Įpusėjęs ruduo atsineša ir savo amžiną problemą - slogą. Ruduo ir sloga - beveik neatsiejama. Ypač tokį rudenį kaip šį - kai temperatūra nepastovi, vėjuota ir drėgna. Paprastai, klausimų kaip gydytis nekyla - bėgame į vaistinę ir perkame įvairių purškiamų ar lašinamų vaistų į nosį, tablečių bei kitų priemonių. O kaipgi slogą gydydavosi mūsų protėviai?

Čia pateikiame keletą liaudiškų slogos gydymo receptų. Susipažinkite, tačiau vertinti juos siūlome atsargiai.

Slogos gydymo būdai:

1. Prasidedant slogai vertėtų kelis kartus per dieną uostyti uostomo tabako.

2. Vatos gabaliuką suvilgyti svogūno arba česnako sultyse ir 10 minučių įsikišti į nosį. Kartoti 3 kartus per dieną 2-3 dienas.

3. Lygiomis dalimis sumaišyti citrinų sultis ir šviežiai trintų krienų tarkius. Vartoti po arbatinį šaukštelį 3-4 kartus per dieną, likus 40 minučių iki valgio. Galima vartoti krienus su medumi.

4. Sergant sloga, nakčiai vertėtų galvą apsigaubti kepuraite, kad po audiniu būtų plaukų linija. Stipri sloga praeis po kelių dienų nuo tada, kai ligonis pradės miegoti su kepure.

5. Rekomenduojama kartą per 30 minučių viena, o paskui kita šnerve pauostyti amoniako.

6. Išgerti karštame vandenyje išmaišytus 1-2 šaukštelius obuolių acto ir tiek pat medaus. Gerti karštą.

7. Valgomajame vandens šaukšte išmaišyti 2-3 lašus 3 proc. vandenilio peroksido. Naudoti kaip lašus į nosį.

8. Į nosį lašinti šviežiai spaustų česnakų arba svogūnų sulčių, sumaišytų su pienu.

9. Nakčiai ant pėdų jodu nusipiešti tinklelį ir užsimauti šiltas kojines.

10. Tik pajutus pirmuosius slogos požymius reikia nosį skalauti sūriu vandeniu.

11. Vaikams nuo slogos gerai padeda atskiestos burokėlių sultys. Išspaudus nedidelio buroko sultis reiktų per pusę atskiesti virintu vandeniu ir lašinti į nosį kelis kartus per dieną.

12. Pajutus pirmuosius slogos požymius nakčiai reiktų apsimauti šiltą kepuraitę, o į ausis įsikišti boro spirite sumirkytos vatos. Per naktį ausys gerai sušils, o spirito garai dezinfekuos vidinius nosies sinusus. Ryte slogos nebebus.

13. Senovinis būdas. Tik prasidėjus slogai ant pėdų uždėti garstyčių ir apvynioti flanele. Apsimauti šiltas kojines ir garstyčias laikyti tiek, kiek išeis. Nusiimti ir greitai pavaikščioti. Iki ryto sloga praeis.

14. Pirmosiomis dienomis padeda sodos ir taninų lašai. Paruošimas: 1 valgomasis šaukštas šviežiai plikytos arbatos, žiupsnelis geriamosios sodos. Lašus lašinti tik šiltus. 8-10 lašų 3-4 kartus per dieną. Jei nėra alergijos morkoms, galima pakaitomis lašinti morkų sultis bei sodos ir taninų lašus.

15. Į puodą įpilti stiklinę pieno ir suberti 1 valgomą šaukštą šalavijų. Puodą uždengti. Mišinį užvirti, leisti atvėsti ir perkošti. Vėl užvirti. Gerti karštą prieš miegą.

16. Smulkiai sutarkuoti vieną svogūno galvutę, įdėti arbatinį šaukštelį medaus ir šaukštą kopūstų sulčių. Košę vartoti 3 kartus per dieną po valgio: suaugusiesiems - šaukštas, vaikams - šaukštelis. Iš košės išspaustas sultis, per pusę atskiedus vandeniu, galima lašinti į nosį.

