbant apie gripo epidemiją. Epidemija – kai vienu metu gripu serga didelė žmonių dalis vienoje šalyje. Gripo epidemija tęsiasi 3-6 savaites. Pandemijos atveju gripu serga daug žmonių keliose šalyse. Tokiu atveju ligą sukelia naujas virusas, kuriam jautri didelė gyventojų dalis. Todėl virusas plinta labai greitai ir sukelia sunkias ligas.
Pati žiauriausia iš žinomų pandemijų buvo 1918 metais, manoma, kad pirmieji atvejai buvo Kinijoje, bet pirmi mirtini atvejai aprašyti JAV ir Prancūzijos, Ispanijos bei Italijos uostamiesčiuose.

Antra priežastis, kodėl nuolat kalbama apie gripo pavojų – viruso, sukeliančio ligą, kitimas. Gripo virusai (tipas A ir B) ypatingi tuo, kad keičia antigenines ir biologines savybes. Greičiausiai tai viruso prisitaikymo išgyventi mechanizmo evoliucijos pasekmė. Nauji virusų štamai, skirtingai nuo savo pirmtakų, nesiriša su specifiniais antikūnais, kurie susikaupę populiacijoje.

Trečia, ir skaudžiausia priežastis ta, kad ne tik gripas gali būti mirtinas, bet ir jo komplikacijos.

Be to, sezoninių epidemijų metu gripas plinta visame pasaulyje ir tampa reikšmingu ekonominiu nuostoliu, kuris pasireiškia padidėjusiomis išlaidomis sveikatos apsaugai ir darbo našumo sumažėjimu. Kasmetinių gripo epidemijų metu 5-15 proc. gyventojų išsivysto kvėpavimo takų ligos. Atvejai, kai reikia hospitalizacijos, arba mirtini atvejai pasitaiko padidintos rizikos žmonėms (pagyvenusiems ir sergantiems lėtinėmis ligomis). Nors ir labai sudėtinga vertinti, manoma, kad epidemijų metų visame pasaulyje būna nuo trijų iki penkių milijonų sunkių susirgimo atvejų ir nuo 250 000 iki 500 000 mirtinų atvejų.

Į gripą panašūs susirgimai

Kartais gripas sureikšminamas per daug. Bet kokia kita ūmi respiratorinė virusinė infekcija ar peršalimas palaikomas gripu. Todėl turėtume skirti, kur yra gripas, o kur kitas susirgimas, ir stebėti save nuo pat pirmų valandų, kai tik pasijuntame prastai. Tai labai palengvins nustatant diagnozę, kai apsilankysite pas gydytoją.

Gripo simptomai skiriasi nuo kitų kvėpavimo ligų, sukeltų kitų virusų:

Gripo požymiai ir profilaktika

Pagrindinis būdas kovoti su gripu, žinoma, jo profilaktika. Gripo virusas plinta oro – lašeliniu būdu. Sergantysis virusą platina kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas. Todėl, epidemijos metu užsikrėsti gripu labai lengva.
Norint išvengti užsikrėtimo, gydytojai pataria vengti masinio susibūrimo vietų. Slaugant ligonį rekomenduojama dėvėti marlės kaukę, deja namuose retai kas paiso šių rekomendacijų, o priemonės efektyvumas, tiesa sakant, labai žemas.

Vakcinacija
Pats veiksmingiausias metodas užkirsti kelią ligai yra vakcinacija. Vakcinacijos metu į organizmą yra įvedama susilpninto arba negyvo ligos sukėlėjo. Virusas, kuris yra vakcinoje nesugeba sukelti ligos, tačiau stimuliuoja organizmo antikūnų gamybą. Šiuos antikūnus organizmas panaudoja kovai su virusu.
Šiuo metu gaminamos vakcinos yra išgrynintos, kurios praktiškai nesukelia jokių neigiamų reakcijų. Kiekvienais metais gaminama nauja vakcina, atsižvelgiant į laukiamą šiais metais viruso štamą. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nuolat analizuoja virusą, jo kitimą ir prognozuoja sekantį epideminį periodą.

