Karpos laikomos vienų iš labiausiai paplitusių susirgimų, kuris nors kartą gyvenime užklumpa 75 proc. žmonių populiacijos. Nemalonūs ir diskomfortą sukeliantys, o kartais ir skausmingi odos paviršiaus gėrybiniai dariniai yra virusinės kilmės. Karpų sukelėjai - įvairūs žmogaus papilomos viruso tipai. Šis virusas plinta per odą ar glevines tiek tiesioginio, tiek netiesioginio kontakto metu, tam tikromis karpų rūšimis galima užsikrėsti ir lytiniu būdu. Tipinės karpų atsiradimo vietos yra pėdos, delnai, kojų ar rankų pirštai, pažastys ir kt. Karpos atsiranda staiga, nepastebėtos ir dažnai po tam tikro laiko (net ir negydomos) gali pačios ir išnykti - šis laikotarpis trunka nuo 3 mėnesių iki keleto metų.

akronics.com nuotr.

Kaip atsiranda karpos ir kaip jų išvengti?

Karpos yra virusinės kilmės, todėl jomis dažnai užsikrečiama vietose, kuriose būna daug žmonių. Vis dėlto, tai nėra pagrindinė taisyklė, nes karpomis serga visi: tiek darželinukai, tiek mokiniai, darbininkai ir valstybės tarnautojai. Žinoma, ne visos karpos yra vienodos, todėl jos skirtingai paveikia ir gyvenimo kokybę. Vienos karpos būna nedidelės, vos vos pastebimos, todėl rimtų padarinių nesukelia. Kitos karpos - didesnės, skausmingos, sukeliančios estetinį diskomfortą (tai priklauso nuo karpos atsiradimo vietos), keliančios nemalonius pojūčius ir mažinančios pasitikėjimą savimi.

Kad ir kokia karpa atsirado - vos pastebima ir maža, ar didelė ir problematiška - tai reikėtų suprasti kaip įspėjantį signalą. Karpos yra ženklas, parodantis, kad sumažėjo odos atsparumas. Karpas gali sukelti kelios dešimtys virusų, joms įtakos taip pat turi ir išoriniai veiksniai: pavyzdžiui, vaikams karpos gali atsirasti po žaidimo su šunimis ar katėmis, žaidimo smėlio dėžėje. Karpos taip pat gali būti ir pernelyg intensyvaus deginimosi natūralioje saulės šviesoje padarinys, atsirasto po paviršinio odos sluoksnio traumos. Pastaruoju metu karpų atsiradimas siejamas ir su žalingu šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdu: nenatūralia mityba, greitu maistu, įtemptu gyvenimo tempu, sukeliančiu stresą, koncerogeninių medžiagų vartojimu ir išaugusia jų įvairove.

Karpas sukeliantys virusai mėgsta šiltą, drėgną aplinką, todėl norint apsisaugoti nuo šio nemalonaus odos darininio patariama viešose vietose, tokiose kaip baseinai, spa centrai ir pan., vengti vaikščioti basomis kojomis, naudotis svetimais rankšluosčiais, dėvėti sintetinę avalynę. Karpų profilaktikai užtikrinti taip pat patariama vengti odos išsausėjimo, naudoti tinkamą kremą ar tepalus, preparatus mažinančius probleminių zonų prakaitavimą (ypač vasarą). Kadangi karpos gali atsirasti pažeistoje odos vietoje, ypač jei odoje dėl sausumo yra įtrūkimų, patariama tokias vietas kruopščiai prižiūrėti, užtikrinti gerą higieną.

Karpos rodo ne tik odos atsparumo sumažėjimą, bet ir bendrą organizmo būklę. Jei užsikrėtėte karpomis, vadinasi atėjo metas pasirūpinti organizmu (karpos rodo ligą arba išsekimą), stiprinti imunitetą.

wartrin.com nuotr.

