Gliutaminas - svarbiausia amino rūgštis tobulinantiems savo kūną

Rinkoje yra daug amino rūgščių pagrindu sukurtų preparatų sportininkams, bet ypač populiarus tapo gliutaminas. Tiesa, jis nėra nepakeičiamas. Organizme gali būti sintetinamas iš kai kurių kitų amino rūgščių - gliutamino rūgšties, valino ir izoleicino. Sergant arba patiriant stresą (aktyvus sportas - savotiškas stresas) kai kurioms kūno dalims reikia tiek daug gliutamino, kad organizmas pats nebesusitvarko. Tokiais atvejais padeda gliutamino preparatai. Daugelyje Europos klinikų gliutaminas papildo nuo stresų ar traumų gydomų pacientų gydymo kursą. Tyrimai parodė, kad toks gliutamino naudojimas leidžia sumažinti žmogaus prarandamų raumenų audinių kiekį - jis pasižymi stipriu antikataboliniu poveikiu.

Beje, kasdien mūsų organizmas suvartoja daug gliutamino. Jo reikia, kad tinkamai funkcionuotų imuninė sistema, kepenys, kasa, inkstai ir tulžis. Gliutaminas transportuoja azotą, iš tam tikrų organizmo dalių išskiria amoniaką ir perneša jį į kitas. Be to, naudojamas kaip žaliava stipriam natūraliam antioksidantui - glutationui, gaunamam iš gliutamino, cisteino ir glicino, kurti. Skatina augimo hormonų išsikyrimą: du „suvalgyti" gliutamino gramai keturis kartus padidina augimo hormono lygį. Taigi, šios amino rūgšties didelis kiekis reikalingas organizmui, kad būtų atliekama daugelis svarbių funkcijų, tarp kurių ir raumenų metabolizmas.

Paprastai organizmas sukaupia dideles gliutamino atsargas raumenų audiniuos; 60 proc. laisvų amino rūgščių, esančių raumenų ląstelėse, sintetinamos iš gliutamino.

Kai žarnynas, imuninė sistema ir kiti gliutamino vartotojai negali reikiamos šios amino rūgšties kiekio gauti iš maisto ir organizmas dėl kokių nors priežasčių negali jos susintetinti, jie pradeda „vogti" raumenų gliutamino atsargas. Taigi prasideda katabolizmas arba raumenų audinių yrimas, mat gliutaminas palaiko reikiamą ląstelių hidrataciją. Kai gliutamino raumenų ląstelėse mažėja, sumažėja jų tūris. Deja, didelės dozės nėra ypač gerai. Tyrimai rodo, kad nuo 50 iki 85 proc. suvalgyto gliutamino kraujotakos paprasčiausiai nepasiekia, nes yra suvirškinama pakeliui.

Kaip taisyklingai vartoti gliutaminą? Tikslingiausiai būtų duoti organizmui du tris preparato gramus kelis kartus per dieną.

Tyrimais patvirtinta, kad glicinas kartu su gliutaminu efektyviau veikia raumenų ląstelių tūrio augimą negu vienas gliutaminas, o alaninas padeda išsaugoti gliutamino koncentraciją raumenyse, kraujyje virsdamas gliukoze sumažėjus kalorijų: laikantis dietos arba miegant.

Tiesa, nėra nustatyta, kiek tiksliai reikia gliutamino aktyviai sportuojančiam žmogui, kad vyktų optimalus raumenų metabolizmas, gerėtų raumenų ląstelių tūris ir aktyviai veiktų imuninė sistema. Vyrauja nuomonė, kad, jei gliutaminu bus papildoma baltymų ir angliavandenių gausi dieta, tai per dieną jo turėtų užtekti 10 gramų. Dalis šio kiekio gali būti gaunama iš produktų, įprasto maisto pakaitalų ir baltyminių mišinių. Galima nusipirkti gryno gliutamino ir vartoti po 2-3 gramus per dieną kartu su baltyminiais kokteliais arba ištirpinti vandenyje ir užsigerti įprastą maistą. Labai neblogai būtų vieną porciją suvartoti iškart po treniruotės, kai raumenims labiausiai reikia maisto, o dar vieną porciją būtų - prieš miegą. Pradedantis aktyviai sportuoti žmogus turėtų jo gauti keturis kartus per dieną lygiomis porcijomis, pasistengti, kad viena porcija būtų iškart po treniruotės, o kita prieš miegą.

Jei nemėginote vartoti gliutamino, pamėginkite. Ekspertų nuomonė, moksliniai duomenys ir daugelių žmonių patirtis rodo, kad jis gali būti labai naudingas.

