Mes bijome paslaptingo paukščių gripo viruso ir net paprasto gripo viruso, kuris nuolat kinta ir yra sunkiai prognozuojamas ir įveikiamas. Ir ta baimė pagrįsta, nes čia nuo žmogaus mažai kas priklauso. Tačiau kiek yra būklių ir ligų, kurios labai priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo, o mes apie tai retai tesusimąstome. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) šių laikų „didžiausia žmonijos epidemija" vadina išeminę širdies ligą. Ši būklė yra viena iš kraujotakos sistemos ligų.

2006 metų statistiniais duomenimis, kraujotakos sistemos ligos pirmauja. Standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo šios priežasties yra 562,05 100 000 gyventojų. Žemiau esančiame paveikslėlyje parodyti trys „gigantai" - pagrindinės priežastys, kurios užima tris pirmas vietas pagal mirtingumo rodiklį. Ir be to, per 15 metų (nuo 1991 iki 2006 m.) rodikliai ne mažėja.

(šaltinis: www.lsic.lt Lietuvos sveikatos informacijos centras)

Kraujotakos sistemos ligos daro įtaką daugiau nei 50 proc. visų mirties atvejų, maždaug apie 35 proc. atvejų tai būna širdies išeminė liga.

Išemija - tai neatitikimas tarp širdies raumens (miokardo) aprūpinimo deguonimi ir jo poreikio. Tai dažniausiai atsitinka sutrikus kraujo pritekėjimui į širdies raumenį, esant koronarinių (širdį maitinančių) arterijų aterosklerozei (šią priežastį kardiologai nurodo beveik 90 proc. visų stenokardijos atvejų metu) ir tik 10 proc. pažymimos kitos patologinės būklės (medžiagų apykaitos ligos, endokrininiai sutrikimai, reumatiniai vožtuvų defektai, kraujagyslių uždegiminiai ir alerginiai susirgimai).

Miokardo raumens deguonies poreikis ir jo aprūpinimas krauju, pritekančiu į koronarines širdies arterijas, yra savaime besireguliuojantis procesas. O esant išeminei širdies ligai ši reguliacija sutrinka ir veikia gerai žinomus klinikinius stenokardijos požymius.

Trumpai apie širdies veiklą

Tobulas širdies veiklos mechanizmas žavi - ji dirba dieną ir naktį, pradedant pirmaisiais širdies plakimais motinos įsčiose lydi iki paskutinio atodūsio. Širdis - stipriausias kūno raumuo. Ji yra maždaug žmogaus kumsčio dydžio. Per vieną minutę širdis pervaro per kūną penkis litrus kraujo, per dieną - apie 7500 litrų. Kraujas per dieną kraujagyslėmis nukeliauja apie 100 000 kilometrų. 70-mečio žmogaus širdis per visą gyvenimą susitraukia 2500 milijonų kartų. Nuo jos funkcionavimo priklauso įvairių kūno dalių aprūpinimas krauju. Todėl žmogaus organizme evoliucijos metu susikūrė mechanizmai, nulemiantys širdies veiklą, padedantys jam tiksliai reaguoti į bet kokius poveikius ir prisitaikyti prie vidinės ir išorinės aplinkos pokyčių. Širdies prisitaikymo ribos pakankamai plačios, ir vainikinės kraujagyslės, maitinančios širdies raumenį, lygiai taip operatyviai tenkina širdies deguonies poreikį.

Kraujotakos reguliavimas vyksta dėl reflektorinės veiklos, atsirandančios dirginant skirtingus nervinius receptorius, esančius žmogaus organizme. Kraujo spaudimo pokyčiai kaip atsakas sukelia pačios širdies - kraujagyslių sistemos receptorių dirginimus, o signalai, iš šių receptorių einantys į nervinius centrus, reflektoriškai įtakoja širdies veiklą ir kraujotakos intensyvumą.

Pagrindiniai išeminės širdies ligos požymiai

Pagrindiniai išeminės širdies ligos požymiai yra stenokardija ir miokardo infarktas.