Karpas pastebime tik tada, kai jos jau yra susiformavę. Tai suragėjusių mazgelių ar spenelių pavidalo odos ar gleivinės išaugos, kurios susidaro vešint epiderminiui bei speneliniam dermos sluoksniui. Karpos paviršius dažniausiai būna šiurkštus, odos spalvos. Kai kurių rūšių ar pažeistos karpos būna tamsios, plokščios ir lygios, primena nešvarios odos sluoksnį. Išvaizdai įtakos turi ir karpos atsiradimo vieta.

Užsikrėsti karpomis galima tiek nuo kito žmogaus, tik per jo daiktus, ypač jei kamuoja ir kitos odos problemos (sausumas, žaizdelės ir pan.) arba esant sumažėjusiam imunitetui, nusilpimui. Karpų atsiradimo inkubacinis laikotarpis gana ilgas - nuo užsikrėtimo iki karpos atsiradimo gali praeiti nuo kelių savaičių iki keleto mėnesių. Net ir atsiradus karpoms organizmo būklė itin svarbi: jam kovojant su virusu karpų atsiras mažiau ir jos gali gana greitai pačios išnykti.

Karpų rūšys

Karpas sukeliančių papilomų virusų tipų yra apie septyniasdešimt, todėl karpos pagal atsiradimo vietą ir išvaizdą yra grupuojamos į keletą rūšių. Atsiradimo vieta svarbi, nes gali padėti indikuoti užsikrėtimo karpomis priežastį ir būdą, o tai lemia ir tam tikrus gydymo principus. Dažniausiai ant plaštakų, pėdų ir kelių atsirandančios karpos nėra skausmingos, tačiau tam tikrais atvejais gali būti juntamas spaudimo jausmas, niežėjimas, pasirinkus tam tikrus gydymo būdus taip pat susiduriama su šiais pojūčiais.

Rūšys:

• Paprastosios karpos,
• Padų karpos,
• Plokščiosios (jaunatvinės) karpos,
• Anogenitalinės (smailiagalės kadilomos) karpos.

Ši karpų rūšis yra labiausiai paplitusi. Tokios karpos yra gerybinės odos išaugos, turinčios tipinius karpoms priskiriamus požymius. Vos atsiradusios jos būna smeigtuko galvutės dydžio, odos ar pilkšvos spalvos, o augdamos gali pasiekti žirnio ar pupos dydį. Odos paviršiuje susidaręs masgelis apvalus, turi aiškias ribas, yra kietas ir nelygiu paviršiumi. Pašalinus paviršines ląsteles matomi juodi taškeliai - trombuoti dermos kapiliarai. Nuo organizmuo būklės ir imuniteto priklauso susidariusios karpos paviršiaus atspalvis. Šioms karpoms taip pat būdinga tai, kad aplink vieną didesnę pagrindinę karpą išsidėsto keletas antrinės kilmės mažesnių karpų.

Ši karpų rūšis dažniausiai paplitusi tarp vaikų ir paauglių. Dažniausiai odos dariniai atsiranda ant plaštakų, nago vokelio, kiek rečiau kitose kūno vietose (veido srityje). Nors šios karpos nebūtinai yra skausmingos, tai gali pasireikšti karpai išaugus prie nago ir pažeidžiant natūralų nago augimo procesą, taip pat karpoms atsiradus delnų srityje, jei žmogus dirbą fiziškai sunkų darbą.

Paprastųjų karpų gydymas

Dėl didelio karpų paplitimo, prigalvota daug ir jų gydymo būdų. Reikia pastebėti, kad gydymo efektyvumas priklauso nuo organizmo būklės ir reakcijos, todėl vieno efektyviausio ir universalaus būdo karpoms gydyti išskirti negalima. Visi gydymo būdai grupuojami į konservatyvius ir destrukcinius.

Vaikams atsiradusios karpos gali pačios išnykti per keletą mėnesių ar metus. Jas reikėtų gydyti tuo atveju, jei jos trukdo, sukelia diskomfortą, yra skausmingos ar greitai dauginasi. Padų karpas šalinti yra būtina, nes jos būdamos gilios yra skausmingos ir linkusios greitai daugintis. Gydymui naudojama imunoterapija, pleiskanojimą sukeliantys vaistai, salicilo ir pieno rūgšties turinčios medžiagos. Prieš užtepant preparatą odos vieta su karpa mirkoma vandenyje ir nutrinama šiurkščiu paviršiumi. Gydymas trunka kelias savaites, o nutraukti jį reikėtų tik tuo atveju, jei karpoje atsiveria skausminga žaizda. Kai kuriems pacientams efektyviai su karpomis padeda kovoti šviežių ugniažolių sultys.