Planinė vakcinacija yra atliekama metų bėgyje, geriausiai rudenį. Visų pirma dėl skiepų dėmesį turi atkreipti rizikos grupių atstovai.

Padidintos rizikos užsikrėsti gripu grupės:
• Medicinos įstaigų darbuotojai, tame tarpe ir laboratorijų darbuotojai.
• Aptarnavimo sferos darbuotojai (transporto paslaugų, prekybos).
• Karo tarnybos atstovai.
• Bendrojo ir specialaus lavinimo atstovai (moksleiviai, studentai, mokytojai ir dėstytojai).

Padidintos rizikos ligos komplikacijoms grupės:
• Gyventojai, kuriems daugiau kaip 65 metai.
• Ikimokyklinio amžiaus vaikai, vaikai nuo 3 iki 14 m..
• Gyventojai, sergantys lėtinėmis ligomis ir onkologiniais susirgimais.

Po skiepų specifinis imunitetas išsivysto 7-14 parą ir išlieka 6-12 mėn. Skiepijimasis nuo gripo kartojamas kiekvienais metais dėl gripo viruso kaitos. Optimalus laikas skiepams šiaurinio pusrutulio gyventojams yra rudens periodas – nuo rugsėjo iki lapkričio pabaigos, nes:

- šiauriniame pusrutulyje gripo epidemijos prasideda laikotarpyje nuo lapkričio iki kovo,
- antikūnų pagaminimo laikas yra apie 2-4 savaites,
- aukštas antikūnų titras po skiepijimo laikosi keletą mėnesių ir ima mažėti praėjus 6 mėnesiems. Todėl ypač ankstyva vakcinacija nerekomenduojama (antikūnų titras gali imti mažėti kaip tik epidemijos metu).

Kai planuosite pasiskiepyti nuo gripo, pasidomėkite, kokią vakciną Jums siūlo. Galima skiepytis gyva vakcina, negyva („užmušta“) ar sintetine. Gyvos vakcinos yra pranašesnės:
- Jos sudaro atsparų ir ilgalaikį imunitetą, kuris panašus į po infekcijos susidarantį imunitetą.
- Tokios vakcinos pasaulyje yra naudojamos apie 50 metų, ir nuolat yra tobulinamos.
- Gyva vakcina formuoja ne tik bendrą, bet ir vietinį imunitetą nosies gleivinėje.
- Saugo ne tik nuo gripo, bet ir kitų ūmių respiratorinių virusinių infekcijų.

Antivirusiniai vaistai
Dažnai tenka išgirsti, kad nuo gripo galima apsisaugoti liaudies medicinos priemonėmis ar vaistais.

Antivirusiniai vaistai gripo profilaktikai pagal veiksmingumą yra antri po vakcinacijos, dėl keletų priežasčių:
- biologinių – vakcina įtakoja antikūnų susidarymą, ir tai yra efektyviausias ir natūraliausias būdas kovai su virusine infekcija,
- medicininių – norint užtikrinti profilaktinį vaistų poveikį, juos reikia naudoti kasdien mažiausiai 6 savaites, išlieka šalutinių poveikių rizika,
- ekonominių – skiriasi vienos vakcinos ir brangių preparatų naudojimo 6 mėn. laikotarpiu kaina.

Labiausiai pripažintu vaistu gripo profilaktikai galima laikyti preparatą Oscillococcinum. Tai homeopatinis vaistas gripo ir peršalimo ligų profilaktikai. Jis stiprina imunitetą. Preparatas pagamintas iš laukinių ančių kepenų ir širdžių ekstrakto, kurie, manoma, yra gripo viruso šaltinis. O homeopatijos principas yra – gydyti tuo, nuo ko susirgai.

Liaudies medicinos priemonės

Visų pirma reikia paminėti bendras organizmą stiprinančias priemones:

Grūdinimasis – svarbiausias metodas respiratorinių infekcijų (bet ne gripo) profilaktikai su mūsų klimatinėmis sąlygomis. Grūdinimasis leidžia normalizuoti kvėpavimo takų funkciją atšalus orams, o tai sumažina viruso dozę, patenkančią į organizmą užsikrečiant. Todėl grūdinantis, jei ne pilnai galima išvengti peršalimo, tai bent jau sumažinti organizmo jautrumą jam.

