Milijonai žmonių visame pasaulyje, tiek moterys, tiek vyrai, kenčia nuo knarkimo. Knarkimas yra ne tik erzinantis dalykas ir daugeliui porų sunkus išbandymo kantrybe testas, bet ir nemenkas pavojus žmogaus sveikatai, kadangi gali būti pavojingos ligos Obstrukcinės Miego Apnėjos vienas iš simptomų.

KAS SUKELIA KNARKIMĄ

Miego metu atsipalaiduoja viršutinių kvėpavimo takų raumenys, susiaurėja spindis ir sutrinka normalus kvėpavimas. Dėl išaugusio spaudimo ir pasikeitusio įkvepiamo oro srauto dažnio, minkštosios dalys (minkštasis gomurys ir liežuvėlis) pradeda vibruoti. Taip atsiranda tipiškas knarkimo garsas. Knarkimas taip pat labai priklauso nuo amžiaus ir lyties. Vyresnio amžiaus žmonės ir vyrai knarkia dažniau. Atkreipkite dėmesį į žemiau išvardintus knarkimą sukeliančius rizikos faktorius:

• Viršsvoris
• Alkoholio vartojimas prieš miegą
• Tabakas, migdomieji ir raminantieji vaistai
• Miegojimas ant nugaros
• Įvairaus tipo nuovargis
• Perdžiūvusi nosies gleivinė
• Iškrypusi nosies pertvarta (sulaužyta nosis)

NEGYDOMO KNARKIMO RIZIKA

Stiprus knarkimas gali turėti rimtų padarinių sveikatai. Knarkiantis žmogus prabunda nepailsėjęs ir irzlus, ilgainiui blogėja atmintis, iškyla depresijos grėsmė, gali pradėti varginti nemiga ir mieguistumas dienos metu, lytinės veiklos sutrikimai. Jei kurį nors tam tikrą laiko tarpą negirdime knarkiančiojo, tai jau pavojaus signalas. Kvėpavimas sustoja, ir vėl atsistato labai gerai pažįstamu „pjaunančiu garsu". Jei kvėpavimas nutrūksta daugiau nei 5 kartus per valandą ir kiekvienas kartas trunka ilgiau nei 10 sekundžių, galima konstatuoti sunkų kvėpavimo sutrikimą, vadinamą Miego Apnėjos Sindromu (MAS) (angl. Sleep Apnea Syndrome). Priklausomai nuo dažnumo ir laikotarpio, deguonies tiekimas organizmui labai sumažėja. MAS paveikti žmonės, skundžiasi:

• nuovargiu dienos metu
• susilpnėjusia koncentracija
• nuotaikų svyravimais, dirglumu

Ir tai tik keletas iš paminėtų simptomų. Komplikacijų sąrašą taip pat papildo padidėjęs kraujo spaudimas, aritmija, miokardo infarktas, insultas, depresija ir sutrumpėjęs gyvenimo laikas. Dažnai apnėjos kamuojamas žmogus užmiega darbe arba net vairuodamas automobilį. Nustatyta, kad žmonės, sergantys miego apnėja, daug dažniau sukelia autoavarijas nei nesergantys.

Vokietijoje atlikti epidemiologiniai tyrimai parodė, kad kas penktas suaugęs žmogus knarkia, o žmonių nuo 40-ties iki 60-ties amžiaus grupėje, knarkiančių populiacija siekia net 60%. Obstrukcinė Miego Apnėja (OMA) ( angl. Obstructive sleep apnea (OSA) serga maždaug nuo 2-jų iki 4-ių procentų visos Vokietijos populiacijos, t.y. apie 2 - 3 milijonus žmonių. Dėl nepakankamos informacijos sklaidos apie šią ligą, tik maždaug 5% knarkiančiųjų žino sergą OMA. Sergantysis gali ir nepastebėti ligos simptomų, tačiau šeimos nariai turėtų suklusti pastebėję nuotaikos ar elgesio pokyčius, o lovos partneriui pastebėjus kvėpavimo pauzes miego metu nedelsiant paskatinti kreiptis į gydytojus.

