Atrodo, žiemos šalčiams ir šlapdriboms pasibaigus, galime lengviau atsipūsti. Nebebus slogos, anginos, kosulio ir kitų virusinių blogybių. Tačiau nereikėtų prarasti budrumo – žiemos infekcijas keičia vasarai būdingi ligų sukėlėjai.
Vasarą tikrai nesinori galvoti apie ligas ir vaistus, juk atrodo, kad saulė, oras ir vanduo tiesiog geriausi mūsų sveikatos draugai. Tačiau įvairiausi virusai ir bakterijos labai puikiai jaučiasi šiltame ir drėgname ore, o ypač suaktyvėja liepą ir rugpjūtį. Tam įtakos turi karštis ir mūsų meilė saulei. Jei žiemą imunitetą slopina šaltis ir vitaminų trūkumas, tai vasarą – saulė. Deginimasis jau seniai pripažintas kenksminga procedūra, tačiau paplūdimių mėgėjų tai visiškai nejaudina. Veikiamas per gausių saulės spindulių organizmas visas gynybines jėgas nukreipia kovai su kenksmingais ultravioletiniais spinduliais. Tokiu būdu mes paruošiame dirvą įvairiausiems ligų sukėlėjams. Paprastas pavyzdys – Herpes simplex virusas. Žinoma, šiuo virusu užsikrečiama, bet juk ne kiekvieną vasarą. Jei Jūs nors kartą turėjote pūslelinę ant lūpų, ji lieka visam laikui. O po gausių saulės vonių, t.y. imunitetui nusilpus, šis virusas ir išlenda "papuošdamas“ lūpas skaudžiomis pūslelėmis. Ir tai tikrai ne nuo partnerio bučinio ar kartu ragautos ledų porcijos.

Kitas daugybės vasaros nemalonių šaltinis – nešvarios rankos. Savo rankomis organizmą galime užkrėsti dizenterija, salmonelioze, listerioze, hepatitu A, kirmėlinėmis ligomis, botulizmu ir net cholera (su kuria dar ir šiandien kartais susuduriama). Visi šie susirgimai pakankamai pavojingi, sukelia komplikacijas, o kartais baigiasi net letaliai. Todėl vos tik pajutus pirmuosius įtartinus požymius, būtina nedelsiant kreiptis į gydytojus. Jei kamuoja aukšta temperatūra, skrandžio skausmas, viduriavimas, silpnumas, pykinimas, vėmimas, o kai kuriais atvejais ir bėrimas ar traukuliai – nereikėtų atidėlioti vykimo į gydymo įstaigą.
Užsiimti savigyda – taip pat ne pats geriausias sumanymas. Tik specialistas gali nuspręsti, ar Jums infekcija. Kartais infekcija gali pasireikšti kaip paprasčiausias persišaldymas ir pats ligonis net neįtars, kad jam žarnyno infekcija. O kartais po žarnyno infekcijos simptomais gali slėptis negimdinis nėštumas, ūmus apendicitas ar net infarktas.

Norėdami išvengti žarnyno infekcijų vasarą, turime atkreipti dėmesį į produktus, kuriuos valgome. Visi nešviežūs produktai, arba produktai, kurie laikomi netinkamoje temperatūroje, gali būti pavojingi. Vasarą ypatingą dėmesį reikia skirti produktų terminiam apdorojimui – tik pilnai išvirusi mėsa ir jokio bifštekso su krauju, jokių žalių, skystai virtų ar keptų kiaušinių, silpnai keptos žuvies.
Yra produktų, kuriuos valgome termiškai neapdorotus, tai daugiausia vaisiai, uogos, daržovės. Visus produktus reikia plauti po gausia tekančio vandens srove, o po to dar perpilti šaltu virintu vandeniu. Derlius iš nuosavo sodo – ne išimtis. Nesigundykite suvalgyti uogelę ar salotos lapą tiesiog vaikščiodami po lysvę, nes gali tekti kurį laiką praleisti ligoninėje.

