Nieko nestebina, kai žmogus, neatostogavęs kelis ar net keliolika metų, skundžiasi nuovargiu. Tačiau kai nuo jo kenčia žmonės, kurie reguliariai atostogauja, dirba paprastą, neįtemptą bei dideliu fiziniu krūviu nepasižymintį darbą, rodosi keista.

Tokiai savijautai tęsiantis ilgai, kreipiamasi pagalbos į medikus, savarankiškai naudojami įvairūs medikamentai - vitaminai, papildai, ar net stipriai veikiantys vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai. Toks „gydimasis" gali tęstis metų metus ir būti nesėkmingas.

Paskutinį dešimtmetį pasaulyje atsirado nauja diagnozė - lėtinio nuovargio sindromas.

Jis atpažįstamas pagal aštuonis požymius:
- negebėjimas sukaupti dėmesio, susilpnėjusi atmintis;
- apsinešęs liežuvis, perštinti gerklė;
- skausmingi ir padidėję kaklo, pažasčių limfmazgiai;
- be priežasties sustingę raumenys;
- sąnarių skausmai be uždegiminių pakitimų;
- galvos skausmai kaktos srityje;
- nemiga arba miegas, nesuteikiantys poilsio;
- išsekimo jausmas, kuris tęsiasi daugiau nei 24 val.

Jeigu žmogui ilgiau nei pusmetį pasireiškia bent keturi iš minėtųjų požymių, tikėtina, jog jis serga lėtinio nuovargio sindromu.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog paprastai sergantys šia klastinga liga (kartais vadinama „tinginiu"), būna kokio nors viruso nešiotojai. Vienas dažniausių - visiems pažįstamas herpes arba pūslelinės virusas.

Jis būna kelių tipų - vėjaraupių, lūpų pūslelinės, tarpšonkaulinius nervus pažeidžiantis herpes virusas. Įrodyta, jog dar kitos šio viruso atmainos gali sąlygoti ir lėtinį nuovargį.  Panašius požymius sukelia ir įvairūs hepatito (ypač B ir C), citomegalo virusai ir kiti.  Dažniausiai jie ilgai būna neaktyvūs, nepasireiškia jokiais simptomais, tik nuovargiu. Tačiau žalingi aplinkos veiksniai laikui bėgant susilpnina imuninę sistemą, ir virusai pradeda aktyvią veiklą. Jos pasekmės - sunkios ligos, kurios dažnai pastebimos pavėluotai.

Šiuo metu taikomi medikamentiniai gydymo metodai taipogi agresyvūs, turinys pašalinį poveikį, labai brangūs, nepakankamai efektyvūs. Todėl vis didesnį susidomėjimą įgyja natūralūs, nemedikamentiniai kovos su virusais būdai. Vienas efektyviausių būdų pripažintų pasaulyje - ozonoterapija, kurią galima naudoti kaip pagrindinę priemonę kovojant su klastingais virusais. Ozonas, patekęs į mūsų organizmą veikia labai plačiai. Ryškiausias yra jo baktericidinis ir priešvirusinis poveikis - mat visi ligų sukėlėjai nuo aktyvaus deguonies (ozono) žūva.

Mokslininkai dar neišrado vaisto, kuris savo poveikio mikroorganizmams stiprumu galėtų lygiuotis į ozoną. Jis net kelis šimtus kartu stipresnis už kitas žinomas dezinfekcines medžiagas. Ozonas - natūralus gamtos antibiotikas. Jau po pirmo ozonoterapijos kurso, 70-80% atvejų kraujo tyrimuose išnyksta virusų žymenys ir kiti jų sukelti pakitimai.  Kartu gerėja bendra savijauta, didėja darbingumas, grįžta normalus miegas, išnyksta galvos skausmai, gerėja pacientų gyvenimo kokybė.
Ozono terapijos procedūros pasaulyje atliekamos daugiau nei aštuoniasdešimt metų ir įrodė, kad yra visiškai saugios. Jos nesukelia alerginių reakcijų, neturi šalutinio poveikio ir puikiai gali būti derinamos su įvairiais medikamentais. Gydymui paprastai reikalingas procedūrų kursas, kurio trukmė priklauso nuo diagnozės ir paciento būkles. Specialistas parenka tinkamą ozono taikymo būdą, kiekius ir procedūrų dažnius.
Ozono terapijos rezultatai daugeliu atveju yra akivaizdesni ir stipresni už medikamentų, be to, teikia stabilų, ilgalaikį sveikimo efektą. Tai vienas universaliausių, veiksmingiausių ir saugiausių gydymo būdų sergant lėtinemis virusinėmis infekcijomis.

Kaune ozonoterapija atliekama Natūralaus gydymo centre - Savanorių pr. 284, (ortopedijos technikos pastate). Informacija telefonais- 8 37 710 602, +370 682 92261
www.ngc.lt