Žmogus visą gyvenimą valgo. Valgo kasdien nuo pat savo gyvybės pradžios. Tai, kokie užaugame, ir kaip gyvename jau suaugę, yra labai stipriai susiję su mitybos įpročiais. Maistui paprastai išleidžiama daug pinigų, ir tikimasi, kad jis suteiks ne tik malonumo,bet ir jėgų, žvalumo, sveikatos. Deja, tai kas skanu, ne visuomet naudinga. Be to, kas naudinga vienam žmogui - gali visiškai netikti kitam. Be galo svarbu nuo pat mažens ugdyti sveikos mitybos įpročius. Jų neįgijus vaikystėje, anksčiau ar vėliau tenka "persilaužti" suaugus, kitaip gresia rimtos ligos ir daugybė vaistų.

Yra kelios pagrindinės sveikos mitybos taisyklės:

1. Maistas turi būti skanus (gardus), atitikti šios akimirkos organizmo poreikius, nes jie tiksliausiai parodo, ko kūnui trūksta. Išalkus organizmas pats „pasako", ko nori - duonos, burokų ar žuvies. Jeigu valgome tik tam, kad "prikimšti" skrandį, o po vakarienės dar užkandžiaujame, nes "kažko" norisi - kenkiame savo sveikatai ir nepaisome įgimto sugebėjimo atsirinkti teisingų ir naudingų maisto produktų. Deja, ilgą laiką nepaisant gamtos taisyklių, žmogaus kūnas užsiteršia ir praranda sugebėjimą atsirinkti maistą, todėl šiais laikais dažnai būna, kad norisi saldumynų, per sūraus maisto, ir pan., o juk toks maistas (dauguma atvejų) tikrai nėra nei naudingas, nei reikalingas.

2. Reikia stengtis nemaišyti daug produktų vieno valgymo metu. Čia geriausi mūsų mokytojai yra maži vaikai - jie niekada noriai nevalgo sumuštinių, mišrainių, net razinas iš sūrelio iškrapšto. Tik vėliau „rūpestingos" mamytės ir senelės sugadina vaiko įgimtą gebėjimą teisingai maitintis, verčia jį valgyti sriubytę, duonytę, po to kotletuką, o desertui ledų ar pyragaitį.

3. Būtina nepersivalgyti, riboti maisto kiekius. Privalote keltis nuo stalo, jausdamiesi dar šiek tiek alkani, nes sotumo jausmas atsiranda truputį vėliau. Jei jau prie stalo jaučiatės sotūs - persivalgėte. Svarbu nepamiršti ir to, jog su kiekvienu dešimtmečiu medžiagų apykaitos greitis lėtėja, todėl suvalgomo maisto kiekis privalo mažėti. Penkiasdešimtmetis turi valgyti perpus mažiau, nei penkiolikmetis, o jo maisto kokybė turi būt nepriekaištinga. Jeigu sunku susilaikyti visąlaik, tenka pasninkauti, daryti iškrovos dienas, tačiau verta pažymėti - nemokšiškai badaujant galima sau labiau pakenkti nei padėti.

4. Ketvirta - maistas turi būti įvairus. Deja, nors parduotuvės lūžta nuo produktų įvairovės, retas lietuvis valgo sorų kruopas, briuselio kopūstus, geria pasukas. Tradicinis racionas gan skurdus - meniu sudaro kiauliena, bulvės, miltiniai patiekalai, pagardinti kečupu, majonezu. Būtina bent paragauti visų gamtos dovanų - įvairių kruopų, daržovių, vaisių, sėklų, riešutų. Tai labai svarbu, nes tuomet, kai tavo kūnas "kažko" nori, gal jis nori būtent to, ko niekada neragavai? Pvz., vietoje bruknių valgai šokoladą ir stebiesi, kodėl jautiesi prastai, juk valgai tai, ko lyg ir reikalauja kūnas.

5. Privalote stebėti savo kūno reakciją į maistą, nes nėra geresnio patarėjo už patį organizmą. Jeigu blogai jaučiatės po valgio - skrandis nevirškina, esate apsunkęs, mieguistas, kyla rūgštingumas, pučia vidurius ar net skauda, atsiranda ligų simptomai (beria, viduriuojate ir t.t.), neabejokite - tai, kas buvo suvalgyta, yra netinkama. Tiesiog anekdotiška, jei ne tragiška situacija, kai atvykusi į konsultaciją pagyvenusi moteris pasakoja: "Gydytoja, jau 20 metų vargstu - kai tik išgeriu pieno, man pakyla kraujospūdis. Geriu visokių vaistų, bet niekas nepadeda, nes kai tik išgeriu pieno būna blogai." Didelis nuostolis buvo vaistų gamintojams, kai ši moteris liovėsi gerti pieną. Atsisakykite maisto, nuo kurio jaučiatės prastai, nepakeičiamų maisto produktų nėra - jei jums netinka pienas, gerkite sultis, valgykite riešutus, kopūstus.

Tik laikantis šių bendrų sveikos mitybos taisyklių, galite tikėtis geresnės sveikatos sau. Jokios dietos, mitybos programos negali prieštarauti šiems dėsniams, nes tai reikštų, kad jūs einate prieš gamtą, o jos nustatyta tvarka yra tobula.

www.ngc.lt