Ebola karštligė yra Ebola viruso sukeliama reta, sunki, dažnai mirtina liga.

Ji perduodama tiesioginio sąlyčio su gyvais ar mirusiais užsikrėtusiais asmenimis metu su krauju ar kitais kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis ar šlapimu). Septynias savaites po išgijimo ligoniai ją gali perduoti nesaugių lytinių santykių metu.

Liga galima užsikrėsti po tiesioginio sąlyčio su mirusių ar gyvų laukinių gyvūnų, kaip antai beždžionių, miško antilopių ir šikšnosparnių, krauju ir kitais kūno skysčiais.

Skirtingai nei gripas, Ebola virusas oru neperduodamas.

Užsikrėtus virusu inkubacinis periodas yra 2-21 dienos. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda raumenis, jaučiamas silpnumas, maudžia galvą ir gerklę.

Kitas karštligės etapas - ligonis ima vemti, viduriuoti, jis išberiamas, sutrinka kepenų ir inkstų veikla. Kai kuriems ligoniams prasideda gausus vidaus ir išorės kraujavimas ir vienu metu sutrinka kelių organų veikla.

Nuo šios ligos skiepų ar gydymo nėra.

Pavojus užsikrėsti Ebola virusu ir ligos prevencija

Net jei gyvenate užkrėstose teritorijose ar į jas keliavote, užsikrėtimo Ebola virusu pavojus yra itin mažas, nebent turėjote tiesioginį sąlytį su mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais. Be to, sąlytis su skysčiais įmanomas per nesaugius lytinius santykius su ligoniu septynias savaites po išgijimo.

Viešose vietose per įprastą kontaktą su žmonėmis, kurie neatrodo sergantys, Ebola neperduodamas. Virusu neužsikrėsite per sąlytį su pinigais, maisto produktais ar plaukiodami baseine. Jo neplatina moskitai.

Ebola virusas lengvai sunaikinamas muilu, balikliu, saulės šviesa arba išdžiovinant. Ebola virusas žus, jei drabužiai, ant kurių pateko užkrėstų skysčių, bus išskalbti skalbyklėje. Ebola virusas labai trumpai išlieka ant saulės apšviestų ar išdžiūvusių paviršių.

2014 m. protrūkis
Šiuo metu nustatytas Ebola viruso protrūkis Gvinėjoje ir Liberijoje. Toliau pateikiama patarimų į užkrėstas teritorijas atvykstantiems ar iš jų išvykstantiems keliautojams.
 
Patarimai į Gvinėją ar Liberiją atvykstantiems keliautojams
Pavojus, kad užsikrėsite Ebola virusu, itin mažas. Toliau išvardytos priemonės turėtų padėti visiškai panaikinti pavojų užsikrėsti:

• venkite tiesioginio sąlyčio su ligonio ar mirusiojo krauju ar kūno skysčiais ir su objektais, kurie galėjo būti užkrėsti;
• venkite artimo kontakto su laukiniais gyvūnais ir nevalgykite laukinių gyvūnų mėsos;
• neturėkite nesaugių lytinių santykių.
   

Patarimai iš Gvinėjos ar Liberijos išvykstantiems keliautojams
Pavojus, kad užsikrėtėte Ebola virusu, itin mažas. Tačiau jei per artimiausias kelias savaites po išvykimo iš tropinės dalies imsite karščiuoti, jausite nepaaiškinamą nuovargį, viduriuosite ar pajusite kitų sunkių simptomų, turėtumėte

• skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs, nes tai gali būti infekcijos, kaip antai maliarijos, simptomai, o ją reikia nedelsiant ištirti ir pradėti gydyti.

Jei turėjote tiesioginį sąlytį su bet kokiais mirusio ar gyvo užsikrėtusio asmens ar gyvūno kūno skysčiais, įskaitant nesaugius lytinius santykius su pasveikusiais ligoniais, turėtumėte:

•  skubiai kreiptis į gydytoją ir nurodyti, kur buvote išvykęs;

•  prieš atvykdamas telefonu susisiekti su medicinos įstaiga, kad personalas užtikrintų tinkamą apsaugą Jus priimdamas.

Ebola hemoraginė karštligė

Kokia tai liga?

Ebola hemoraginė karštligė - tai sunki, dažnai mirtina žmonių, primatų (beždžionių) liga, kurią sukelia Ebola virusas. Pirmieji šios ligos atvejai nustatyti 1976 m. Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Sudane. Didžiausias Ebola karštligės protrūkis, kurio metu susirgo 425 asmenys, o 224 iš jų mirė, buvo užregistruotas Ugandoje 2000 m.

Sukėlėjas

Ebola virusas priklauso Filoviridae virusų šeimai. Šiuo metu išskirti 5 skirtingi Ebola viruso serotipai, iš kurių 4 sukelia ligą žmonėms: Ebola-Zaire, Ebola-Sudan, Ebola-Côte d'Ivoire, ir Ebola-Bundibugyo. Penktasis serotipas, Ebola Reston, nesukelia ligos žmonėms. Jis buvo išskirtas 1989 m. Restone (Virdžinijoje, JAV) iš beždžionių, atgabentų iš Filipinų. Šis viruso serotipas sukėlė protrūkius tarp beždžionių Pensilvanijoje, Teksase, Italijoje. Keletas mokslininkų protrūkių metu užsikrėte šiuo virusu, tačiau nesusirgo.
Tikslus Ebola viruso paplitimas, šaltinis ir rezervuaras gamtoje bei endeminiai regionai yra iki šiol nežinomi. Žmonių susirgimai (protrūkiai) Ebola hemoragine karštlige yra užregistruoti Demokratinėje Kongo Respublikoje, Sudane, Gabone, Ugandoje, Côte d'Ivoire ir kt.

Kaip užsikrečiama?

Kadangi nežinomas tikslus infekcijos sukėlėjo rezervuaras yra iškelta hipotezė, kad žmogus pirmiausia užsikrečia sąlyčio su infekuotu gyvūnu metu. Taip užsikrėtęs asmuo užkratą gali perduoti kitam žmogui įvairiais būdais. Sukėlėjas perduodamas nuo sergančio žmogaus su užkrėstu krauju, sekretais, organais ar sperma, taip pat per užterštus rūbus, adatas ir kt. Didžiausia rizika užsikrėsti yra kai ligonis vemia, viduriuoja, kraujuoja. Rizika užsikrėsti nuo ligonio inkubacinio periodo metu yra nedidelė.
Dažnai tai gali būti hospitalinė infekcija. Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali užsikrėsti tiesioginio kontakto su sergančiais asmenimis, jų kūno skysčiais metu, nesilaikant tinkamų šios ligos kontrolės priemonių.

Simptomai

Inkubacinis Ebola hemoraginės karštligės periodas yra 2 - 21 d. Liga prasideda staiga, karščiuojama, skauda galvą, raumenis, sąnarius, krūtinę, jaučiamas silpnumas. Ligonis vemia, viduriuoja, skauda pilvą, išberiama, parausta akys, palaipsniui prsideda vidininis ir išorinis kraujavimai. Mirštamumas 50 - 90 proc.

Profilaktika

Tinkama darbo su ligonių krauju ir kitais kūno skysčiais sauga (asmeninių apsaugos priemonių naudojmas (kaukės, pirštinės, akiniai, neperšlampami chalatai, ir kt.), susirgusių asmenų izoliacija, aplinkos daiktų dezinfekcija, tinkamas medicininių atliekų tvarkymas ir mirusių asmenų laidojimas ir kt.).

 Ulac inf.