Stenokardija (arba kitaip krūtinės angina) tai būklė, kuriai būdingas skausmas ir priepuoliais pasireiškiantis spaudimo krūtinėje jausmas. Skausmo atsiradimas siejamas su širdies vainikinių kraujagyslių, pažeistų aterosklerozės, spazmais. Pagal PSO skiriami keli klinikiniai šio susirgimo požymiai: įtampos stenokardija, stenokardija ramybėje ir miokardo infarktas.

Įtampos stenokardija - kaip ir byloja pats pavadinimas tai forma, kai stenokardijos priepuoliai pasireiškia po fizinio krūvio ar emocinio streso. Kartais priepuoliai gali būti juntami ne tik kaip skausmas. Neretai tai pasireiškia spaudimu krūtinėje, pasunkėjusiu kvėpavimu. Skausmas tipiškai būna juntamas už krūtinkaulio ir nusitęsia į kairį petį ir ranką. Gali pasitaikyti ir retos skausmo lokalizacijos, pavyzdžiui skrandžio srityje, kairėje mentyje. Esant stenokardijai skausmas gali iradijuoti į kaklą, žandikaulį, dantis. O kartais, skausmas labai aiškiame krūtinės taške nebūtinai rodo stenokardijos priepuolį.

Svarbiausias stenokardijos patvirtinimas - diskomforto ir skausmo pranykimas suvartojus preparato nitroglicerino. Be nitroglicerino priepuolis trunka ilgiau nei vieną minutę ir dažniausiai neviršija 15 minučių.

Stenokardija, atsiradusi dėl fizinio krūvio, gali praeiti ir be vaistų, kai tik nebebus krūvio. Ilgiau besitęsiantis priepuolis ištinka emocinės įtampos fone.

Ramybės stenokardija - ši forma pasireiškia nakties metu ir skaitoma pradine miokardo infarkto faze. Naktį ištinkantys priepuoliai nesusiję su įtampos stenokardija, tai yra nesusiję su fiziniu krūviu. Neretai tokie priepuoliai labiau susiję su sapnais. Ligoniai prabunda uždusę, spaudžiama krūtine ir tipiniu stenokardijai skausmu. Ligoniai, norėdami numalšinti tokią būseną, turi atsikelti.

Miokardo infarktas - dėl ūmaus (staiga atsiradusio) neatitikimo tarp miokardo deguonies poreikio ir jo tiekimo koronarinėmis arterijomis ištinka miokardo infarktas, kuriam būdinga vieno arba kelių išeminės nekrozės (apmirimo) židinių atsiradimas širdies raumenyje.

Pagrindinė miokardo infarkto priežastis (beveik 95 proc.) laikoma koronarinių arterijų aterosklerozė, apsunkinta tromboze (kraujagyslės užkimšimas kraujo krešuliu) arba kraujo išsiliejimu į aterosklerotinę plokštelę.

Miokardo infarkto simptomai - spaudžiantis, rečiau deginantis skausmas. Įprastinė lokalizacija - už krūtinkaulio, nuo stenokardijos skiriasi intensyvumu ir trukme (nuo 20-30 min. iki kelių valandų). Skausmas pagal stiprumą banguojantis, nitroglicerinas neefektyvus. Skausmo priepuolis dažnai lydimas mirties baimės, oro trūkumo jausmo, silpnumu, kai kada pykinimu ir vėmimu. Pasireiškus ūmiam priepuoliui arterinis spaudimas pakyla, o paskutinėmis valandomis mažėja. Miokardo dalies nekrozės židinio susidarymo periodu skausmas pranyksta ir antrą - trečią dieną pasireiškia karščiavimas (kūno temperatūra 37-38°), išsilaikantis keletą dienų. Aukštesnė temperatūra (iki 39°) ir karščiavimo trukmė daugiau kaip 7-10 dienų rodo prisidėjus komplikaciją (pvz. plaučių uždegimą).

Pats atsakingiausias periodas, nulemiantis miokardo infarkto pasekmes, yra pirma para, nes būtent šiuo metu vystosi pagrindinės pavojingiausios komplikacijos (ūmus širdies-kraujagyslių nepakankamumas, skilvelių fibriliacija (virpėjimas)).