Vitaminas C. Papildomai reikia naudoti C vitamino ir multivitaminų. Kaip manoma organizmo atsparumas padidėja dėl antioksidantinių C vitamino savybių. Į dieną reikia suvartoti 0,5-1 gr. 1 kartą per dieną. Žinokite, daug vitamino C yra raugintuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose. Naudinga būtų valgyti šviežių kopūstų salotas su saulėgrąžų aliejumi, kuriame taip pat gausu vitaminų ir mikroelementų.

Česnakas. Gripo ir kitų peršalimo ligų profilaktikai galima suvalgyti 2-3 skilteles per dieną. Žinoma, jei skrandis tam neprieštaraus. Užtenka keletą minučių pakramtyti česnako skiltelę, ir burnos ertmėje neliks bakterijų. Panašiu poveikiu pasižymi ir svogūnas.

Atminkite, liaudies medicina ligų profilaktikai tarsi gyvenimo būdas – tai turite daryti kasdien ir nuolat.

Bendros higienos priemonės
Atminkite, kad infekcijos sukėlėjas lengvai perduodamas per nešvarias rankas. Specialūs stebėjimai parodė, kad rankos su išskyromis iš nosies ir akių, su seilėmis kontaktuoja ne mažiau kaip 30 kartų per dieną. Spaudžiant ranką, per durų rankenas ir kitus daiktus virusai patenka į nosį akis, burną. Taigi, bent jau epidemijos periodu stenkitės nespausti rankų draugams ir kolegoms. Būtina dažnai plauti rankas, ypač sergant arba slaugant sergantįjį.

Gripo ir kitų ūmių respiratorinių virusinių infekcijų metu svarbu sumažinti kontaktų su infekcijos šaltiniu kiekį, ypač tai svarbu vaikams. Nerekomenduojama aktyvus viešojo transporto naudojimas ir lankymasis svečiuose. Vaikai turi kuo daugiau būti lauke: užsikrėsti gripu gryname ore praktiškai neįmanoma.

Profilaktikos būdų palyginimas:
• Vakcina – aukštas efektyvumas (formuojamas specifinis imunitetas), yra galimybė sudaryti vietinį imunitetą, kuris saugo nuo susirgimo kitomis respiratorinėmis virusinėmis infekcijomis, vienkartinis naudojimas, nedidelė kaina, beveik nėra kontraindikacijų.
• Vaistai – žemas efektyvumas (nesuformuoja specifinio imuniteto prieš gripą), cheminius preparatus reikia naudoti kasdien, be pertraukos visą gripo epidemijos sezono metu, daugybė kontraindikacijų, stebimi šalutiniai poveikiai, daug išleidžiama pinigų.
• Liaudiškos priemonės – padidina bendrą organizmo atsparumą, bet nesudaro specifinio imuniteto prieš gripą, reikalauja ilgalaikio priemonių naudojimo (gyvenimo būdas).

JEI JUMS NEPASISEKĖ...

Gripo gydymas

Susirgus gripu, arba įtarus gripą, reikia kreiptis į gydytoją. Gydytis pačiam negalima – reali ligonio būklė nustatoma tik po gydytojo apžiūros. Tik gydytojas gali nuspręsti ar nesivysto komplikacijos (pavyzdžiui bakterinė infekcija), ar ūmios respiratorinės virusinės infekcijos fone nesivysto kiti patologiniai procesai.
Kol gydytojas neatėjo, skirkite sau taip vadinamą bazinę terapiją, kurią paskirtų bet kuris gydytojas įtaręs gripą.

