Nors pagaliau atšilę orai džiugina ir sužadina pavasario laukimą, jais džiaugiamės ne tik mes, bet ir virusai. Jiems plisti drėgnas ir palyginti šiltas oras - itin palanki terpė, todėl artėjant pavasariui padidėja užkrečiamų ligų rizika. Viena jų, pastarosiomis dienomis apimanti vis didesnę šalies teritoriją - gripas. 

Kas tas gripas?

Gripas - daugeliui jau pažįstama virusinė infekcija, kuri gana lengvai plinta esant palankiai terpei. Gripo virusas gali būti perduodamas oro lašeliniu būdu, užsikrėtusiajam kosėjant, čiaudint ar netgi kalbant, taip pat naudojant su tais pačiais indais ar stalo įrankiais kaip ir ligonis. Virusas taip pat gali ,,pagauti" ir ir bendraujant su užsikrėtusiuoju, liečiant jį ar jo daiktus. Šis užsikrėtimo būdas veiksmingiausias tada, kai serga šeimos nariai, su kuriais naudojatės tais pačiais daiktais, ilgai būnate tose pačiose patalpose.

 Gripo nereikėtų painioti su paprastu peršalimu. Nors iš pirmo žvilgsnio šių dviejų ligų simptomai gali pasirodyti panašūs, gripas nėra tik čiaudulys ir padidėjusi temperatūra, kuri po keleto dienų praeina. Užsikrėtus gripu būdingas kvėpavimo funkcijos sutrikimas: stipri sloga, bronchitas, gerklės perštėjimas ir kt. Gripą paprastai lydi ir stiprus karščiavimas, galvos, raumenų, sąnarių skausmai, nežinia iš kur atsirandantis nuovargis. Nekomplikuoto gripo simptomai paprastai praeina per savaitę, tačiau jėgų trūkumo ir nuovargio laikotarpis gali užsitęsti ir gerokai ilgiau.

 Vis dėlto gripo diagnozavimas ne visada yra lengvas. Jo simptomai gali nebūti konkretūs ir pasireikšti kaip bendras fizinis nuovargis: kūno ir galvos skausmais, karščiavimu, bejėgiškumo jausmu... Šiuos simptomus turi daugelis panašių virusinių ligų, todėl atvykus konsultacijos pas gydytoją yra daromas kraujo tyrimas.

Gripas vaikams

 Nors vaikai gripo simptomus dažniau pakelia lengviau nei suaugusieji, jie turi gerokai didesnes galimybes juo užsikrėsti. Ypač didelė rizika kyla lankantiems darželius ar mokyklas, kuriuose vaikas susiduria su virusu jau užsikrėtusiais bendraamžiais, ilgai būna su jais vienoje patalpoje, dalinasi tais pačiais daiktais.

 Vaikų organizme viskas vyksta daug greičiau nei suaugusiųjų. Čia virusas greitai identifikuojamas ir pradedama kova, todėl pakyla temperatūra. Svarbu vaiką pradėti gydyti kuo anksčiau, taip užkertant kelią organizmo išsekimui, ligos užsitęsimui ir komplikacijoms. Antra vertus, vaikams gripas yra gana sunkiai nustatomas, skiriasi ir jo simptomai. Mažiems vaikams gripas dažnai sukelia pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus ar viduriavimą, o suaugusiams būdingų simptomų gali ir išvis nebūti.

 Jei vaikas susirgo gripu reikėtų reaguoti ramiai. Pakilusi temperatūra reiškia, kad organizmas kovoja su virusu, taigi ją reikėtų kontroliuoti, tačiau ne visiškai mažinti. Reikėtų pasirūpinti, kad esant karščiavimui vaikas nebūtų per daug šiltai aprengtas, taip pat neperšildyti gyvenamųjų patapų, dažnai jas vėdinti. Net jei mažasis ligonis ir nenori, skysčių jam reikia sugirdyti daugiau nei įprastai. Pakilus temperatūrai kyla ir prakaitavimas, tad nevartojant pakankamai skysčių gresia dehidratacija. Nepatartina vaiką vėsinti ledukais ar šaltu vandeniu, temperatūrai mažinti geriausia naudoti tradicinius vaistus, reikalingą dozę nustatant pagal vaiko amžių. Vis dėlto, jei temperatūra per tris dienas nenukrinta iki normalaus lygio, vertėtų kreiptis konsultacijos pas gydytoją.

