Aušra Daugvilaitė

Kiekvienas darbas, kad ir koks jis bebūtų, reikalauja iš mūsų nemažai fizinių ar emocinių pastangų. Visa tai, žinoma, išvargina, todėl tam tikrais periodais juntame motyvacijos sumažėjimą, nuovargį, stresą ir kitus panašius simptomus. Tai gali būti tik paprastas ir laikinas nusivylimas, kuris praeis savaime, tačiau iš pažiūros tapatūs simptomai gali reikšti ir sudėtingesnę bei daug ilgalaikių neigiamų pasekmių turinčią būklę - emocinį profesinį perdegimą.

Perdegimas darbe - kas tai?

Emocinis profesinis perdegimas, paprasčiau vadinamas tiesiog perdegimu darbe, yra ne kas kita kaip psichologinis sutrikimas, išsivystantis dėl lėtinio streso darbo vietoje ar sukeltas darbo kaip aplinkybės (aplinkos, užduočių, pareigų ir kt.). Perdegimas darbe lemia didelį nuovargį, nusivylimą savo pasiekimais karjeros srityje (nesvarbu, kad ir kiek daug būtų pasiekta), neįprastą ir pernelyg didelę emocinę įtampą, suklydimo jausmą.

Perdegimas vystosi laipsniškai veikiamas žmogaus darbo sąlygų, jų rutinos ir sukeliamo nuovargio: visa tai ilgainiui sukelia didelio nuovargio jausmą, neatidumą ir koncetracijos palaikymo sunkumus, visiškai sumenkusią motyvaciją dirbti, pasitikėjimo savimi praradimą.  Šiuos simptomus dažnai sukelia sunkios darbo sąlygos: jos gali būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai sunkios, nes, pavyzdžiui, bendravimas su žmonėmis, reikalauja iš darbuotojo daug pastangų, kantrybės, susitvardymo.

Kiekvienam pasitaiko dienų, kai darbas tikrai nusibosta ir pakyri, kai atrodo, jog nebepajėgs išlipti iš lovos. Tačiau paprastai tokie atvejai išsisprendžia savaime, nes mes netrukus atrandame susidomėjimą tam tikra darbo sritimi, sukyla motyvacija ar tiesiog pasiryžtame judėti darbo keitimo link. Bet stresinė būklė gali ir užsitęsti, o motyvacija negrįš net ir mėginant dirbtinai save motyvuoti. Gali būti, kad tai emocinis perdegimas, kuris uždaro žmogų tarsi voverę rate: į darbą neiti negalima, tačiau nuovargis ir bendra savijauta tam priešinasi, kuriuos vis dėlto įveikus ir į darbą nuėjus, savijauta dar labiau blogėja.

Perdegimo darbe ženklai ir simptomai

Perdegimas darbe suvokiamas kaip didelio nuovargio jausmas, kontrolės praradimas ir sunkumai siekiant konkrečių rezultatų darbe. Dažniausiai šis psichologinis sutrikimas pasireiškia pirmiausia fiziniais požymiais, tokiais kaip nuolatinis nuovargis darbe, nugaros skausmas, nemiga, migrena, pilvo skausmas, dažnos infekcijos ir kt. Visi šie požymiai gali išnykti ir savaime, tačiau jie - akivaizdus įrodymas, kad reikia susirūpinti savo sveikatos būkle ir atgaivinti organizmą. Priešingu atveju anksčiau ar vėliau kyla didelė rizika ir psichologiniams simptomams atsirasti. Tokiais simptomais laikytinas dirglumas, nerimas visomis jo formomis, noras atsiskirti nuo visuomenės, būti izoliuotam, sunkumai sukaupiant dėmesį, demotyvacija, emocinė įtampa.

Kai darbo sąlygos ir toliau išlieka nepatenkinamos, pamažu pasireiškia įvairūs jų nulemti jausmai: nusivylimas, nepakankamumas, negalėjimas susitaikyti net ir su menkiausiais trikdžiais darbe. Žmogus jaučiasi tarsi išnaudojamas, tampa neįprastai šaltas, abejingas, siekia save emociškai izoliuoti.