Išeminės širdies ligos rizikos veiksniai

Dėl „pagrindinių kaltinamųjų" išeminės širdies ligos išsivystyme daug diskutuojama, tačiau neabejojama, kad veiksniai būna keli. Vieni jų yra vidiniai, kiti išoriniai rizikos veiksniai, kurių tarpe iškiriami:

• lipidų apykaitos sutrikimai (hipercholesterinemija);
• arterinio spaudimo padidėjimas (hipertonija);
• rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais;
• antsvoris (nutukimas);
• mažo fizinio aktyvumo gyvenimo būdas (hipodinamija).

Žinoma, aukščiau išvardintas sąrašas tikrai nėra baigtinis. Didelis vaidmuo skiriamas nervinėms - psichinėms ir psichoemocinėms perkrovoms, sutrikusiai angliavandenių tolerancijai, paveldimam polinkiui sirgti liga, padidintam šlapimo rūgšties kiekiui kraujyje, kraujo krešėjimo sistemos sutrikimui. Mokslininkai tvirtai nustatę, kad kelių veiksnių buvimas labai padidina riziką aterosklerozės, o vėliau ir išeminės širdies ligos vystymuisi.

Cholesterolis. Jo žala ir nauda

Daug kalbama apie cholesterolio žalą ir ką vartoti, norint sumažinti cholesterolio kiekį. Iš tiesų, eksperimentiniais tyrimais su gyvūnais nustatytas ryšys tarp padidinto cholesterolio kiekio kraujyje ir kraujagyslių pažeidimo ateroskleroze laipsniu. Šalyse, kur gyventojai naudoja maistą, kuriame gausu cholesterolio ir riebalų, mirtingumo nuo infarkto rodikliai žymiai didesni. Cholesterolio kiekis gyvuliniuose riebaluose nevienodas. Pavyzdžiui, avies riebalai turi mažai cholesterolio ir organizmas jį blogai įsisavina.

Tai, kad gausus riebalų naudojimas iššaukia riebalų apykaitos sutrikimus ir įtakoja aterosklerozės išsivystymą turbūt žinome visi, tačiau tikrai ne visi žinome, kad riebalai yra būtini organizmui. Visų pirma, tai vienintelis vitaminų, tirpių riebaluose, šaltinis. Taip pat norisi priminti, kad cholesterolis neturėtų būti traktuojamas grynai tik kaip kenksminga organizmui medžiaga, būtinai iššaukiančia aterosklerozę. Cholesterolis - gyvybiškai reikalingas komponentas, be kurio žmogaus egzistavimas nesuvokiamas. Cholesterolio yra ne tik kraujyje, bet ir beveik visuose organuose ir audiniuose (antinksčiai, inkstai, galvos smegenys, kasa). Cholesterolis pasižymi savybe nukenksminti nuodingas medžiagas organizme, dalyvauja lytinių hormonų susidaryme, antinksčių žievės hormonų susidaryme, tulžies rūgščių, vitamino D susidaryme.

Svarbus ir kitas faktas - tik 20 proc. cholesterolio patenka į organizmą su maistu, kiti 80 proc. susidaro pačiam organizme (taip vadinamas endogeninis cholesterolis). Eilė mokslininkų linkę aterosklerotinių plokštelių ant kraujagyslių formavimąsi aiškinti sulėtintu „vidinio" cholesterolio skaidymu organizme, kurio kraujyje padidėja vartojant riebų maistą.

Šiuo metu yra nustatyta, kad aterosklerozės (koronarinės ar kitos srities) vystymasis negali būti aiškinamas vien tik nepalankiu cholesterolio poveikiu. Tuo labiau, kad kokybiniai ir kiekybiniai cholesterolio apykaitos pokyčiai glaudžiai susiję su kitų lipidų, angliavandenių ir baltymų apykaita.

Riebalai (lipidai) iš maisto įsisavinami žarnyne ir jungiasi su baltymais, kurie užkerta kelią didelių dalelių susidarymui. Sugriebdami lipidus, baltymai (proteinai) transportuoja juos į kepenis, kur susidaro labiau atsparūs junginiai - lipoproteidai. Lipoproteidus imta skirstyti pagal tankį (didelio, mažo ir labai mažo).