Siekiant užkirsti kelią karpų dauginimuisi būtina atpratinti vaikus nuo nagų kramtymo, pasirūpinti kad jų racione nestigtų naudingų maisto medžiagų, pasirūpinti su odos sausumu padedančiais kovoti preparatais.

Suaugusiesiems karpos taip greitai neišnyksta, ypač tuo atveju jei yra jau seniai susidariusios, išvešėjusios. Suaugusiųjų gydymui nuo karpų naudojamos agresyvios priemonės - užšaldymas azotu ar prideginimas (elektrochirurgija.).  

Padų karpos

Paprastosios karpos dažnai pasirodo ir pėdų srityje - čia atsirandančios karpos sudaro trečdalį visų karpų. Dažniausiai karpos atsiranda labiausiai spaudžiamose padų vietose, kulnų ar priekinės pėdos dalis srityse.

Pėdų srityje atsirandančios karpos yra odos spalvos, labai standžios, suragėjusiu paviršiumi, kuriame dažnai matomi juodi taškeliai. Karpas supa kietas raginis vainikas, jos išryškėja palaikius kojas 15-20 min šiltame vandenyje, odai išbrinkus. Ant padų paprastai atsiranda dvi ar trys karpos, kiek rečiau keliolika (šiuo atveju jos susilieja ir atrodo kaip viena didelė karpa). Savaime šios karpos nėra skausmingos, tačiau jų paviršiui liečiantis su bet kokių aštriu paviršiųmi juntamas stiprus skausmas. Ši karpų rūšis būdinga paaugliams ir jauniems suaugusiesiems.

Pėdų karpų atsiradimo riziką pasidina padidėjęs prakaitavimas, pasikartojančios kojų traumos, jomis dažnai galima užsikrėsti viešose vietose (baseinuose, pirtyse ir pan.).

Jei šios karpos yra besimptomės jų gydyti nereikia. Patariama vengti agresyvios gydymo tektikos tokios, kaip elektroindukcija ar nugramdymas, chirurginis išpjovimas, užšaldymas. Gydymui naudojamos tepamos priemonės ir gydymas trunka 2-3 mėnesius. Nemalonus spaudimo jausmas sumažinamas minkštais pedeliais, pleistriukais.

Taip pat reikia stengtis išlaikyti sausus padus, nes drėgmė skatina karpų atsiradimą.

Jaunatvinės karpos 

Jaunatvinės arba plokščiosios karpos yra plačiai paplitusios, jų gali būti nuo kelių iki kelių šimtų. Šie odos dariniai yra lygių plokščiu paviršiumi, kiek pakilę virš sveikos odos, dažniausiai daugybiniai, o jų skersmuo siekia iki vieno milimetro. Gali būti įvairios formos, gelsvai rožinio atspalvio ar kūno spalvos. Dažniausiai šios karpos kamuoja vaikus ar jaunuolius. Tipinės atsiradimo vietos yra sriti apie burną, skruostai, plaštakų sritis ir dilbių paviršiuje.

Dėl gausumo anksčiau minėti gydymo būdai nėra labai tinkami. Šių karpų gydymui rekomenduojami kasdieniniai pylingai, salicilo rūgšties turintys preparatai, glikolio rūgštis. Vis dėlto kai kuriems suaugusiesiems reikalingas ir chirurginis gydymas. 

 
akronics.com nuotr.

Smailiagalės kondilomos

Šios rūšies karpos atsiranda ant išorinių lyties organų ar jų gleivinėje, aplink išangę. Jomis užsikrečiama lytinių santykių metu, kai virusas patenka per mažas žaizdeles, nubrozdinimus, odos įtrūkimus. Riziką padidina ir higienos trūkumas ar prasta higiena, kūdikiai šiomis karpomis gali apsikrėsti gimdymo metu nuo motinos.