Kuo ilgiau tęsiasi netenkinanti padėtis darbe, tuo sunkesni simptomai pasireiškia. Tai taip pat gali būti ir valgymo sutrikimai ar net priklausomybės (nuo alkoholio, narkotikų, vaistų ir kt.). Išsekimas gali sukelti depresiją. Ilgą laiką nuo perdegimo sindromo kenčiantys žmonės taip pat gali susidurti ir su šios padėties išprovokuotomis rimtomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip širdies bei kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, antsvoris, nutukimas.

Apibendrinant galima išskirti šiuos perdegimo darbe simptomus, kurie yra galutinis streso etapas ir pasireiškia tiek fiziniu, tiek psichologiniu žlugdymu:

1. Ligos neigimas

Perdegimas yra gana sunkiai nustatomas, ypač jei žmogus pats to nenori pripažinti ir vengia atskleisti savo tikrąją savijautą bei prašyti pagalbos. Jei emocinis profesinis perdegimas yra slepiamas, jo gali nepastebėti net ir gydytojas profesionalas, o bėgantis laikas sudaro prielaidas vis sunkesniems psicholigniams pakitimams. Perdegimas kyla iš vidaus, vidinių nusivylimu, dažnai su juo susiduria tie darbuotojai, kurie buvo patekę į bedarbių gretas ir kurį laiką nedirbo.

2. Fiziniai simptomai

Nepaprastai sunkaus nuovargio jausmą sukelia nuolatinis nuovargis darbe, kai jėgos negrįžta net ir po savaitgalio. Jei anksčiau keltis auštant ir skubėti į darbą dar pustuštėmis gatvėmis buvo malonu, dabar jūs vos pajėgiate prisiversti keltis, jaučiatės neišsimiegoję ir nepailsėję. Visa tai ilgainiui lydi psichosomatinės ligos, jungiamojo audinio ar skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai, migrena, aukštas kraujo spaudimas.

3. Psichologiniai simptomai

Emociniai ar protinės veiklos pakitimai atsiranda staiga. Iš pradžių gali tapti sunkiau išreikšti savo emocijas tinkamai (pavyzdžiui, per didelis dirglumas, nervinimasis, pyktis, ašaros ir kt.). Vėliau emocijos tarsi prislobsta: apima nejautrumas supančiai aplinkai. Visa tai gali sukelti įvairias priklausomybes, o taip pat ir emocinį valgymą. Užplūsta jausmas, kad trūksta kompetencijos atlikti darbą, su kuriuo anksčiau puikiai susitvarkėte. Viską lydi ir menkavertiškumo, neryžtingumo, negalėjimo susikaupti jausmai, ryžtingo elgesio trūkumas, manierų pasikeitimai, nesugebėjimas atsipalaiduoti.

4. Cinizmas ir agresija

Kai kurie komentarai tampa tiesiog įžeidžiantys draugų ar kolegų atžvilgiu, ypač jei kalbama temomis, susijusiomis su darbu (nebūtinai su jūsų darbu). Tokiu būdu tarsi stengiamasi nesąmoningai save izoliuoti, visa tai pasireiškia ir artimiausių žmonių rate, šeimoje.

Apie visus šiuos neigiamus perdegimo darbe sukeliamus padarinius įspėja tokie ženklai kaip stresas ir išsekimas, kuriuos galima laikyti ir pačios problemos priežastimi, ir pačia problema. Vis dėlto svarbu skirti perdegimą nuo streso, o paprasčiausias būdas juos atriboti yra neigiamos savijautos laikotarpio ilgio įvertinimas.