Ypač mėgstame mėgautis arbūzais, nes žinome – jie puikiai valo organizmą, o karštą vasaros dieną juo atsigaiviname vietoje vandens. Ir nors arbūzai sezonui tik prasidėjus labai brangūs, specialistai nepataria pirkti puselės ar ketvirčio arbūzo. Bet kokioje saldžioje terpėje žarnyno infekcijų sukėlėjai jaučiasi puikiau nei bet kur kitur. Todėl, kai ant pjaustytų arbūsų kaupiasi sultys, ant jų daugėja ir infekcijų sukėlėjų. Nuo pjaustytų arbūzų sultys bėga ir ant kitų arbūzų, todėl juos reikia labai kruopščiai nuplauti, o tik paskui pjaustyti ir valgyti. Nes dauguma daro didelę klaidą neplaudami arbūzų, melionų ir kitų kietų vaisių – nors žievė ir nevalgoma, liečiant ją rankomis infekcijos sukėlėjas labai lengvai gali patekti į organizmą.

Panašiai yra ir su daržovėmis. Net ir tradicinės salotos iš agurkų, pomidorų ir svogūnų gali būti pavojingos, jei daržovės bus nepakankamai nuplautos. Be to ir užpilą reikėtų pasirinkti mažiau gendantį, pavyzdžiui - aliejų. O jei labai norisi pagardinti patiekalą grietine, būtinai reiktų naudoti pasterizuotą, o sveriamą geriau palikti karštų valgių ruošimui, kur grietinė bus termiškai apdorota.

Dar vienas priešas, kuris suaktyvėja vasarą – salmonelė. Todėl norėdami išvengti salmoneliozės nepirkite neaiškiai laikomos žalios vištienos, ne šaldytuve sudėtų rūkytų vištienos šlaunelių, patikrinkite produktų (ypač iš vištienos) galiojimo laiką. Pirkite kiaušinius tik ten, kur jie laikomi vėsioje vietoje. Taip pat atminkite, kad salmonelių gali būti ir nešviežaus torto arba netinkamai laikomo torto kreme.

Kita vasaros bėda – vandentiekio vanduo. Kartais jame gali būti žarnyno infekcijų ir hepatito sukėljų, bet apie tai sužinosime jau po visko. Atsigėrę vandens iš krano, nebūtinai susirgsite, bet jei tuo metu imuninė sistema bus nusilpusi, tada tikimybė susirgti didėja. Todėl medikai pataria gerti filtruotą vandenį, virintą vandenį arba geriamą vandenį buteliuose.
Saugus vartoti turi būti ne tik geriamas vanduo, bet ir vanduo, kuriame maudomės. Žarnyno lazdelė, rodanti fekalinį užterštumą, randama visuose vandens telkiniuose, bet nevienodais kiekiais, o stovinčiame šiltame vandenyje ji dauginasi ypač greitai. Užtenka vieno gurkšnio smarkiai užteršto vandens ir susirgimas garantuotas. Todėl prieš lipdami į vandenį, net jei ir labai karšta, įsitikinkite jo švarumu. Visuomenės sveikatos centrai skelbia informaciją apie vandens telkinių švarumą ir tinkamumą maudynėms, pasidomėkite šiais duomenimis iš anksto.

Pavojus Nr. 2. Kondicionieriai.

Lauke karšta, tvanku. Taip ir norisi lėkti kuo toliau už miesto, kuo arčiau jūros. Deja, Jūsų laukia nuobodus darbas galbūt net visus tris mėnesius. Būtent kondicionierius padeda neišprotėti tvankiame biure ir išlaikyti darbingumą. Bet iš tiesų ne viskas taip gražu ir puiku, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Kai kurių kondicionierių vandens sistemoje gerai dauginasi bakterijos legionelės. Kai vanduo paverčiamas aerozoliu ir su atšaldytu oru paskirstomas po patalpą, legionelės patenka į aplinką. Šios bakterijos žmogui sukelia rimtą ligą (legioneliozę). Pagal simptomus liga panaši į plaučių uždegimą ar bronchitą. Norint išvengti užsikrėtimo legionelėmis, reikėtų rinktis kondicionierių, kuriame būtų bakterinis filtras ir kitos šiuolaikinės apsaugos priemonės.

Kitas pavojus – banalus persišaldymas. Jei iš didelio karščio gatvėje patenkate į vėsią patalpą, žiūrėk – sloga garantuota. Dažnai patys kondicionierių nustatome su pernelyg "šaltu“ režimu. Idealiausia, kai patalpoje yra 21-24 laipsniai šilumos (beje, ir žiemą laipsniškumas toks pat. Tai vadinama komforto zona). Žinoma, nepatartina sėdėti šalia kondicionieriaus, t.y. iš kur išeina šaltas oras.


