Neatsiejama nuolat besikeičiančio mūsų gyvenimo dalis - stresas. Tai visų organizmo sistemų reakcija į nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes. Nors psichologai streso reiškiniu domisi nuo seno, streso teoriją tik 1931 m. įrodė kanadiečių mokslininkas H. Selje. Jis nustatė, kad streso reakcija apima tiek kūną, tiek psichiką. Patiriamo streso stiprumas priklauso nuo to, kaip asmuo vertina tam tikrus gyvenimo įvykius, t. y. kaip reaguoja į stresorius - priežastis, sukeliančias stresą. Stresoriai gali būti alkis, skausmas, troškulys, fiziniai krūviai, taip pat milžiniškas psichinis krūvis, skriauda, netektis, grėsmė, informacijos perteklius. Stresą gali sukelti ne tik neigiami, bet ir teigiami pokyčiai: vestuvės, paaukštinimas darbe, naujo namo įsigijimas, ekonominės krizės.

Streso skalė

Streso teorija tiriama ir plėtojama iki šių dienų. Nustatyta, kad reaguodamas į stresorius, organizmas sutelkia visus turimus išteklius ir siekia prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Todėl žmogus jaučia vidinę įtampą, kuri neretai pasireiškia fiziologinėmis reakcijomis, pvz.: raumenų įtampa, dantų griežimas naktį, padidėjęs prakaitavimas ir pan.

JAV mokslininkai sudarė stresinių situacijų skalę, pagal kurią įvertino, kokio stiprumo stresą žmogui gali sukelti kasdienybės įvykiai. Didžiausią stresą (100 balų skalėje) patiriame mirus artimajam, skyrybos vertinamos 75 balais, sunki liga - 53, vestuvės - 50, kūdikio gimimas - 39, didelė skola - 31. Net toks malonus dalykas kaip atostogos žmogui sukelia 13 balų stresą.

Darbo ar verslo praradimas psichologinio streso skalėje užima 8-ąją vietą po artimojo mirties, skyrybų ar atsiskyrimo nuo sutuoktinio, įkalinimo, sužeidimo arba sunkios ligos, vestuvių. Darbo vietos paradimas Holmeso ir Rajės kritinių gyvenimo įvykių skalėje vertinamas 47 streso balais.

Chroniškos įtampos pasekmė - sunki liga

Įtampos simptomai pažįstami visiems: nepaaiškinamas dirglumas, nervingumas, išsekimas. Mokslininkai nustatė, kad jei per metus patiriame įtampą, kurios stiprumas, skaičiuojant pagal streso skalę, yra daugiau nei 300 balų, kyla grėsmė tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.

Šiuo metu kone visų sričių medikai skelbia, kad vis daugėja žmonių, nebesugebančių susidoroti su stresu, t. y. nebemokančių ilsėtis, atgauti išsekusias jėgas, adekvačiai vertinti sudėtingas gyvenimo situacijas. Nuolatinis stresas - kelias į rimtas ligas. Potencialiomis streso pasekmėmis gali tapti alkoholizmas ir narkomanija, alergijos, depresija, diabetas, virškinamojo trakto sutrikimai, galvos skausmai, migrena, miego sutrikimai, dantų dilimas, tuberkuliozė. Taip pat agresijos priepuoliai, mitybos sutrikimai, suicidinės mintys ir daugelis kitų negalavimų, kuriuos sąlygoja nuolat patiriama įtampa.

Deja, stebuklingo vaisto nuo streso dar niekas nesukūrė. Medikai gali patarti, kaip geriausia pailsėti, pasiūlyti raminamųjų vaistų, bet tiesa viena - suvokę, kad gyvename per daug įtemptai, priemonių privalome ieškotis patys.

Jėgų ir vidinės ramybės šaltinis iš Tibeto

Vienas geriausių pagalbininkų kovoje su stresu - gamta. Dar prieš 1300 metų senovės Tibeto išminčiai suprato, kad gamtoje slypi jėgos, kurias galima panaudoti žmogaus sveikatai išsaugoti ir palaikyti. Pagal Tibeto medicinos principus, sveikame kūne būtina trijų vienas kitą veikiančių energijų pusiausvyra. Tos energijos tai Lung (vėjas), Tripa (tulžis, arba ugnis) ir Beken (gleivės, arba vanduo). Atsparumas stresui ir vidinė harmonija priklauso nuo Lung (vėjo) energijos. Jaučiant jos trūkumą arba perteklių, išbalansuojama nervų sistema: žmogus jaučiasi neramus, suirzęs, sunkiai susidoroja su įtampa, padidėja nervingumas arba atvirkščiai jaučiamas energijos trūkumas. Anot Tibeto medikų, vėjo (Lung) energijos perviršis organizme pasireiškia šiais fiziniais ir emociniais simptomais:

• kamuoja nemiga, naktį dažnai prabundate,
• pabudę jaučiatės nepailsėję, sunku atsikelti,
• nuolat jaučiate nerimą, nepaaiškinamas baimes.
• padidėja irzlumas, nervingumas,
• vyrauja depresyvios nuotaikos, jaučiatės apatiškas, išsekęs,
• sunku susikaupti, esate išsiblaškęs,
• jaučiate nuolatinę raumenų įtampą kaklo, pečių srityje, galvoje, sunkumą krūtinės srityje, užkietėja viduriai.