17. Česnako galvutę padalinti į skilteles. Paimti likusį stiebelį, jį sekundę palaikyti prie ugnies šaltinio, užgesinti ir kvėpuoti jo dūmais.

18. Sunkią slogą gali išgydyti paprastas ūkiškas muilas. Tokiu muilu gerai išmuiluoti pirštą ir nuoširdžiai praplauti šnerves.

19. Slogą galima gydytis beriant į nosį sausų garstyčių miltelių.

20. Vandens stiklinėje ištirpdyti arbatinį šaukštelį druskos ir iš delno paeiliui traukti mišinį į abi šnerves. Kartojant šią procedūra kelis kartus per dieną sloga praeina. Jei ją atliktumėte kartą per dieną ilgesnį laiką, išsigydytumėte chronišką slogą, tai būtų puiki peršalimo ligų profilaktika.

21. Sloga galima gydyti vartojant šviežiai tarkuotus krienus su citrinų sultimis. Į 150-200 gr. tarkuotų krienų supilti 2-3 citrinų sultis. Vartoti mišinį prieš valgį du kartus per dieną po pusę arbatinio šaukštelio.

22. Sutrinkite 2 šaukštus svogūno arba česnako, suberkite į stiklinę, ją įstatykite į verdančio vandens puodą. Stiklinę uždengti iš popieriaus padarytu piltuvėliu, per kurio plonąjį galą po 10 min. kiekviena šnerve kvėpuokite garais. Po 3-4 kasdieninių procedūrų sloga turėtų išgyti ilgam.

23. Paimti po 1 arbatinį šaukštelį kadagių ir erškėtrožių uogų nuoviro, pridėti ½ spiritinio pikio antpilo, kruopščiai sumaišyti. Prasidėjus slogai, vatą suvilgyti tirpale ir įsikišti į šnervę. Procedūrą galima kartoti 3-4 kartus per dieną, bet kaskart reikia naudoti šviežias erškėtrožių uogas.

24. Žibale sumirkytą ir nuspaustą skudurėlį pridėkite prie padų, apsimaukite vilnones kojines ir nakčiai šiltai apsiklokite. Ryte arba palengvės, arba sloga išnyks.

25. Sergant sloga po pagalve reikia pasidėti ryšuliuką gailių ir visą naktį kvėpuoti jų aromatu.

26. Kaime į sergančiųjų peršalimo ligomis lovas ant antklodžių dažnai dėdavo beržų arba alksnių lapų, suvilgytų šiltame vandenyje.

27. Esant stipriai slogai rekomenduojama burnoje 6 minutes palaikyti gurkšnį degtinės. Vėliau ją galima arba išspjauti, arba nuryti.

28. 2 šaukštams augalinio aliejaus reiks 4 skiltelių česnako arba ketvirčio svogūno galvutės. Aliejų palaikyti 30 min. verdančio vandens vonelėje, atšaldyti ir pridėti sutrinto česnako arba svogūno. Leisti 2 valandas prisitraukti, perkošti ir naudoti nosiaryklei tepti.

29. Peršalus nosies skalavimui galima naudoti raudonųjų svogūnų lukštų antpilą. Pridėti pusę stiklinės lukštų, užpilti karštu vandeniu ir palikti 20 min. Po šio laiko antpilas paruoštas vartojimui.

30. Sušildykite sulenktą skarelę arba šaliką, palaikę jį virš garų ar ugnies, ir pridėkite prie nosies taip, kad uždengtų abi šnerves, apatinę kaktos dalį ir siektų smakrą. Per šaliką kvėpuokite tol, kol jis atvės. Procedūrą kartokite kelis kartus per dieną. 3 dienas į lauką reikėtų neiti.