Pavojus Nr. 3. Skersvėjis.

Karštą vasarą bet koks vėjelio pūstelėjimas priimamas kaip gamtos dovana. O jei pavyksta sudaryti skersvėjį, tai jau tikras stebuklas. Tačiau ventiliatoriai, skersvėjai, atviri automobilio langai sudaro apgaulingai pavojingą vėsumą.
Atsargiai: karštyje, kai kūnas perkaitęs, netgi pats silpniausias vėjelis gali būti pavojingas nugaros, kaklo, strėnų raumenims. Beje, peršaldyti galima ne tik raumenis, bet ir nervus – dėl to pasekmės gali būti dar rimtesnės. Ilgai sėdint prie ventiliatoriaus galima taip pat peršalti ir net susirgti plaučių uždegimu.
Išeitis yra: supraskite, kad šviežias oras ir skersvėjis tai ne tas pats. Kai patalpas vėdinate, galite sudaryti ir skersvėjį, ir įjungti ventiliatorius, taip pagerinama oro cirkuliacija. Bet pačiam iš taip vėdinamos patalpos reikia išeiti. O ventiliatorių reikėtų statyti maždaug 1,5-2 metrų atstumu nuo savęs.

Pavojus Nr. 4. Ledai.

Atrodytų, kas gali būti maloniau karštą vasaros dieną – braškinis plombyras, vaisinis šerbetas, karameliniai ledai... Ir gaivina, ir sotu.
Atsargiai – keletas minučių malonumo gali pasibaigti dviejų savaičių angina. Be to, riebūs ledai pakankamai kaloringi (juk nenorime vasarą priaugti papildomų kilogramų).
Išeitis: ledus valgykite taip, kaip vaikystėje mokė tėvai. Kąskite nedideliais kąsniais, ne skubėkite, o pamažu laižykite. Taip ir malonumą pailginsite. Jei nenorite papilnėti, rinkitės jogurtinius arba vaisinius ledus.

Pavojus Nr. 5. Greitas maistas.
Geriausia vasarą išviso nepirkti ir nevalgyti greito maisto, ypač iš gatvės kioskelių. Net jei esate labai išalkęs, nes nespėjote ryte normaliai papusryčiauti, o per pietus buvo daug darbo, tik pagalvokite, kad bandelė su dešrele 26 laipsnių karštyje išbuvo visą dieną ir noras valgyti turėtų praeiti. Net jei ir bandelės sudėtos šaldytuve, nėra jokios garantijos, kad jis susidoroja su tokiu karščiu lauke. Žinokite, kad aukštesnė nei 25 laipsnių temperatūra yra ideali intensyviam mikroorganizmų, kurie gali sukelti įvairias ligas, dauginimuisi.

Taigi esant būtinybei numalšinti alkį, išgerkite vandens, arbatos, užkrimskite ne taip greitai aukštoje temperatūroje gendančių produktų, pavyzdžiui : traškučių, bananų, galų gale ledų.

Jei Jums pavyko, ir keletui savaičių ištrūkote į pajūrį, nesusiviliokite greitu maistu, kurį siūlo paplūdimiuose. Ypač mūsų tautos taip mėgstamais čeburėkais. Net jei ir labai labai norisi mėsos... geriau pirkite ledų.


Pavojus Nr. 6. Alkoholiniai gėrimai.