Esant lipidų pertekliui kraujo baltymams reikia pernešti daugiau riebalų. Tačiau didelio tankio lipoproteidai negali pernešti daugiau riebalų, nes yra mažo dydžio. Labai mažo tankio lipoproteidai prisijungdami cholesterolį tampa mažo tankio lipoproteidais. Šie turi savyje labai daug cholesterolio, kurį perneša į įvairius organus ir audinius. Tokiu būdu pagrindinis krūvis tenka mažo tankio lipoproteidams, kurie yra didelio dydžio ir, be to, turi galimybę dar didėti. Šios stambios mažo tankio lipoproteidų molekulės užsilaiko ant kraujagyslių sienelių ir atsideda vidiniame arterijų apdangale (tik esant padidėjusiam kraujagyslių sienelių pralaidumui), ir taip padedamas pagrindas aterosklerozės vystymuisi. Mažo tankio lipoproteidai vadinami „blogaisiais", nes jie išnešioja cholesterolį į organizmo ląsteles. Kai lipoproteidas, kuriame daug cholesterolio prasiskverbia į kraujagyslės sienelę, išsilaisvina „agresyvusis" cholesterinas. Organizmas, kovodamas su bloguoju įsibrovėliu stengiasi jį izoliuoti ir taip aplink cholesterolio patekimo vietą suformuojamas jungiamasis audinys - susidaro fibrozinė plokštelė - aterosklerozinio kraujagyslės pažeidimo elementas.

Lipoproteidai, kurie turi daug fosfolipidų (kitaip vadinami didelio tankio „gerieji" lipoproteidai) pasižymi visai kitomis savybėmis - jie pašalina cholesterolį iš kraujo, grąžina jį į kepenis, kur cholesterolis suyra ir išskiriamas. Jie stabdo aterosklerozės vystymąsi, saugo arterijas nuo pažeidimo aterosklerotinėmis plokštelėmis.

Cholesterolio kiekis nustatomas atlikus kraujo tyrimą. Jeigu Jums daugiau kaip 20 metų, cholesterolio turėtų būti mažiau kaip 200 mg/dl. Jei cholesterolio 200-239 mg/dl rizika aterosklerozei išsivystyti yra ribinė, o virš 240 mg/dl - didelė.

Padidėjęs arterinis kraujospūdis (hipertonija)

Kraujospūdis - kraujo jėga, su kuria jis spaudžia arterijų sieneles. Ši jėga atsiranda, kai širdis varinėja kraują arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujospūdis arterijose kilsteli.

Beveik visi žinome, kad optimalus kraujospūdis yra 120/80 mm gyvsidabrio stulpelio, o ką gi rodo šie skaičiai? Pirmas, didesnis skaičius, reiškia sistolinį kraujospūdį - spaudimą kraujagyslėse, kai širdis susitraukia iš išmeta kraują. Antras, mažesnis skaičius, reiškia diastolinį kraujospūdį - sumažėjęs spaudimas kraujagyslėse tuo metu, kai širdis vėl prisipildo kraujo. Jei kraujospūdis siekia 140/90 ar daugiau, jis laikomas padidėjusiu, nes šie skaičiai rodo, kad širdžiai ir kraujagyslėms prisideda papildomo darbo. Per ilgesnį laiką dėl per didelio kraujospūdžio pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, o tada lengviau patekti cholesteroliui.

Savaime suprantama, kad pati viena tokia būklė, kaip hipertoninė liga negali įtakoti greito aterosklerozės ir išeminės širdies ligos išsivystymo. Tam reikia mažų mažiausiai padidinto kiekio blogųjų lipoproteidų kraujyje, nutukimo arba piktnaudžiavimo alkoholiu bei nikotinu.

Aterosklerozė

Aterosklerozė („arterijų sukietėjimas") gali vystytis hipertoninės ligos fone - kraujagyslės (dažniausiai vainikinės) spazmuoja, padidėja kraujagyslių sienelių pralaidumas cholesteroliui. Procesas primena nuosėdų susikaupimą sename vamzdyje - cholesterolis nusėda ant arterijų vidinių sienelių, nuosėdų sluoksnis storėja, kietėja ir susiaurina takus, kuriais teka kraujas.