GYDYMO BŪDAI

Tikslias knarkimo priežastis gali nustatyti tik gydytojas. Jei būtini išsamesni tyrimai, pacientai turi būti siunčiami į Miego sutrikimų centrą naktiniams polisomnografijos tyrimams, būtina nosies-ausų-gerklės specialisto apžiūra. Galimus gydymo terapijos būdus pacientams skiria gydytojas, atsižvelgdamas į individualius paciento poreikius ir esamus sveikatos sutrikimus. Paprastai pacientams skiriamas nuolatinio teigiamo oro slėgio aparato CPAP (continuous positive airway pressure) terapija. Kai kuriais atvejais skiriamas chirurginis gydymo būdas, taikoma pozicinė terapija.

MIEGO APNĖJOS ISTORIJOS PRADŽIA IR EIGA, PIRMASIS CPAP TYRIMAS

1837 m. Čarlzas Dikensas (Charles Dickens) savo knygoje „Pomirtiniai Pikviko klubo užrašai"(Tyto alba; 2007 m., Vilnius; vertėjas: Juozas Butėnas ISBN kodas: ISBN 978-9986-16-578-1; The Posthumous Papers of the Pickwick Club) neabejotinai apibūdino pirmąjį miego apnėja sergantį pacientą. Vienas iš knygos herojų buvo apibūdinamas taip, „...ant dėžės sėdėjo storas, raudono veido vaikinas, labai apsnūdęs."   1918 m. Seras Viljamas Osleris (William Osler) įvedė terminą „Pikvikietis" (Pickwickian) nutukusių ir nuo perdėto mieguistumo kenčiančių pacientų apibūdinimui. 1956 m. Dr. Burvelas (Dr. Burwell) su kolegomis įvedė terminą „Pikvikiečio Sindromas" (Pickwickian Syndrome) dideliam nutukimui, padidintam mieguistumui, kurį lydi kvėpavimo sutrikimai ir širdies nepakankamumas, apibūdinti.   1965 m. grupė prancūzų tyrinėtojų, Dr. Gastautas (Dr. Gastault) su kolegomis, pastebėję, kad pacientai „Pikvikiečiai" patiria pasikartojančias kvėpavimo pauzes miego metu, pradėjo tyrinėti tai, ką mes šiandien vadiname Obstrukcine Miego Apnėja (OMA) ir atrado tris skirtingus apnėjų tipus. Tuo remdamiesi, Dr. Kulas (Dr. Kuhlo) su kolegomis (1969 m.) pastebėjo, kad tokiems pacientams žymiai pagerėja po tracheostomijos operacijos. Taip ir buvo nustatyta, kvėpavimo pauzių (apnėjų) priežastis, t.y. viršutinių kvėpavimo takų kolapsas (uždarymas) miegant.   1978 m. Dr. Džonas Remersas (Dr. John Remmers) su kolegomis ištyrė sąsajas tarp miego, krūtinės kvėpavimo raumenų ir viršutinių kvėpavimo raumenų padidėjimo/atsipalaidavimo, kas ir veda prie viršutinių kvėpavimo takų kolapso, o lygiagrečiai ir prie obstrukcinės miego apnėjos.   1981 m. Dr. Sulivanas su kolegomis (Drs. Sullivan, Berthon-Jones, Issa ir Eves) iš Australijos publikavo pirmąją ataskaitą apie miego apnėja sergančių pacientų gydymą pastoviu teigiamu slėgiu (angl. continuous positive airway pressure CPAP). Šis atradimas tapo pagrindiniu ir sėkmingiausiu iki šiol taikomu obstrukcinės miego apnėjos gydymo būdu. Ši pirmoji Dr. Sulivano ir jo kolegų ataskaita sukėlė milžinišką laviną tyrinėjimų, kurie daug palčiau atskleidė miego apnėjos atsiradimo priežastis, epidemiologiją ir geriausius gydymo būdus.