Smailiagalės karpos kankina iki 40 proc. seksualiai atkyvių suaugusiųjų, o inkubacinis periodas siekia nuo mėnesio iki metų po kontakto.

Smailiagalės kondilomos yra labai smulkios, rožinės ar raudonos spalvos, minkštos. Didėdamos jos susilieja ir sudaro junginius, kurių dydis siekia nuo žirnio iki kumščio dydžio, gali priminti vištos skiauterės ar kalfioro formą. Gydymui naudojamos tepamosios priemonės.

Ugniažolė - vienas iš labiausiai paplitusių naminės medicinos priemonių karpoms gydyti (wikipedia nuotr.)

Liaudies medicinos būdai karpoms gydyti

Vienas iš labiausiai paplitusių būdų karpoms gydyti liaudies medicinoje - didžioji ugniažolė. Tai augalas, kurio lapai minkšti, žiedai ryškiai geltonis, ant ilgų žiedkočių. Nuskynus šio augalo stiebelė matomos geltonos sultys, džiūstant jos ima tamsėti. Lietuvoje ši žolė dažnai sutinkama įvairiuose darželiuose (auga kaip piktžolė), senuose soduose, pievų pakraščiuose. Šviežios ugniažolės sultys naudojamos karpoms šalinti, padeda gydyti nuospaudas. Užpilas (1:10) naudojamas vonelėms, turi priešuždegiminių ir niežėjimą slopinančių savybių. Kontraindikacijos: negalima vartoti sergantiems epilepsija, bronchine astma, stenokardija, psicgoze, depresija.

Karpos gydomos raudono šermukšnio uogos. Jos uždedamos nakčiai arba naudojami stipraus nuoviro kompresai. Karpos gali būti gydomos ir naudojant stiprius aviečių nuoviro kompresus. Taip pat padeda tepimas trintomis rugiagėlių sėklomis, sumaišytomis su nesūdytu sviestu. Kai kuriems paciantams karpų atsikratyti padeda šviežios kiaulpienių sultys - jomis patepama suragėjusi odos vieta.

Nepatvirtinti, tačiau kai kurių kaip itin veiksmingi pripažįstami metodai karpoms naikinti namų salygomis yra lipni juosta ir nagų lakas. Abiem šiais atvejais gydymas paremtas deguonies patekimo blokavimu: pirmuoju atveju užklijuojant lipnios juostos gabalelį ant išvešejusios odos, antruoju - tiesiog užlakuojant šią vietą nagų laku.

Kojų padų srityse atsiradusias karpas patariama naikinti banano žievelės pagalba. Tiesios patrinkite karpą vidine banano žievelės puse ir jau po kelių savaičių sulauksite rezultatų.

Karpos linkusios sugrįžti

Karpos išgydomos dažnai atsiranda naujose vietose. Tai priklauso nuo bendros organizmo būklės, imuninės sistemos ir aplinkos veiksnių. Gali būti, kad senosios karpos paskleidė virusą į aplinkinę odą, todėl netoli išgydytos karpos gali atsirasti naujos karpos, kurios iš tikrųjų bus antriniai pirmosios karpos dariniai. Geriausias būdas išgydyti karpas - vos pastebėjus imtis gydomųjų priemonių ir kuo greičiau išnaikinti pirmąją karpą, kad ši nespėtų paskleisti viruso.

Dėmesys atkreiptinas ir į tai, kad į skirtingus gydymo būdus organizams reaguoja skirtingai. Jei vieną karpą išgydyti padėjo liaudies medicinos priemonės, nebūtinai jos padės ir atsiradus kitai karpai (net ir antrinių darinių atveju). Pacientų organizamų reakcija taip pat skirtinga, todėl tai, kas tiko vienam, nebūtinai tiks kitam žmogui. Gydymo parinkimui įtakos turi ir karpų atsiradimo vieta, ir nuspėjama karpų atsiradimo priežastis. Gana dažnai pasitaiko, kad ir tam pačiam žmogui karpas skirtingose vietose gydyti reikalingi keli gydymo būdai.

Aušra Daugvilaitė

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.