Aterosklerozę sąlygoja ir kiti veiksniai - rūkymas, cukrinis diabetas, „blogasis" cholesterolis, viršsvoris, nejudrumas, menopauzė, be to - amžius, vyriška lytis ir paveldimumas.

Nutukimas ir antsvoris

Nutukimas - užima beveik pirmą vietą tarp „pagrindinių kaltinamųjų" išeminės širdies ligos vystymuisi. Klinikinė praktika rodo, kad aterosklerozė neišvengiamai esant antsvoriui. Nors jau buvo minėta, kad veiksnys ne pats nutukimas, o cholesterino apykaita ir jo koncentracija kraujyje.

Ir vis tik pagal statistiką, žmonės su antsvoriu nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta du kartus dažniau nei žmonės su normaliu kūno svoriu. Net 90 proc. žmonių, sergančių hipertonine liga, kūno masė viršija normą, tarp jų daugiau žmonių, kurių antsvoris atsirado dėl gausios mitybos. Todėl siūloma mažinti mitybos kaloringumą iki reikiamo pagal organizmo energijos poreikį, arba atvirkščiai, didinti fizinį aktyvumą, kad būtų išeikvojamos kolorijos gautos su maistu.

Antsvoris - tai padidintas kūno svoris, viršijantis nustatytas normas. Populiariausias būdas sužinoti ar neperžengėme ribų - paskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI).

KMI  = svoris (kg) / ūgio² (m)

Vertinant labai grubiai (neatsižvelgiant į lytį ir amžių), indeksas iki 24 yra norma, nuo 25-30 gresia nutukimas, 31-40 nutukimas žymus, virš 40 ir daugiau - didelis nutukimas.

Nutukimas nuo antsvorio skiriasi, pagal medicinos žodynų apibrėžimus - nutukimas yra nenormalus riebumas. Jei turite keletą kilogramų antsvorio, sveikatos atžvilgiu rizikos beveik nėra, tačiau dėl nutukimo gali padidėti kraujospūdis, o jei cholesterolio kraujyje pakankamai, tolesnę eigą Jūs jau turbūt žinote...

Rūkymas

Rūkymas įtakoja aterosklerozės vystymąsi ir hipertoniją. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad trijų rizikos veiksnių (hipercholesterinemijos, hipertonijos ir rūkymo) buvimas miokardo infarkto riziką didina 8 kartus. Gydytojai teikgia, kad kiekviena surūkyta cigaretė žmogaus gyvenimą sutrumpina 5-10 minučių.

Veikiant nikotinui kraujagyslės labiau linkusios spazmuoti, o tai greitina aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Be to, nikotinas veikdamas tam tikrus nervinius centru, įtakoja arterinio spaudimo padidėjimą. Ypatingai kenksmingai nikotinas paveikia koronarines kraujagysles, iššaukia jų apazmus, o dėl to sutrikęs kraujo krešėjimas sudaro palankią dirvą miokardo infarkto vystymuisi.

Išeminės širdies ligos profilaktika

Jei gerai „išmokote pamoką" apie išeminės širdies ligos rizikos veiksnius, turbūt nesunku numatyti, kokios priemonės padės užkirsti kelią šiai ligai:

• arterinio kraujo spaudimo normalizavimas,
• hipercholesterinemijos kontrolė,
• nutukimo mažinimas, antsvorio kontrolė,
• rūkymo metimas,
• pastovus fizinis aktyvumas.

Kalbant apie fizinį aktyvumą neįmanoma apsieti be garsaus italų fiziologo Andželo Moso (Angelo Mosso) frazės: „Fiziniai pratimai gali pakeisti daugumą vaistų, tačiau nei vienas vaistas pasaulyje negali pakeisti fizinių pratimų".

Iš tiesų, fizinio aktyvumo svarba pažymima kontroliuojant bet kurį iš rizikos veiksnių - fizinis krūvis treniruoja širdies kraujagyslių sistemą, todėl normalizuojamas kraujospūdis, fizinis krūvis degina riebalus, todėl padeda kovoti su antsvoriu, fizinis gi krūvis padeda nikotininės abstinencijos laikotarpiu sumažinti irzlumą ir depresiją, pagerina miegą ir pan.