Kai kurie svarbesni vitaminai

Vitaminas С

Reikalingiausias auginant raumenų masę. Būtent nuo vitamino C priklauso tai, kaip įsisavinami maisto baltymai ir sintetinamos naujos baltymų struktūros. Vitaminas C stipriausiai stimuliuoja raumenų anabolizmą. Vartoti jį reiktų atsargiai, nes organizmas sintetiną savarankiškai, o per didelis vitamino C kiekis gali blokuoti savarankišką vitamino gamybą.

Piridoksinas (vitaminas В6)

Sportininkai jaučia padidėjusį piridoksino poreikį, nes jis dalyvauja visuose baltyminių audinių augimo procesuose. Geriausi vitamino šaltiniai - natūralūs: alaus mielės, kepenys, varškė, kopūstai, bulvės, žirniai, grikiai.

Tiaminas (vitaminas В1)

Ypač svarbus auginantiems raumenis sportininkams, nes nuo jo priklauso angliavandenių apykaita. Jei organizme trūksta tiamino, neįsisavinami angliavandeniai. Be to, organizme pradeda kauptis toksiški tarpiniai angliavandenių apykaitos produktai.

Vitaminas D

Padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą - raumenų susitraukinėjimui reikalingus mikroelementus. Jei trūksta vitamino D, tai sumažėja jėga ir ištvermė. Jis gali organizme formuotis savarankiškai, veikiant ultravioletiniams spinduliams, todėl vasarą reiktų būti saulėje, o žiemą - lankytis soliariumuose.

Niacinas (vitaminas ВЗ)

Dalyvauja 60 metabolinių procesų, kurių metu išsiskiria energija. Jei jo trūksta, organizmas gali susintetinti iš amino rūgšties (triptofano), tačiau per didelės dozės blokuoja ir beveik nutraukia poodinių riebalų deginimą.

Vitaminas E

Didelės dozės naudojamos intensyvių treniruočių metu. Tai paaiškinama vitamino E gebėjimu reguliuoti raumenų veiklą ir pašalinti nuovargį. Jis reguliuoja baltymų apytaką raumenyse ir užtikrina normalų lytinių liaukų, aprūpinančių organizmą testosteronu, funkcionavimą.

Vitaminas А

Dalyvauja kuriant naujas raumenų ląsteles. Jei jo trūksta, sunkiau atgauti jėgas po treniruotės. Jis lemia glikogeno susidarymo kiekį ir tempą. Nuo jo priklauso ne tik raumenų tankumas ir apimtis, bet ir galimybė intensyviai treniruotis, kai reikia daug energijos.

Pagrindinė problema ta, kad jis gerai įsisavinamas tik natūralus. Tabletės ir kapsulės nelabai padeda. Šiandien problemiška gauti reikiamą vitamino A kiekį iš maisto, nes veikiamas saulės spindulių ir rūgščių jis greitai suyra. Aktyviai sportuojant reikia vartoti daugiau produktų, kuriuose yra vitamino A: kepenų, grietinėlės, sūrio, žuvies taukų.

Riboflavinas (vitaminas В2)

Dalyvauja baltymų apykaitoje. Tyrimai parodė, kad sportuojant padidėja vitamino B2 sąnaudos. Profesionalūs sportininkai vartoją jo papildomai. Jo yra kiaušiniuose, kepenyse, grikiuose, avižiniuose dribsniuose.

Biotinas (vitaminas Н)

Svarbus amino rūgščių metabolizmui ir raumenų energiją užtikrinantiems procesams. Dažnai būtent dėl biotino trūkumo lėtai auga raumenų masė. Problema gali atsirasti dėl įpročio valgyti žalius kiaušinius. Žarnyne biotinas susijungia su kitu kiaušinio baltymo junginiu - avidanu. Dėl to susidaro sunkiai virškinamas junginys, todėl biotino vartojimas praranda bet kokią prasmę. Žalių kiaušinių reikia atsisakyti ne tik dėl vitamino H blokavimo, bet ir dėl galimybės užsikrėsti salmonelėmis.

Kobalaminas (vitaminas В12)

Jis tiesiogiai veikia raumenų augimą, nes dalyvauja baltymų apykaitoje ir sintetinant amino rūgštis. Aktyvina energijos apykaita organizme, palaiko nugaros smegenų nervų ląstelių gyvybingumą. Pastarosios valdo visus raumenis.

Jo yra tik gyvulinės kilmės produktuose: kepenyse, jautienoje, vištienoje, kiaušiniuose, varškėje, žuvyje. Kai kurių dietologų nuomone, valgant baltos duonos sunkiau įsisavinti vitaminą B 12, todėl vertėtų valgyti daugiau kruopų.

Papildų įsigyti galite http://www.sportnutrition.lt/