Perdegimas dažniausiai pasireiškia tokiose profesijose, kuriose reikalinga ne tik didelė atsakomybė, bet ir nuolat patiriama emocinė įtampa: dirbant socialinius darbus, nuolat bendraujant su žmonėmis ir pan. Svarbu paminėti ir tai, kad tarpinio varianto tarp jausmų, kuriuos sukelia darbas nėra: jį galima arba mėgti, arba nemėgti. Kitas svarbus aspektas yra tai, kad apie save turime gerą nuomonę, dažnai net šiek tiek idealizuojame savo sugebėjimus, kompetenciją, bet tai nėra blogai - būtent taip palaikome savo motyvaciją ir santykį su darbu. Tačiau šiam santykiui netikėtai nutrūkus iš karto apima beviltiškumo jausmas ir judėti į priekį tampa labai sunku.

Kita perdegimo priežastis, su kuria taip pat dažnai susiduriama - nepasitenkinimas darbu. Dėl sudėtingos ekonominės situacijos pakeisti darbą vis dėlto nėra toks jau lengvas ir greitas procesas, todėl laikotarpį, kai bandome mesti dabartinį darbą ir susirasti naują išgyventi gana sunku, čia tyko įvairių emocinių pavojų. Nepasitenkinimo darbu priežastys gali būti labai įvairios ir priklauso nuo konkretaus žmogaus ar jo požiūrio: vieną darbuotoją erzina, kad nuolat reikia skirti daug pastangų, kitas nenori net pagalvoti apie darbą namuose, o trečiajam tiesiog trūksta laiko, kurį galėtų praleisti su šeima.

Perdegimą gali lemti ir asmeninės charakterio savybės, tokios kaip perfekcionizmas ir ambicingumas. Pirmoji savybė sąlygoje persistengimą, nepasitenkinimo atliktu darbu jausmus, kurie perauga į perdegimą. Ambicingumas yra svarbus variklis, varantis darbuotoją į priekį, tačiau rezultatų pasiekti pavyksta ne visada, kartais jų reikia ilgai laukti, o tai kelia įtampą, pasipiktinimą susiklosčiusiomis aplinkybėmis, nusivylimą ir galiausiai emocinį perdegimą.

Kaip išvengti perdegimo darbe?

Susiklosčius palankioms išsekimui sąlygoms, juntant pirmuosius nuovargio ir perdegimo simptomus padėti išvengti rimtesnių problemų gali tam tikri pakeitimai kasdienėje darbinėje veikloje. Jei manote, kad jums tenka per didelis darbo krūvis ar per daug užduočių, išmokite susidėlioti prioritetus. Dažniausiai būna taip, kad pagrindinės užduotys leidžia savaime išspręsti ir mažesnes, arba jų svarba tokia menka, kad jos gali palaukti ir gana ilgą laiką. Daugiausiai dėmesio skirkite tam kas svarbiausia, susikoncentruokite ir negalvokite apie tai, koks ilgas sąrašas dar laukia. Moksliškai įrodyta, kad nesiblaškant ir paeiliui atliekant užduotis pasiekiamas daug didesnis darbo našumas, nei darant viską vienu metu.

Jei užimate vadovaujamas pareigas ar tiesiog dirbate komandinį darbą, pravartu išmokti deleguoti užduotis. Žinoma, jei norite padaryti įspūdį ar parodyti iniciatyvą atsakomybės prisiėmimas yra sveikintinas, tačiau tik ne stresinėje situacijoje. Prisiminkite, kad dirbate ne vienas ir pagalbos galima tikėtis iš kolegų. Nesistenkite visko aprėpti, pasidalinkite savo darbais.

Nusivylimo ir nepasitenkinimo savimi jausmų padeda išvengti realistinių ir aiškių tikslų sau nustatymas. Turite aiškiai suvokti savo profesinius įsipareigojimus ir jų ribas, atriboti darbo bei poilsio režimus. Didelis reiklumas sau yra pagirtinas, tačiau džiaugtis pasiektais rezultatais galėsite tik tada, kai juos pasieksite, tad nekelkite sau neįmanomų užduočių.