Fizinių pratimų poveikis organizmui pasireiškia reflektoriniu būdu, suteikiantis progresinį darbingumo didėjimą, didindamas širdies - kraujagyslių bei nervų sistemos funkcines galimybes.

Labiausiai paplitusi fizinė veikla - cikliniai pratimai - daug kartų kartojami vieno tipo judesiai (ėjimas, bėgimas, plaukimas). Cikliniai pratimai derinami su gimnastika (rytine ar gydomąja).

Kaip sustiprinti širdį? Širdis, kaip ir bet kuris kitas raumuo gali padidėti ir sustiprėti. Raumuo reaguoja į pamažu didinamo pasipriešinimo ir ištvermės treniruotes. Teisinga aerobinė mankšta (ėjimas, bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu) sustiprins širdies raumenį ir ji efektyviau varinės kraują. Mankšta priverčia širdį plakti greičiau, bet ramybės būsenoje ji plaka lėčiau. Širdis ima geriau toleruoti fizinį krūvį. Visa tai neįvyksta staiga, tam reikia laiko.

Tam, kad įvertintumėte mankštos poveikį, reikia kai ką žinoti apie pulso dažnį. Geriausias būdas stiprinti širdį - mankštintis taip, kad pulsas pasidarytų dažnesnis nei ramybėje ir toks kurį laiką išliktų. Svarbus roduklis ne tai, kaip greitai jūs einate ar bėgate, o tai, kaip širdis reaguoja į mankštą. Širdį ir kraujagysles lavinanti mankšta turi būti tinkamai dozuojama, nes kitaip galima susilaukti ir kenksmingo poveikio.

Pagrindiniai mankštos recepto punktai:

• dažnumas 3-5 kartus per savaitę;
• intensyvumas 60-90 proc. maksimalaus pulso dažnio (Maksimalus pulso dažnis 220 minus Jūsų amžius. Jei Jums 35 metai, maksimalus pulso dažnis 185 tvinksniai per minutę. Jei manote, kad esate fiziškai silpnas, mankštos metu neviršikite 60 proc. maksimalaus pulso dažnio, t.y. 111. Kai pajusite, kad treniruotumas pagerėjo, galite pradėti didinti krūvius, bet ne daugiau kaip iki 166 k/min., t.y. 90 proc.);
• laikas 20-60 minučių.

Racionali mityba. Aklas „madingų" dietų vaikymasis - žalingas. Protingiausia pasikliauti dieta, kuri paremta tolygiu raciono kaloringumo mažinimu, ribojant produktus, įtakojančius riebalų sisidarymą ir atsidėjimą organizme. Visų pirma tai lengvai įsisavinami angliavandeniai: cukrus, gliukozė, fruktozė. Reikėtų  pabrėžti, kad angliavandenius geriausiai naudoti šviežių daržovių, uogų ir vaisių pavidalu, kur gausu ląstelienos.

Racione stipriai mažinti baltymus neverta, nes baltymai leidžia normaliai funkcionuoti daugeliui organizmo sistemų, sumažina skysčio susikaupimą jame. Tačiau nutukusiems,  sergantiems širdies liga, ir ypač vyresnio amžiaus žmonėms nerekomenduojama vartoti itin daug baltymų.

Žinoma, turi būti mažinami riebalai, iš kurių daugiau kaip 50 proc. turi būti augalinės kilmės.

Neįmanoma sukurti universalaus meniu žmonėms su viršsvoriu, ir tuo labiau sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis (išemine širdies liga, hipertonija). Rekomendacijas gali pateikti tik gydytojas, individualiai įvertinęs galimus veiksnius (charakterį, nutukimo laipsnį, amžių, lydinčias ligas ir pan.). Tinkamiausias pasirinkimas šiuo atveju - subalansuota racionali mityba. Jos esmė - teisingas riebalų, angliavandenių, baltymų santykis ir pakankamas kiekis vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tuo pačiu reikia įvertinti darbo intensyvumą, gyvenimo būdą, amžių, organizmo būklę, individualias savybes. Užsiimant veikla, nesusijusia su fiziniu krūviu, vyrams iki 40 metų energijos poreikis yra 105 g baltymų, 410 g angliavandenių ir 95 g riebalų, arba 3000 kilokalorijų; moterims rekomenduojama 30-40 kalorijų mažiau. Vyresnio amžiaus žmonėms (60-70 metų) kalorijų poreikis sumažėja iki 2200-2300, o vyresniame amžiuje nei 70 metų - iki 2000-2200 kilokalorijų.