Iš tikrųjų, vaikai yra tarsi gripo viruso užtaisas - pirmiausia jie užsikrečia būdami tarp bendraamžių auklėjimo ar mokslo įstaigose, o vėliau virusu užkrečia ir savo šeimos narius. Dėl šių priežasčių vos pastebėjus pirmuosius simptomus rekomenduojama vaiko neleisti į mokyklą ar darželį ir taip užkirsti kelią tolesniam viruso plitimui.

Kaip apsisaugoti nuo gripo?

Patikimiausias būdas išvengti gripo ir neigiamų jo padarinių - pasiskiepyti. Tai gana patikimas apsaugos būdas, kuris rekomenduojamas į rizikos grupes patenkantiems žmonėms: vyresnio amžiaus, sergantiems tam tikromis ūminėmis ligomis, vaikams. Vis dėlto skiepai nuo gripo negarantuoja, kad juo tikrai nesusirgsite - gripo virusas nuolat kinta, todėl atsargumo priemonių reikėtų imtis net ir pasiskiepijus.

Siaučiant gripo epidemijai rekomenduojama dažnai vėdinti patalpas, kuriose praleidžiate daug laiko: darbo kabinetą, kambarius ir kt. Jei vežate kosėjančius ar čiaudinčius asmenis nepamirškite išvėdinti ir savo automobilio. Ant audinių gripo virusas gali išlikti aktyvus iki 48 valandų, tad prisilietus prie tokio audinio taip pat galima užsikrėsti. Norint dar geresnės apsaugos galima patalpas ne tik reguliariai vėdinti, bet ir dezinfekuoti deginant antisptinėmis savybėmis pasižyminčių augalų eterinius aliejus.

Išvengti viruso padeda ir dažnas rankų plovimas. Tai reikėtų daryti atsakingai: naudokite panakamai šiltą vandenį ir muilą, rankas muilu patrikite sąžiningai ir gerai jas nuplaukite. Ypač patartina rankas profilaktiškai plauti prieš gaminant ar valgant maistą, grįžus namo iš vietų, kuriose būna daug žmonių (parduotuvės, važiavus viešuoju transportu ir pan.). Taip reikėtų vengti nesąmoningo veido lietimo rankomis, nes taip virusas gali patekti į burną ir lengviau pasiekti organizmą. Taigi jei nėra būtina, rankas laikykite atokiau nuo veido.

Venkite naudotis kitų daiktais, ypač mobiliaisiais telefonais ar kompiuteriais. Pastebėta, kad ant pastarųjų sergančiojo daiktų dažnai išlieka aktyvus gripo virusas, o mobilųjį telefoną dar ir keliame prie ausies!

Jei pirmuosius peršalimo simptomus jau pajutote, geriau likti sirgti namie - taip liga pasitrauks greičiau, neužkrėsite kitų žmonių. Taip pat patartina vengti vietų, kuriose yra daug žmonių, nes net ir kovodamas su virusu jūsų organizmas dar nėra pasirengęs atremti naujų jo atakų.

Nors gripas ir peršalimas yra atskiri negalavimai, dažnai pasitaiko, kad peršalimas perauga į gripą. Taip yra todėl, kad po peršalimo nusilpęs organizmas negali tinkamai apsiginti nuo jį puolančių virusų, tad norint išvengti gripo, reikėtų vengti ir peršalimo. Šio negalavimo išvengti padės šilti drabužiai, gera, subalansuota mityba ir grūdinimasis.

Nereikia pamiršti, kad bet kuriai ligai lengviau „užpulti" nusilpusį ir išsekusį organizmą, todėl sveikai maitintis ir užsitikrinti reikalingą vitaminų bei mineralų kiekį organizme reikėtų ištisus metus. Taip pat derėtų vengti streso, nuovargio ir pervargimo, atskikratyti neigiamos nuotaikos, depresijos. Puiki fizinė ir psichologinė būklė užtikrins organizmo apsaugą, kurią įveikti virusams bus labai sunku.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Susiję straipsniai:

	Ką turėtumėte žinoti apie 2012-2013 m. gipo sezoną?
	Gripas: užbėkite ligai už akių
	Lengvi būdai stiprinti imunitetą