Bazinė terapija:
• Lovos režimas — karščiavimo ir intoksikacijos periodu, vėliau pereinama į pusiau lovos, ligonis stebimas iki pasveikimo.
• Pieno ir augalinių produktų dieta, praturtinta vitaminais.
• Gausus skysčių kiekis (karšta arbata, spanguolių ar bruknių sultys, šarminis mineralinis vanduo).
• Vaistai priešuždegiminiai ir nuo karščio, kai temperatūra 38 °C ir daugiau.
• Esant karštinei yra naudojami ir fiziniai metodai vėsinimui (trynimas spiritu, skiestu perpus su vandeniu).
• Įtarus gripą naudoti nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (paracetamolį, ibuprofeną, analginą, nimesulidą). Jie mažina temperatūrą, slopina uždegimą ir skausmą.
• Esant gripui kategoriškai draudžiama naudoti acetilsalicilo rūgštį (aspiriną) dėl Rejė sindromo išsivystymo.
• Jei reikia, naudoti mukolitines (gleives skystinančias) priemones, atsikosėjimą lengvinančios priemonės.
• Galima naudoti kraujagysles sutraukiančias priemones kvėpavimui palengvinti (lašai į nosį „Otrivin“ arba tabletės „Actifed“).
• Vitaminai: askorbo rūgštis (vit. C), B grupės vitaminai, multivitaminai.
Beje, kalbant apie vaistų naudojimą gripo gydymui, norisi pabrėžti keletą svarbių dalykų:

1. Stebuklingi “karštieji gėrimai” ir net tabletės, kurių pavadinime naudojamas žodis “gripas” ar jo dalis, gripo viruso neveikia. Jei Jūs nesate pasiskiepijęs, ir susirgote gipu, aukščiau minėti preparatai padeda palengvinti simptomus, atsiradusius dėl gripo. Jokiais būdais negalvokite, kad šie vaistai netinkami, būtent jie priklauso bazinės terapijos sudedamosioms. Dažniausiai į tokių preparatų sudėtį įeina paracetamolis karščio mažinimui, atsikosėjimą ir kvėpavimą lengvinančios medžiagos. Atminkite, kad ir ką teigtų vaistų reklama, per dieną gripo neišsigydysite, ir “prisipompavę” vaistų neikite į darbą. Kitu atveju Jūs keliate pavojų sau, nes nesilaikant lovos režimo didesnė tikimybė išsivystyti komplikacijoms, ir aplinkiniams, nes kolektyve ar viešajame transporte galite užkrėsti daugiau kaip vieną žmogų, o užkrėstasis savo ruožtu dar keletą. Taip gripas įgauna pagreitį ir tampa epidemija.

2. Antibiotikai viruso neveikia. Mikroorganizmų pasaulyje yra trys pagrindiniai atstovai: bakterijos, virusai ir grybeliai. Mikroorganizmai paplitę ore, žemėje, vandenyje, žmogaus organizme. Kai kurie jų gali sukelti infekcines ligas. Tačiau atminkite, kad antibiotikais gydomos tiktai bakterijų sukeltos ligos. Vieniems gripo atveju gydytojai paskiria antibiotikų, o kitiems ne, ir pastarieji, prisiklausę įvairių kalbų, teigia neva gydytojas blogai pasielgė neišrašęs antibiotikų. Iš tiesų, antibiotikai gripo atveju skiriami tada, kai vystosi antrinė bakterinė infekcija. Natūraliai, su įvairiais mikroorganizmais organizmas kovoja imuninės sistemos pagalba, todėl vieni, kurių imunitetas stipresnis, infekcinėmis ligomis serga retai, kiti, su nusilpusiu imunitetu – nuolat kenčia nuo infekcinių ligų, yra imlūs peršalimui. Kai gripo virusas apsigyvena žmogaus organizme (nepaskiepytame), imuninė sistema visas pajėgas permeta kovai su šiuo pavojingu virusu. Todėl kartais šalia gripo gali pasireikšti ir bakterinės infekcinės ligos, pašeidžiančios gerklę, bronchus, nosį ar ausis, nes nebeužtenka imuniteto kovoti su šiomis ligomis. Bakterinių infekcijų prisidėjimas prailgina ligos laiką ir apsunkina eigą. Todėl, esant tokiai būklei į kovą pasitelkiami antibiotikai, gydyti bakterines infekcines ligas ir sudaryti sąlygas imunitetui produktyviai dirbti viena linkme – naikinti gripo virusą. Šiuo metu yra ir kitokių preparatų nei antibiotikai, kurie leidžia išvengti bakterinės kilmės komplikacijų. Nuo pat pradžių rekomenduojama naudoti bakterijų lizatų preparatus (Imudon čiulpiamos tabletės, IRS 19 aerozolis į nosį). Šios grupės preparatai stimuliuoja vietinį imunitetą burnos ir nosies gleivinėje. Dėl to jie neturi šalutinių poveikių.
Antibiotikais piktnaudžiauti nereikia, ypač vien virusinių infekcijų atvejais, nes jie neveiksmingi. Antibiotikai išbalansuoja natūralią žmogaus mikroflorą. Kai antibiotikus naudoti būtina, šalia nepamirškite įsigyti ir probiotikų preparatų, saugančių normalią mikroflorą.

