Aušra Daugvilaitė

Česnakas ir svogūnas - prieskoninės daržovės savyje slepiančios daug gerųjų savybių: saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų, padeda reguliuoti cholesterolio ir trigliceridų kiekį organizme, kovoja su uždegimais, antsvoriu ir netgi raukšlėmis!

Česnakas vakare, svogūnas ryte ir visų bėdų kaip nebuvę. Ši nuostata žinoma dar nuo Antikos laikų, kai imta domėtis organizmą stiprinančiu, antibakteriniu česnako bei svogūno poveikiu. Susidomėjimas šiomis daržovėmis išlieka ir mūsų dienomis, o apie imunitetą stiprinantį jų vartojimą žmonija sukaupusi nemažai žinių. Teigiama, kad moksliniai tyrimai rodo, jog daugelis svogūnuose bei česnakuose esančių junginių primena savotiškus eliksyrus. Dėl mikroelementų gausos būtent šios daržovės pripažįstamos tokių dietų kaip, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta pagrindiniu veiksniu.

Česnakai ir svogūnai suteikia skydą nuo laisvųjų radikalų

Palyginti su kitais augalais bei daržovėmis svogūnas ir česnakas pasižymi daug didesne antioksidantų koncentracija. Tai lemia selenas, kurio šiose daržovėse gausu. Tai būtinas mineralų šaltinis, veiksmingai apsaugantis nuo laisvųjų radikalų, įskaitant ir saulės daromą poveikį mūsų odai.  Svogūnuose yra 0,5 μg/100 g, o šviežiuose česnakuose - 14 μg/ 100 g seleno, kuris sudaro apie ketvirtį rekomenduojamos paros normos moteriai. Tai ženkliai daugiau nei gauname suvalgę upėtakio, lašišos ar kitų žuvų. Tačiau čia mažos skiltelės stebuklai nesibaigia: česnake gausu ir vitamino C (31,2 mg/100g), kuris būtinas gerai savijautai ir puikiai nuotaikai palaikyti, vitamino B (1,2 mg/100 g), padedančio organizmui susidoroti su toksiškais produktais ir stresu.

Pjaustomi tiek svogūnai, tiek česnakai išskiria sieros junginius, kurie trukdo vėžinių ląstelių dauginimuisi ir kovoja su gerklės, stemplės, storosios žarnos bei kiaušidžių vėžiu. Šios organizmui naudingos veikliosios medžiagos susidaro dėl sąlyčio su oru - būtent dėl jų pjaustant svogūną ima ašaroti kvapas, pajuntame aitrų šių prieskoninių daržovių kvapą.

Svogūnas turi daug apsauginių pigmentų ir flavanoidų, kurie pasižymi antioksidaciniu poveikiu. Didžiausia šių junginių koncentracija - daržovės išorėje, todėl naudojant svogūną patartina nulupti tik kietą, sausą lukštą, bet ne pirmąjį sluoksnį. Nors visų rūšių svogūnai turi naudingų savybių, jos geriausiai atsiskleidžia valgant šviežią daržovę, tad patiekalus gardinti patartina šviežiu raudonuoju svogūnu. Tačiau apsiriboti viena rūšimi neverta: organizmas visada gaus naudos ir iš baltojo ar geltonojo svogūno.

Česnakai ir svogūnai apsaugo nuo širdies bei arterijų ligų

Būdami sveikatos šaltiniu, česnakai ir svogūnai yra puikus natūralus produktas širdies bei arterijų ligoms gydyti bei jų profilaktikai. Abi daržovės turi alicino, kuris gerina kraujotaką, mažina kraujo krešulių susidarymo riziką, arterijų kimšimąsi ir venų išsiplėtimus. Dėl to šių prieskoninių daržovių vartojimas gali sumažinti širdies smūgio riziką, o česnakais ir svogūnais paremta dieta gali sumažinti ir insulto tikimybę.

Česnakas gerina kraujo lipidų būklę, mažina bendrą cholesterolio bei trigliceridų kiekį. Česnakas turi kraujo spaudimą mažinančių savybių, todėl jį patariama vartoti sergantiems hipertenzija pacientams. Siekiant organizmui suteikti reikalingą medžiagų kiekį per dieną reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 3 - 5 gramus (apie 1 - 2 skilteles) šviežio arba 10 - 15 gramų (apie 3 - 5 skilteles) virto, kepto ar troškinto česnako.

Svogūnas pasižymi analogiškomis savybėmis, tačiau yra mažiau efektyvus. Vis dėlto, didesnį kiekį svogūno suvartoti yra lengviau (jis didesniais kiekiais dedamas į įvairius patiekalus). D. Britanijos mokslininkai, tyrinėję svogūno poveikį žmogaus organizmui, nustatė, kad jis padeda išvengti osteoartrito. Tyrimo duomenimis moterys, kurios reguliariai valgė daug česnako ar svogūno jautėsi kur kas geriau, antiuždegiminis poveikis taip pat užfiksuotas ir rengeno spinduliais.

Žinoma, negalima pamiršti, kad tiek česnakas, tiek svogūnas vartojant dideliais kiekiais gali sukelti skrandžio problemų, yra sunkiai virškinami. Todėl turintiems jautrų skrandį juos patariama valgyti termiškai apdorotus, po truputį mažinant apdorojimo laipsnį ir pratinant organizmą prie šviežio produkto.

Česnakas ir svogūnas - geros figūros sąjungininkai

Savo ne itin malonaus kvapo dėko svogūnas ir česnakas prieš valgį padeda sumažinti apetitą. Nors pasižymi nedideliu glikeminiu indeksu, šios daržovės turi gana saldų skonį ir veikia kaip diuretikai - jose yra fruktanų bei kalio, skatinančio šlapimo išsiskyrimą. Dėl šios priežasties česnakas ir svogūnas yra puiki priemonė antsvorio ir nutukimo problemoms spręsti.

Molekulės, esančios trintuose česnakuose, jų aliejuje padeda apsisaugoti nuo trigliceridų, turinčių įtakos nutukimui. Česnakuose esančios medžiagos mažina jų kiekį, teigiamai veikia organizmo drėkinimo sistemą, o tai padeda sušvelninti lėtinį riebalinio audinio plėtimąsi ir sumažinti nutukimą.

Kaip išvengti nemalonaus kvapo?

Daugelis vengia svogūno ir česnako, nes šios prieskoninės daržovės pasižymi stipriu nemaloniu kvapu ir skatina dujų kaupimąsi organizme. Vis dėlto įmanoma pasinaudoti jų teikiama nauda išvengiant nepageidaujamo šalutinio poveikio. Pirmiausia, reikia pašalinti daigo užuomazgą, kuri yra kiekvienoje česnako skiltelėje (plonojoje pusėje). Taip česnakas bus kur kas lengviau virškinamas ir turės žymiai mažiau kvapo. Neutralizuoti kvapą padės keletas lapelių petražolių ar mėtų - juos tereikia sukramtyti. Taip pat tiks ir mėtinė arbata, tačiau net ir stipriai mėtomis kvepianti dantų pasta prieš česnakų kvapą yra bejėgė.

A. Daugvilaitės nuotr.

Susiję straipsniai:

	Sloga. Liaudies receptai
	Lengvi būdai stprinti imunitetą

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.