31. Inde sutrinkite 20 g. susmulkinto pikio su nedideliu kiekiu augalinio aliejaus, į mišinį pridėkite saulėgrąžų aliejaus, kol masė taps vientisa, lygi ir svers maždaug 100 g. Ja vilgyti vatos gabaliukus ir kištis juos į nosį ryte ir vakare.

32. Užuot lašinus lašų, galima šnerves plauti gydomųjų augalų antpilais: ramunėlių, šalpusnių, česnakų, varnalėšų, o taip pat alijošių sultimis. Sultis praskieskite 2-5 kartus alyvuogių arba saulėgrąžų aliejumi, o alijošių sultis - šaltu virtu vandeniu.

33. Kaip profilaktinę priemonę nuo astmos galima naudoti virtų ropių sultis arba šakniavaisių antpilą. Jis vartojamas po ketvirtį stiklinės 2-3 kartus per dieną prieš valgį. Labai veiksmingos sergant sloga, ypač, su astmos priepuoliais, garinės šalpusnių, gysločių, pušų pumpurų, eukaliptų, eukaliptų aliejaus, vitamino A, persikų arba anyžių aliejaus mišinio inhaliacijos. Labai svarbi taisyklė: lašinant ir darant inhaliacijas reikia saugoti nosies gleivinę. Lašinimui ir inhaliacijoms nenaudokite koncentruoto aliejaus, būtinai skieskite augaliniu aliejumi.

34. Kovoti su sloga padės sodos tirpalas, lašinamas į nosį. Jei gausu snarglių, vertėtų nosį praplauti - įlašinkite į nosį kelis tirpalo lašus, o po minutės išsišnirpškite. Procedūrą kartokite du tris kartus per dieną.

35. Paimti 3 šaukštus smulkinto svogūno galvutės, užpilti 50 ml šilto vandens, įdėti vieną arbatinį šaukštelį medaus, maišyti, kol ištirps, palikti 30 min., perkošti. Naudoti skalaujant nosį arba lašinti į nosį po 4 ar 5 kartus per dieną po 4 ar 6 lašus į kiekvieną šnervę.

36. Esant stipriai slogai į kiekvieną šnervę kas 2 ar 3 valandas lašinti po 5 lašus šviežiai spausto alijošiaus.

37. Prasidedant slogai užtenka 2-3 kartus per dieną nosies ertmę sutepti šviežiomis kalankių lapų sultimis ir sloga greitai pasibaigs. Galima lašinto į nosį po 3 ar 5 lašus.

38. Nuo slogos padeda medaus ir burokėlių sulčių mišinys. Sumaišykite arbatinį šaukštelį medaus ir 3 šaukštus burokėlių sulčių. Kelis lašus lašinkite po 3 ar 4 kartus per dieną.

39. Kovoti su tik prasidedančia sloga padės lygiomis daliomis sumaišytų žolelių arbata: džiovintų gysločių lapai, liepų ir mėtų lapeliai. Šis mišinys pašalina nosies gleivinės uždegimą, sumažėja snargliavimasis. Būtent gysločiai mažina snargliavimąsi.

40. Kovoti su prasidedančia infekcija padės ir žalioji arbata su 1 arbatiniu šaukšteliu eukaliptų aliejau. Prieš geriant, reiktų pakvėpuoti garų. Eukaliptų eteriniai aliejai pasižymi priešuždegiminiu ir antibakteriniu poveikiu. Kvėpuoti iškart taps lengviau.

41. Pirmosiomis gripo ir peršalimo dienomis padeda ežiuolės. Jos pasižymi stipriomis imunitetą stiprinančiomis savybėmis, aktyvina kvėpavimo sistemą. Galima plikyti sudžiovintą arba vaistinėje nusipirkti paruoštą spiritinį antpilą ir į arbatą įsilašinti po 40-50 lašų.

Parengta pagal užsienio spaudą

Sveikatosstudija.lt  informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.