Paskutiniuoju metu vasara lepina saulėtomis ir karštomis dienomis, tačiau pernelyg džiaugiantis šiais malonumais galima sulaukti ir problemų. Kaitra ir šutra turi ženklios įtakos žmogaus savijautai, ypač jei trunka ilgesnį laiką arba yra patiriama kartu su kitais sveikatos sutrikimais. Taigi puikūs vasariški orai - ne tik palankus atostogų metas, bet ir galimo pavojaus sveikatai potencialas. Pavyzdžiui, perkaisti galima net ir nesant itin aukštai temperatūrai, ypač jei atsiduriame aplinkoje, kur didesnė santykinė oro drėgmė. Išsaugoti darbingumą ir išvengti žalingo karščio poveikio padės keletas paprastų taisyklių.

Kaip apsisaugoti nuo karščio neigiamo poveikio

Tinkama apranga esant dideliems karščiams

Gamtos nepaveiksite, tad jei jau karšta, tai karšta ir žmogui telieka pristaikyti taip, kad galėtų džiaugtis karštų dienų nauda bei malonomais. Pirmoji ir viena svarbiausių taisyklių, kuri padės išvengti perkaitimo yra tinkama apranga. Karštoms dienoms patariama rinktis natūralaus pluošto drabužius, kurie yra pralaidūs orui ir leidžia odai kvėpuoti (labai tinka linas, plona medvilnė). Akreipkite dėmesį, kad drabužiai nebūtų pernelyg aptempti ir sugertų prakaitą. Sintentiniai audiniai minėtomis savybėmis nepasižymi, todėl apsivilkus iš jų pasiūtais drabužiais jaučiamės nepatogiai, kaistame, o kartu blogėja ir fizinė savijauta, greitai apima nuovargis, didėja prakaitavimas.

Ne paslaptis yra ir tai, kad šviesūs drabužiai atspindi saulės šviesą, o juodi sugeria. Tai patvirtina ir tolimųjų kraštų, kuriuose nuolat kepina saulė, gyventojų apranga. Visgi patys dažnai šią taisyklę pamirštame arba sąmoningai ignoruojame pataikaudami madai. Tai klaida, kuri karštomis vasaros dienomis nėra atleistina - jei nenorite perkaisti, rinkitės tik šviesius drabužius.

Beje, tos pačios taisyklės kaip ir drabužiams galioja ir renkantis avalynę. Ji turėtų būti lengva ir patogi, nes kojos karštomis dienomis prakaituoja daugiau, todėl padidėja pritrynimo rizika. Natūralūs audiniai leis kojų odai lengviau kvėpuoti, sugers prakaitą, todėl bendra savijauta bus geresnė ir jausimės patogiau. Paskutinis aprangos akcentas - galvos apdangalas, kuris ilgiau būnant lauke tiesiog privalomas. Galvos apdangalai apsaugos nuo perkaitimo, o taip pat ir neleis išblukti dažytų plaukų spalvai.

Fizinio aktyvumo ribojimas

Per karštas dienas planuokite savo veiklą atsakingiau, atsižvelgdami į gamtos dėsnius. Fiziškai sunkesnius darbus atlikite ryte arba atidėkite vakarui, itin karštomis ir tvankiomis dienomis sporto geriau atsisakykite. Jei dirbate lauke, būtinai pasirūpinkite tinkama apranga ir galvos apdangalais, taip pat verta prisiminti, kad saulės pikas tęsiasi nuo 11 iki 16 valandos, tad darbus lauke planuokite vengdami šio paros meto.

Esant dideliam karščiui neskubėkite atlikti fizinių darbų, viską darykite lengvai ir palengva, jei įmanoma - sumažinkite darbo krūvius. Nepamirškite ir dažnesnių nei įprastai pertraukėlių, kurių metu vertėtų praleisti truputį laiko vėsesnėje aplinkoje.

Gerkite pakankamai skysčių

Vasaros karštis ir vanduo - neatsiejami palydovai, tad nelaukite, kol pajusite troškulį, o dažnai gerkite vandenį nedideliais kiekiais. Prisiminkite, kad geriausiai troškuliui malšinti ir drėgmės organizmui suteikti tinka paprastas arba negazuotas mineralinis vanduo. Mineralinis vanduo padės atgauti dėl padidėjusio prakaitavimo prarastas naudingas medžiagas ir atstatyti organizmo drėgmės balansą.

Tokie gėrimai kaip kava ar limonadas, taip pat ir alkoholiniai gėrimai troškulį malšina tik iš pirmojo žvilgsnio. Iš tikrųjų jie skatina skysčių iš organizmo pasišalinimą, todėl kyla organizmo dehidratacijos grėsmė.