Profesorius Kolinas Sulivanas ir pirmojo CPAP išradimas

Profesorius Kolinas Sulivanas (Colin Sullivan) pirmąją CPAP sistemą pasaulyje išrado dirbdamas Royal Prince Alfred ligoninėje Sidnėjuje, Australijoje, 1981 m.
1979 m. dauguma jo tirtų pacientų buvo smarkiai knarkiantys. Jis pastebėjo, kad jie turi apnėją ir įtarė, kad ir kiti knarkiantys gali kentėti nuo apnėjos. Jo tėvas taip pat buvo išradėjas, taigi mokslininkas užaugo su nuostata, kad visos problemos gali būti išspręstos. Jis turėjo miego apnėjos gydymo idėją - tiekti pacientui orą slėgiu per nosį ir taip išlaikyti paciento kvėpavimo takus atvirus.

„Kuomet aš pasikalbėjau su Kolinu, aš supratau, kad kvėpavimo sutrikimų miegant paplitimas apima mažiausiai 2% visos populiacijos, taigi, potencialas buvo milžiniškas; dabar mes žinome, kad paplitimas yra arti 10%. Kolinas išrado prietaisą, kuris veikė nuostabiai gerai, bet buvo labai gremėzdiškas ir nepatogus naudoti. Aš iškart supratau, kad mes galime prisidėti prie jo tobulinimo savo inžinerinėmis žiniomis. Kolinas jau buvo padaręs lemtingą žingsnį pirmojo bandymo metu, kai rado pacientą, kuris namuose naudojo prietaisą reguliariai. Visgi, siurblys buvo pakankamai galingas, bet skleidė tokį garsą lyg tunelyje važiuojantis prekinis traukinys. Aš žinojau, kad galime padaryti geriau, kadangi mūsų resursai buvo kur kas didesni, nei Kolinas turėjo Universitete. Visa kita, kaip sakoma, jau istorija."
Dr Peter Farrell

1989 m., CPAP prietaiso techniniai duomenys jau buvo tokie, kad jis tapo tinkamas parduoti. Taigi kas buvo šios naujovės čempionas? Šiuo atveju tikriausiai abu - Sulivanas ir Farelis gali būti vadinami CPAP kūrėjais. Abu nuo pat pradžių stipriai tikėjo pačiu produktu ir abu entuziastingai vykdė sklaidą apie jį. Dabar milijonai žmonių pasaulyje sėkmingai naudoja šį gydymo būdą, apytikriais skaičiavimais vien JAV trys milijonai žmonių naudoja prietaisą kiekvieną naktį. Tai nebuvo vien tik atradimas, bet ir daugelio metų laikotarpis, skirtas intensyviems, naktiniams tyrinėjimams Sidnėjaus Universitete ir Royal Prince Alfred ligoninėje. Sulivano tyrimai ne tik atskleidė, kad knarkimas ir menkas naktinis poilsis yra nenormalus ir sąlygotas kvėpavimo takų kolapso, bet ir didina širdies ligų, bei insulto riziką.

Kolino Sulivano ir Peterio Farelio sukurtas CPAP prietaisas

Profesorius Kolinas Sulivanas buvo vienas iš penkių Australijos mokslininkų, apdovanotų Clunies Ross Awards. Clunies Ross apdovanojimas suteikiamas tiems mokslininkams, kurie sėkmingai pritaikė savo žinias ir patirtį ekonominėms, socialinėms ar aplinkosaugos pasiekimams savo šalyje. Profesorius Sulivanas yra kvėpavimo sutrikimų miegant medicininių ir klinikinių tyrimų pionierius ir tas, kuris sukėlė revoliuciją obstrukcinės miego apnėjos gydyme. 1979 m. Royal Prince Alfred ligoninėje, Australijoje, jis įkūrė pirmąją miego laboratoriją ir atskleidė miego apnėjos paplitimo mastą visuomenėje, jos sekinantį, bet tuo pačiu ir sunkiai atpažįstamą poveikį.   Šiuo metu profesoriaus Sulivano akiratyje nėščių moterų ir paauglių knarkimo ir miego apnėjos tyrimai. Dr. Kolinas Sulivanas buvo dar labai jaunas, kai pastebėjo, kad dauguma knarkiančių kenčia nuo miego apnėjos. Kuomet kiti medikai manė, kad knarkimas nėra jokia problema, jis suprato, kad tai yra rimtos ligos simptomas.

Straipsnį parenge UAB Sorimpeksas, pagal:
www.clinicalsleep.com
www.sleepapnea.in
www.cpap.com
www.powerhousemuseum.com