Vasarą progų pasivaišinti netrūksta: vienas kolega grįžo iš turistinės kelionės ir atvežė vyno, o kitas ruošiasi išvykti ir surengia bendradarbiams "išleistuves“, kad šie jį tinkamai pavaduotų. O ir draugų bei giminių gimtadieniai, laisvos dienos. Kaip sakoma, saulutė šviečia, pasivaišinti kviečia.
Tačiau būkite atsargūs ir žinokite, kad visai nesvarbu, ką geriate – degtinę, alų ar silpnus alkoholinius kokteilius. Net ir mažos alkoholio dozės esant dideliems karščiams gali sukelti liūdnas pasekmes pradedant bendru silpnumu, baigiant širdies kraujagyslių sistemos ligomis.
Išeitis yra: švenčių atsisakyti nebūtina, bet su alkoholiu reikia elgtis atsargiai. Jei vaišinatės gamtoje, tai geriau tai daryti pavėsyje ir maždaug po šeštos valandos vakaro. Ir būtinai ko nors pavalgius.
Kai kurie medikai net nepataria visiškai atsisakyti alkoholio. Saikingai vartojamas (atkreipkite dėmesį – saikingai) alkoholis gali būti netgi naudingas. Visi spiritiniai gėrimai plečia kraujagysles, vadinasi 20 gramų taurelė priverčia kraują tekėti greičiau ir atsidarius poroms leidžia odai geriau kvėpuoti. Savaime suprantama, kai karšta, norisi gaivesnio gėrimo. Todėl rekomenduojama portveinus ir išlaikytus vynus, kuriame gausu taninų, pasilikti žiemai, vasarą mėgautis vaisiniais vynais, atvėsintais iki +13-15 laipsnių. Stipriais gėrimais – degtine, viskiu, tekila – taip pat tinka mėgautis atvėsintais. Tam labai tinka ledo gabalėliai – jie ir vėsina, ir atskiedžia stiprų gėrimą. Svarbiausia neapsigauti – atvėsintas gėrimas neatrodo toks stiprus, koks iš tiesų yra. Todėl nepamirškite saiko!

Pavojus Nr. 7. Vandens netekimas.

Kai kurie žmonės kartais daro didelę klaidą – stengiasi kuo mažiau gerti skysčių, kad mažiau prakaituotų. Tokiu atveju organizmas pradeda naudoti skysčių atsargas.
Karštos vasaros metu žmogui būtina išgerti daugiau vandens negu žiemą, daug daug daugiau, žodžiu, kiek tik tik telpa. Bet taip pat nereikėtų pamiršti gėrimų vartojimo taisyklių. Nuo dviejų litrų "Pepsi“ pilvas tikrai išsipūs, tačiau vistiek norėsis gerti. Gaiviųjų gėrimų pilnos lentynos ir gatvių kioskeliai - pasirinkimas tikrai didelis. Deja, jų visų sudėtis beveik vienoda – prisotintas burbuliukų vanduo, cukrus, įvairios aromatinės medžiagos, dažikliai, konservantai. Kartais įdedama ir įvairios "egzotikos“ – kofeino, chinino. Jei gaivus gėrimas kokybiškesnis, tai jame bus daugiau natūralių medžiagų.
Ne pats blogiausias variantas atsigaivinti – sultys. Žinoma, šis gėrimas troškulį numalšins tik trumpam, bet bet kokiu atveju vaisių sultys tai vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis.
Mineralinis vanduo – ko gero vienintelis labiausiai tinkantis gėrimas troškuliui malšinti.
Reikėtų stengtis atsisakyti stiprios kavos, arbatos, kolos ir kitų gėrimų, kuriuose gausu kofeino. Geriau gerti negazuotą mineralinį vandenį ir silpną žalią arbatą.


Pavojus Nr. 8. "Kurortinis romanas“.

Skamba gana keistai, tačiau statistika rodo, kad dažnai vasaros meilę tenka gydyti visą žiemą. Kažkaip natūraliai vasarą trauka priešingai lyčiai pasiekia maksimumą. Moterys tokiu metu dėvi lengvus drabužėlius, vyrų smegenys karštyje "pasilydo“ ir jie tampa dosnesni bei galantiškesni. Be to, atviri kūnai paplūdimyje, maudynės jūroje tiesiog kaitina kraują. Kurortiniai flirtai yra tapę neatskiriama poilsio dalimi, ypač tiems, kurie yra vieniši, arba atostogauja be sutuoktinio. Vieniems užtenka tiesiog paprasto flirto (įsitikinti, kad dar kažkam gali būti įdomus ir patrauklus), o kiti įklimpsta gana giliai. Padorūs poilsiautojai net piktinasi, kad netyčia užklupti kopose besimylinčią porelę lengviau nei dieną prisišaukti gelbėtoją krante. Išsikraustymo iš proto (seksualine prasme) priežastis psichologai jau aiškina seniai ir šis fenomenas turi pavadinimą "kurortinis romanas“. Deja, lytiškai plintančios ligos net ir vasarą "neatostogauja“. Užsikrėsti jomis labai paprasta, ypač kai atsargumo jausmas prislopintas alinančio karščio ir alkoholio. O ir apsauga ne visada patikima. Prezervatyvas patikimas tik apsaugai nuo ŽIV viruso, o nuo sifilio, chlamidiozės ir kirkšninių utėlių jis gali ir neapsaugoti.
Žinoma, vasarą tikrai norisi atsipalaiduoti, bet juk nebūtina to sieti vien su seksu. Yra daugybė kitų atsipalaidavimo būdų. Ir išeitis čia tik viena – mūsų pačių blaivus protas ir savikontrolė.

