Šaltasis sezonas priverčia keisti gyvenimo ritmą ir prisitaikyti prie gamtos procesų. Deja, tai ne visada lengva: šie pokyčiai ir nuolatinis skubėjimas nemažai daliai žmonių sukelia nuovargį. Šviesos trūkumas, šaltis ir siaučiančios infekcijos verčia imtis veiksmų ir laiku užkirsti kelią organizmo išsekimui.

Nuovargio simptomai

Jaučiatės pavargę, išsekę ir niekuo nebesidomite, norėtumėte atostogų, bet dabar joms ne metas, o „ant sprando lipa" sutuoktinis, viršininkas ir vaikai... Šis jausmas gerai pažįstamas daugeliui, kai kuriems dėl to netgi prireikia gydytojų pagalbos. Vis dėlto nuovargis ir išsekimas nėra netikėta laikmečio liga - jį lemia kasdienio gyvenimo tempo greitėjimas, padidėjęs darbo krūvis, įtampa ir stresas.

Raumenys apsaugo kūną nuo žalingo streso poveikio, tačiau smegenys tokio apsaugos aparato neturi, todėl siunčia poilsio, miego trūkumo signalus ir sukelia išsekimo jausmą. Visa tai įveikti ne taip paprasta: poilsis ir miegas ne visada padeda, o bioritmo pasikeitimai gali turėti neigiamų padarinių.

Svarbu žinoti, kad nuovargis gali būti fizinės arba psichologinės kilmės. Pirmuoju atveju kyla pojūtis, kad negalime padaryti to, ko norime, o antruoju - dingsta susidomėjimas, noras stengtis ir atlikti kasdienes užduotis. Psichologinis nuovargis negydomas laikui bėgant gali tapti depresija, sukelti miego problemas, minčių krizę ir liūdesį. Pavojus glūdi supratime, kas vyksta: psichologinis nuovargis ne visada atpažįstamas prastą emocinę būseną painiojant su fiziniu jėgų trūkumu. Oponentai nuomonę grindžia protėvių sunkaus darbo pavyzdžiu, tačiau negalima pamiršti, kad jų gyvenimo aktyvumas buvo siejamas su šviesiuoju paros metu. Tuo tarpu šiuolaikinis žmogus nori spėti viską: daug dirbti, gyventi aktyvų socialinį gyvenimą ir nurungti pažįstamą, kuris giriasi miegąs vos kelias valandas per parą. Siekis viską suspėti savaime nėra blogas, tačiau lenktynės su laiku turi neigiamų padarinių mūsų organizmui.

Kaip įveikti nuovargį?

Paradoksalu, tačiau kovoti su nuovargiu, kai jis tampa depresijos simptomu, padeda aktyvi sportinė veikla. Psichinės kilmės nuovargis neturi nieko bendra su fiziniu aktyvumu, todėl aktyvi sportinė veikla nepasižymi sekinančiu ir nuovargį didinančiu poveikiu. Priešingai, sportuojant organizme išsiskira endorfinai ir serotoninas, kurie padeda atsigauti protinei veiklai. Knygos skaitymas, nors ir gali pasirodyti patrauklus atsipalaidavimo būdas, šiuo atveju nėra tinkamas, nes skaitant dirba smegenys ir nuovargis tik didėja.

Psichologinis nuovargis, esantis depresijos simptomu, gali būti gydomas antidepresantais ar elgesio terapija, tačiau tam geriau iš anksto užkirsti kelią. Pirmiausia, nuovargio nereikia bijoti: ne visada išvargina darbas ir įtampa jame. Sprendimų priėmimas neišvengiamas ir kasdieniame gyvenime, todėl jis neturėtų sukelti įtampos. Darbo ir poilsio derinimas nėra nuovargio gydymo panacėja, daug vertingiau kontroliuoti savo emocijas ir tiesiog „išmokti gyventi".

Sezoninis nuovargis yra stipriai veikiamas mitybos. Valgymas turėtų būti ne tik fizinis poreikis, bet ir malonumas, kasdienis ritualas, padedantis atsitraukti nuo darbų ir pasimėgauti akimirka. Maistas gali suteikti ne tik energijos, bet ir malonių jausmų, kurie praskaidrins dieną ir neutralizuos niūrias nuotaikas. Taip pat svarbu mitybą suderinti, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, vitaminų ir mineralų. Tai padaryti galima vadovaujantis maisto piramide - joje yra visi būtini produktai ir jų proporcijos kasdienėje mityboje. Subalansuotos mitybos pagrindas ne dieta ar konkretūs produktai, o jų grupės, todėl kiekvienas gali rinktis jam patinkantį valgį savęs neribodamas.

Negalima pamiršti ir magnio bei vitamino C. Tai organizmui nuolat reikalingi komponentai, todėl jei reikalingo kiekio negaunate iš mitybos raciono, galima gerti maisto papildus. Probiotikai ir mikroelementai padeda palaikyti imunitetą, o apsauga nuo infekcijų šaltuoju metų laiku labai svarbi.

Negalima nuvertinti ir miego reikšmės: jis padeda atsipalaiduoti, pailsėti, organizmas miego režime atsiriboja nuo visų neigiamų aplinkos pojūčių ir įgauna jėgų. Tačiau sena, visų žinoma taisyklė, kad miegoti reikia ne mažiau kaip aštuonias valandas nėra visiškai tiksli. Geriausią poveikį turi kokybiškas, ramus miegas, kuris prisideda tiek prie fizinės, tiek prie psichinės pusiausvyros atkūrimo. Taigi svarbu miegoti ne tik ilgai, bet ir gerai. Pagerinti miego kokybę padeda trumpas vakarinis pasivaikščiojimas, masažas ar kitos atpalaiduojančios procedūros, padedančios organizmui pereiti į ramybės būseną, atsiriboti nuo aplinkos ir problemų. Be to, miego poreikį diktuoja pati gamta - šaltuoju sezonu ilgėja tamsusis paros laikas, kuris tarsi informuoja apie metą ilsėtis.

Žiemą susiduriame su saulės šviesos trūkumu. Nedidelei daliai žmonių, šis trūkumas gali sukelti depresiją, tačiau prastai jaustis priverčia daugelį. Stiprus apšvietimas mieste, parduoduvėse, biure bei namuose apgaulingai veikia organizmą, keičia natūralų bioritmą. Norint geriau jaustis naudinga žiemai rinktis ne tokias galingas  lemputes, esant progai naudotis žvakės šviesa, kuri papildomai suteiks ir šilumos pojūtį bei geras emocijas.

Norint įveikti nuovargį svarbu rūpintis savimi ne tik iš vidaus, bet ir išoriškai. Prižiūrėkite odą bei plaukus, naudokite žiemai tinkamas kosmetikos priemones. Šilta ir patogi apranga sumažins neigiamą organizmo reakciją į atšalusius orus ir leis jaustis geriau. Taip pat nepamirškite pasikvėpinti. Didžiausias nuovargio priešas - mokėjimas atsipalaiduoti, o patogumo ir malonias emocijas žadinančios aplinkos kūrimas visada yra gera pagalba sau.

A. Daugvilaitės tekstas

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.