Išeminės širdies ligos gydymas

Nėra universalios priemonės išeminei širdies ligai gydyti, ir jokiais būdais liga negali būti gydoma be griežtos gydytojo priežiūros. Visų pirma, išeminė širdies liga susijusi su daugeliu rizikos veiksnių, kurių kiekvienas reikalauja atskiro poveikio. Antra, į gydytoją pagalbos kreipiasi įvairių stadijų ligoniai, ir net gresiant sunkioms komplikacijoms, todėl pasikliauti kaimynės patirtimi čia negalima.

Apie išeminės širdies ligos pirminę profilaktiką jau kalbėjome, tai pagrindinių rizikos veiksnių šalinimas. Antrinė profilaktika - grėsmingų komplikacijų išvengimas, tokių kaip trombozė (kraujagyslės užsikimšimas). Miokardo infarkto profilaktikai gydytojai skiria acetilsalicilo rūgšties (aspirino) - preparato, skystinančio kraują.

Arterinio kraujo spaudimo padidėjimui ir kraujagyslių spazmų atsiradimui didelės reikšmės turi nervų sistemos būklė. Todėl gydytojai į pagalbą visada pasitelkia preparatus, kurie sušvelnina kraujagyslių nervinį reaktyvumą. Pats populiariausias raminantis preparatas iki šių dienų vis dar „ponas valerijonas". Jo preparatai atlaikė laiko išbandymus ir jis neužmirštamas netgi vaikantis naujų madingų preparatų. Paskutiniaisiais metais paplito trankvilizatorių (raminančių) naudojimas. Dozę gali skirti tik gydytojas, ir žinoma ne ilgam laikui. Pagrindinę grupę vaistų, palengvinančių stenokardiją, sudaro kraujagysles plečiantys medikamentai. Jie didina koronarinę kraujo apytaką, gerina miokardo aprūpinimą krauju, o tuo pačiu ir deguonimi, normalizuoja autoreguliacijos sistemą. Hipertonijos, kaip rizikos veiksnio gydymui, naudojami vaistai arteriniam kraujospūdžiui mažinti.

Miokardo infarkto atveju užsikimšusioje kraujagyslėje kraujotaka atstatinėjama ligoninėje. Gali būti taikomi keli būdai: krešulio tirpdymas vaistais (trombolizė), širdies kraujagyslių išplėtimas specialiu zondu arba širdies kraujagyslių operacija.

Rytų medicinos šalininkams verta pasidomėti pagal Tibeto medicinos receptūrą pagamintu vaistu - PADMA Circosan. Jis gydo kraujo apytakos ligas, kurios išsivysto dėl aterosklerozės, streso, medžiagų apykaitos sutrikimų ir t.t.

Tibeto medicina, sergant išemine širdies liga, rekomenduoja:

• kasdien suvalgyti 100 gramų varškės;
• gerti pieną su muskato riešutu - tai tonizuoja širdį ir smegenis;
• į kulinarinius gaminius dėti kardamono - jis stimuliuoja širdies darbą;
• valgyti putino uogas su kauliukais;
• gerti dilgėlių nuovirą. 5 valgomuosius šaukštus sudžiovintų ir susmulkintų dilgėlių lapų virti 5 minutes 0,5 l vandens. Gerti su cukrumi ar medumi po puse stiklinės 4 kartus per dieną. Dilgėlių žolę reikia surinkti prieš žydėjimą;
• valgyti česnako su medum. 0,5 kg. Nuvalytų česnakų sutarkuoti smulkia trintuve, užpilti 700 gramus skysto medaus, gerai išmaišyti ir sandariai uždarytame inde laikyti tamsioje vėsioje vietoje 1 savaitę. Vartoti po vieną valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, likus 40 minučių iki valymo. Gydymas turi trukti 1-2 mėnesius. Esant būtinybei gydymą galima pakartoti po 2-3 savaičių pertraukos.

Gerda Pleškienė

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.