Pavojus Nr. 9. Kraujasiurbiai.

Tokie maži padarėliai kaip uodai kartais gali būti labai įkyrūs ir sugadinti pasisėdėjimą prie laužo ant ežero pakrantės. Visų pirma – jie įkyrūs kraujasirbiai. Po šių vabzdžių įkandimo odą gali niežtėti, patinti. Kasantis gali atsirasti netgi odos užkrėtimas. Šiltuose kraštuose šie padarai dar ir ligas platina.
Organizmo reakcija po uodo įkandimo priklauso nuo žmogaus jautrumo : vieniems tai praeina gan lengvai, o kitiems pasireiškia įvairūs alergijos požymiai.
Norint išvengti uodų atakos, naudojami repelentai. Uodai nemėgsta kai kurių natūralių kvapų: gvazdikėlių, anyžių, eukalipto, pomidorų lapų. O dar geriau veikia šiuolaikinės sintetinės medžiagos, įeinančios į populiariausias prekyboje esančias priemones.
Ant rūbų geriau purkšti aerozolius, o tiesiai ant odos teptis losjonu.

Pavojus Nr. 10. Traumos.

Išeitis: vaikams ir paaugliams daugiau suteikti suaugusiųjų priežiūros. O suaugusiems atsakingiau vertinti savo sugebėjimus ir jėgas, ypač pavartojus alkoholio.

Taip pat vasarą būdingos traumos, mėgstantiems dviračių ar motorinių transporto priemonių sportą. Šiek tiek dažniau nukenčia vaikai ir paaugliai.
Žmonės turėtų labiau pasirūpinti apsauga (ryškiomis liemenėmis, šalmais), gerai suplanuoti ir apgalvoti maršrutą, kad kuo mažiau tektų važiuoti judriomis gatvėmis arba užmiesčio keliais be tinkamų šalikelių.

Pavojus Nr. 11. Saulė.

Kad ir kaip būtume išsiilgę saulės spindulių, nepamirškime, kad "kas per daug – tas nesveika“. Per gausus deginimasis kenkia odai, gali ištikti ir bendras organizmo perkaitimas (apie tai plačiau skaitykite straipsnyje apie sveiką įdegį).

Pavojus Nr. 12. Miškas.

Labai didelis pavojus vasarą – grybai. Net ir patyrę grybautojai apsinuodija šiais produktais. Be to, reikia žinoti, kad net ir nenuodingi grybai tampa pavojingais, jei jie surinkti netoli nuo sąvartynų, autostradų, gamyklų. Be to, grybų negalima ilgai laikyti neapdorotų. Pabuvę dieną jie jau nekelia pasitikėjimo.

Kitas baisus pavojus tykantis miške (nors pastaruoju metu ši problema aktuali ir miestams) – erkinis encefalitas. Taigi net ir atsisakius pasivaikščiojimo miške, neįmanoma 100 proc. išvengti susitikimo su šiuo parazitu. Erkės nebūtinai gyvena medžiuose, jų galima aptikti ir žolėje, krūmuose, maždaug 80-90 cm aukščio nuo žemės lygio.
Naminiai gyvūnai taip pat gali būti šių vabzdžių pernešėjai. Todėl reikia stengtis savo kates, šunis kuo rupestingiau iššukuoti, ypač po pasivaikščiojimų parkuose.
Patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito – skiepai. Bet apie juos reikėjo pagalvoti jau kovo mėnesį. Jei to nepadarėte, prieš išvykdami į mišką ar į gamtą, pasirūpinkite repelentais, kurie atbaido ne tik uodus, bet ir vabzdžius, tarp jų - erkes, uždenkite galvą, jei nėra labai karšta, rinkitės prie kūno prigludusius drabužius.

Vasara - atostogų metas. Tik sušilus orams daugelis iš mūsų ieškoti atgaivos, patraukiame prie upių, ežerų ar tvenkinių. Tačiau ar žinome kaip elgtis ir kaip teikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei vandenyje? PATARIMAI


Gerda Pleškienė