Mokėjimas atpažinti stresines situacijas ir įvykius padeda su jais susidoroti. Tai visiškai nesunku, nes jau ne kartą teko su jais susidurti. Pajutę, kad artėjate prie stresinės situacijos pasistenkite pakreipti ją kita kryptimi, jos išvengti. Kuo mažiau streso darbe - tuo geriau.

Išmokite sakyti „ne". Dažnai tai yra problema, kylanti ne tik darbinėje aplinkoje, bet ir gyvenime. Jei norite užsitikrinti gerą savijautą jums tikrai teks išmokti duoti neigiamą atsakymą. Bus lengviau, jeigu jį motyvuosite pagrįstais faktais: pavyzdžiui, dideliu užimtumu ir darbo krūviu, laiko ar žinių trūkumu, kitomis objektyviomis priežastimis.

Nelyginkite savo darbo rezultatų su kolegomis, nekonkuruokite su jais. Tai sukelia įtampa ir stresą ne tik jums, bet ir tiems su kuo varžotės. Pagalvokite, ar to tikrai reikia, ar tai duos jums naudos? Kai kuriose darbovietėse konkurencija tarp darbuotojų netgi skatinama, ji suvokiama kaip motyvavimo priemonė. Jei tai iš tikrųjų jus motyvuoja - gerai, tačiau jei dėl to patiriate nuolatinį stresą konkurencijos vertėtų atsisakyti arba keisti darbą.

Nelaikykite savo rūpesčių ir problemų užrakinę giliai viduje. Pasikalbėkite su giminaičiais, draugais ar pažįstamais, kurie taip pat susiduria su problemomis darbe. Taip nutinka visiems, jūsų atvejis nėra išimtinis, todėl neverta slėptis.

Įsiklausykite į savo organizmą ir jo poreikius. Kūnas dažnai pats siunčia signalus, ką daryti. Susidoroti su stresu padėtų reguliarus fizinis aktyvumas, atpalaidavimo pratimai, masažas. Jei jaučiatės pavargę būtinai nedelsiant padarykite trumpą pertraukėlę, pasivaikščiokite, pakvėpuokite grynu oru. Net ir keleto minučių pertrauka grąžina jėgas, padeda lengviau susikoncentruoti į darbą.

Nebūkite technologijų vergu. Net jei jūsų darbas ir neįmanomas be kompiuterio, turi aiškiai suvokti, kad tai tėra darbo priemonė. Jei nėra būtinybės, niekada nesitikrinkite darbino elektroninio pašto namuose, neužsiimkite darbine veikla. Savo gyvenime reikiai aiškia ir griežta riba atskirti darbą bei poilsį.

Perdegimo darbe gydymas

Perdegimo darbe diagnozė - sudėtinga, šio sutrikimo simptomai yra specifiniai ir aiškiai neapibrėžti, tačiau nesiimant priemonių perdegimas grasina rimtomis psicholiginėmis problemomis, tad jį būtina gydyti.

Visų pirma, įtariant emocinį profesinį perdegimą rekomenduojamas trumpalaikis darbo nutraukimas, kuris leidžia pacientui pailsėti, atsatatyti emocinę pusiausvyrą, atgauti fizines jėgas, galų gale apmąstyti ir įvertinti savo santykį su darbu, siekius ir kt. Tipiniu atveju ši pertrauka yra atostogų laikotarpis, kuris ir yra skirtas visapusiškai pailsėti.

Taip pat galima kreiptis į terapeutą, kuris padės nustatyti išsekimo priežastis, įvertins situaciją ir patars kokios priemonės padėtų ją pakeisti. Šiuo atveju svarbu pripažinti savo trūkumus bei poreikius ir situaciją, kurioje atsidūrėte. Išspręsti situaciją padės pokalbiai su psichologu, elgesio terapija, asmeninių konfliktų įveikimas.

Į depresiją peraugęs perdegimas darbe yra gydomas kaip ir kiti šios ligos atvejai: skiriant stacionarų ar namų gydymą, psichiatrų priežiūrą, medicininius preparatus.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.