Papildomai prie to, ką paskirs gydytojas galima naudoti ir kitus gydymo metodus, kuriuos siūlo liaudies medicina (o nevengia ir gydytojai):

• Gerklės skalavimas kalio permanganato ar sodos tirpalu, ramunėlių arbata.

• Nosies ertmės plovimas svogūno ištrauka su medumi (cukrumi), naudojant pipetę. Užpilo receptas: 3 valgomuosius šaukštus smulkiai pjaustyto svogūno užpilti 50 ml šilto vandens, pridėti pusę arbatinio šaukštelio medaus, palaikyti apie 30 min.
• Nosies gleivinės tepimas riebaliniu česnako ir svogūno užpilu. Užpilo receptas: augalinis aliejus stikliniame inde 30-40 minučių yra laikomas verdančio vandens vonelėje. 3-4 skiltelės česnako ir ¼ svogūno smulkiai supjaustyti, užpildyti atvėsintu paruoštu aliejumi. Užpilas turi pastovėti apie 2 val, po to prieš naudojimą nukošiamas.
• 2-3 minučių trukmės inhaliacijos. Apie 300 gramų talpos indą pripilti vandens, užvirinti, įlašinti 30-40 lašelių eukalipto trauktinės ar ½ arbatinio šaukštelio sodos. Taip pat galima naudoti keletą bulvių lupenų.
• Šiltos kojų vonelės su garstyčiomis 5-10 minučių trukmės, o po to pėdos ištrinamos kaitinančių tepalu.
• Erškėtuogių gėrimas. Susmulkinti sausas erškėtuoges. 1 litrui vandens naudoti 5 valgomuosius šaukštus uogų. Pavirinti apie 10 min. Kai pastovės 8-10 valandų, prakošti. Gerti po stiklinę visą dieną, kas 2-3 valandas. Tinka gerti su medumi. Reikėtų gerti apie savaitę, palaipsniui mažinant gėrimo dažnumą.
• Liepų žiedai ir paprastasis putinas. Mišinys padaromas tokiomis proporcijomis: liepų žiedai – 1 dalis, putino uogos- 1 dalis. Du valgomuosius šaukštus mišinio užpilti 2 stiklinėm verdančio vandens. Virti 5-10 minučių, nukošti. Gerti karštą prieš naktį po 1-2 puodelius.
• Avietės. Esant aukštai temperatūrai labai gaivina aviečių sultys su cukrumi. Sausų uogų užpilas – 1 valgomasis šaukštas užpilamas stikline verdančio vandens, palaikyti 20 minučių. Gerti karštą arbatą 2 kartus per dieną.
• Liepų žiedai ir avietės. Sausų uogų ir žiedų užpilas – 1 valgomasis šaukštas užpilamas stikline verdančio vandens, palaikyti 20 minučių. Gerti karštą arbatą 2 kartus per dieną.
• Propolis (bičių klijai) – galima mažą gabalėlį nuolat laikyti burnoje. Taip pat vaistinėje Jums pasiūlys įvairių formų (tabletės čiulpti, aliejus tepimui arba aerozolis purškimui) preparatų su propoliu.
• Česnakas su medum. Tarkuotas česnakas ir natūralus medus 1:1 (nakčiai vieną valgomą šaukštą, užgeriant virintu vandeniu)

G. P.

Sveikatosstudija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.