Kad ir kaip maloniai troškulį malšintų šalti gėrimai su ledukais, jais piktnaudžiauti taip pat nepatartina. Staigus temperatūrų skirtumas ir didelis šaltis gali sukelti peršalimą, gerklės perštėjimą, sudirginti skrandį.

Tinkama mityba

Norint gerai jaustis ir išsaugoti darbingumą net karščiausiomis dienomis. Mitybos specialistai pataria rinktis lengvai virškinamą ir greitai įsisavinamą maistą. Puikus pasirinkimas yra daržovės ir vaisiai, skysti produktai ar liesi pieno gaminiai. Karštomis dienomis riebaus ir sunkiai virškinamo maisto patariama vengti, nes jis su sotumu suteikia ir sunkumo jausmą, mažina darbingumą, kelia tingulį.

Saulės smūgis, perkaitimas ir nudegimai

Karštomis vasaros dienomis daug žmonių patiria tokius sveikatos sutrikimus kaip nudegimai, perkaitimai, hipoksija. Saulėje nudegti visai nesudėtinga, ypač tiems, kurie turi šviesią odą. Norint nuo nudegimų apsisaugoti reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių, tinkamai rengtis, naudoti apsaugines kosmetikos priemones. Svarbu tai, kad nudegimas sukelia ne tik estetinį diskomfortą, bet ir apsauginių odos funkcijų susilpnėjimą, tad pakartotinis nudegimas toje pačioje vietoje bus dar stipresnis.

Šilumos smūgis ar perkaitimas yra būklė, kai sutrinka organizmo temperatūros reguliavimo mechanizmas ir dėl to susikaupia šilumos perteklius. Perkaitimas galimas ir dėl aukštos aplinkos temperatūros, ir dėl didelės santykinės oro drėgmės, ir dėl intensyvių saulės spindulių. Norint išvengti saulės smūgio reikėtų vadovautis šiame straipsnyje aptartomis taisykėmis, kurios padės išvengti neigiamų karštų vasaros dienų poveikio.

Perkaitimo rizika taip pat priklauso nuo žmogaus fizinės būklės, amžiaus ir svorio. Dėl šių priežasčių ypatingų atsargumo priemonių esant kaitrai patariama laikyti jaunoms mamoms, senyvo amžiaus ar antsvorį turintiems žmonėms. Esant galimybei jie turėtų karštas dienas leisti soduose ar sodybose, o ne mieste, kuriame karštis juntamas dar stipriau.

Perkaitimo simptomai:

• pakilusi temperatūra (38-41 laipsnis)
• odos paraudimas;
• karščiavimas;
• galvos svaigimas ir skausmas, pusiausvyros praradimas;
• pulso ir kvėpavimo padažnėjimas;
• mieguistumas ir vangumas, troškulys.

Pajutus minėtus simptomus neverta laukti, kol savijauta dar labiau pablogės. Pati pirmoji pagalba perkaitus yra drėgmės atgavimas: jėgas atgauti padės drungo vandens dušas ar apsitrynimas drėgnu rankšluosčiu, ramybė ir skysčių vartojmas. Esant sunkesniam perkaitimui prireiks aplinkinių pagalbos, kurie padėtų atsidurti vėsioje aplinkoje, paguldytų ant nugaros ir pagalvėmis pakeltų kojas, kad suaktyvėtų kraujotaka. Taip pat padės ir drėgnas rankšluostis kuris turėtų būti dedamas ant veido, kitų kūno vietų.

Saulės smūgis yra sunkesnis karščio padarinys, kuris kyla dėl lokalaus smegenų pažeidimo. Jis patiriamas ilgai veikiant tiesioginiams saulės spinduliams ir pakilus aplink smegenis esančių audinių temperatūrai.

Saulės smūgio simptomai:

• galvos svaigimas, skausmas, spengimas ausyse;
• mirguliavimas akyse;
• šaltas prakaitas, silpnumo jausmas, išbalusi oda;
• vėmimas ir pykinimas;
• kvėpavimo ir pulso padažnėjimas;
• pakilusi temperatūra (iki 41 laipsnio);
• alpimas, sąmonės netekimas.

Ištikus saulės smūgiui pirmiausia reikia skubiai perkelti nukentėjusįjį į vėsią aplinką, paguldyti ant nugalos ir truputį pakelti galvą arba pasodinti. Žmogui patyrus saulės smūgį dažnai trūksta oro, todėl atsekite drabužius, atlaisvinkite apykaklę. Veidą reikia apipurkšti vandeniu, dėti drėgną šaltą kompresą (geriausia su ledu). Kad atgautų skysčius, perkaitęs asmuo turėtų gerti skyčių, net jei ir junta pykinimą (tada tinka vanduo su citrina).

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.