Seniau sakydavo, kad motina už kiekvieną vaiką atiduoda po dantį. Jeigu nėščia moteris nevalgo varškės, sūrio, negeria pieno, kur yra daug kalcio, kraujas „išplauna" jį iš dantų, kaulų ir atiduoda vaisiui.

Kai kalcio (ir vitamino D) stinga vaikui, jis suserga rachitu. Į senatvę vėl pradeda stigti kalcio, todėl kaulai tampa trapūs. Kalcio yra ir šprotuose, silkėse, o iš žalumynų - petražolėse, kopūstų lapuose, kukurūzuose, krienuose, česnakuose.

Cinko tepalu žmonės gydėsi faraonų laikais, o gal ir seniau, tačiau kad cinkas reikalingas visam organizmui, sužinota palyginti neseniai. Kai stinga cinko, vyrai ima anksti plikti, susilpnėja jų lytinių organų veikla. Moterims būna sunkiau atsigauti po gimdymo, o visiems - po operacijų. Daugiausia cinko yra austrėse, kurių nevalgome. Užtat galime valgyti sėlenas, daigintus kviečius (130-202 mg). Daugelyje grybų taip pat yra cinko. Toliau pagal cinko kiekį būtų žuvys ir kepenys, dar mažėliau jo yra rupaus malimo kvietiniuose miltuose ir kvietinėje duonoje.

Geležies mums reikia labai nedaug, suaugusio žmogaus kūne jos būna vos 3-5 g. Kai jos yra dar mažiau, kenčiame nuo mažakraujystės. Pirmasis jaučiamas simptomas - nuolatinis nuovargis. Juk geležies reikia hemoglobinui gaminti, o  be jo kraujas negali normaliai išnešioti deguonies, maisto medžiagų.

Geležį organizmas ne visada įstengia pasisavinti. Čia jam talkina vitaminas C. Todėl produktus, kuriuose yra daug geležies, pasistenkite derinti su tais, kuriuose yra vit. C. Kepenis daugelis mėgsta valgyti su keptais svogūnais, o juose nėra daug vit. C, todėl papildomai reikėtų pridėti petražolių - kepenyse esanti geležis bus 2-3 kartus geriau pasisavinama. Net juodą duoną, kurioje taip pat yra geležies, patartina valgyti su žalumynais, nes juose daug vitamino C. Be tokių priedų gyvuliniuose produktuose esančios geležies pasisavinama tik 20-25 proc., o augaliniuose - 10-15 proc.

Magnio mums stinga pirmiausia dėl to, kad vartojame pramoninio apdirbimo produktus - gludintus grūdus, smulkaus malimo miltus, rafinuotus aliejus ir kt. Laukinės gentys, mintančios natūraliais produktais, neserga „civilizacijos ligomis" - ateroskleroze, išemine liga, cukriniu diabetu ir kt. Nustatyta, kad jų kraujyje magnio yra kur kas daugiau, nei jo randama civilizuotų šalių daugumos gyventojų kraujyje. Žmogus, negaunantis magnio ir vitamino B6, greitai nutunka. Vitaminas B6 reguliuoja cholesterino kiekį kraujyje, bet ir jis nieko nepagelbės, jeigu pristigsime magnio. Magnio stygius sukelia daugybę kitų sutrikimų, ligų, o jos prasideda dažnai tokiais požymiais: nesuprantamu nerimu, baime, irzlumu, nemiga, nuovargiu ir pan. Magnio stygių gali rodyti ir vokų trūkčiojimas, galime matyti judančius tamsius taškus arba miglą (beje, visi šie požymiai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių). Be to, kai stinga magnio, gali imti slinkti plaukai, lūžinėti nagai (taip būna ir dėl geležies trūkumo). Nakties košmarai, prakaitavimas, nuovargis rytais, padidėjęs jautrumas temperatūros pokyčiams - magnio deficito rezultatas. Tiesa, šie simptomai retai atsiranda vienu metu.

Magnis vadinamas pagrindiniu „organizmo kontrolieriumi", nes jis reikalingas beveik visoms organizme vykstančioms biocheminėms reakcijoms. Be kita ko, magnis padeda išvengti inkstų akmenų (susidarančių iš kalcio nuosėdų). Daug magnio yra aguonose, saulėgrąžose, moliūgų sėklose, riešutuose, žalumynuose ir nešlifuotuose grūduose, rupaus malimo miltuose (ir duonoje iš jų). Kupinas šaukštas daigintų kviečių - maždaug 330 mg magnio.

Užsienio literatūroje pateikiamos tokios magnio normos per dieną: vyrams 350 mg, moterims maždaug 300 (nėščioms 450). Mažiems vaikams pakaks 100-150 mg, pradinukams - 200-250, o nuo 10 metų - 300 mg.

Magnio reikia perpus mažiau nei kalcio, tai optimalus jų santykis. Jeigu abiejų medžiagų trūksta svarbioms organizmo funkcijoms, magnį (ir kalcį) kraujas „išsiurbia" iš kaulų. Kad taip neatsitiktų, reikia valgyti juodos duonos (su petražolėmis, kuriose taip pat yra daug magnio), nešlifuotų grūdų košių, avižinių dribsnių ir kt.

Jodas būtinas normaliai skydliaukės veiklai.

Selenas (mikrodozėmis) apsaugo nuo piktybinių auglių, ypač nuo krūties vėžio (jis veiksmingas, kai pakanka vitamino E).

Fluoro reikia dantims. Pakanka milijoninių gramo dalių, o kai fluoro (ir kitų mikroelementų) per daug, vietoj naudos sulaukiame žalos. Štai ir fluoro perteklius kenkia ir dantims, ir visam organizmui.

Nedidelės ličio dozės padeda įveikti depresiją ir potraukį alkoholiui, o perdozavus - nuodija organizmą.

Chromas gali tapti nuodu, bet kai jo visiškai nėra, sutrinka skydliaukės darbas, padidėja tikimybė susirgti diabetu.

Kai trūksta vario, organizmui sunku pasisavinti geležį. Beje, vario kasyklų darbininkai retai serga vėžiu, tai ir paskatino žmones nešioti varines apyrankes. Varis, kurį gauname su maistu, iš tikrųjų padeda išvengti skrandžio opos, o ji gali atsirasti, jeigu piktnaudžiaujama aspirinu.

Kobalto preparatais gydomas vėžys. Šio elemento yra vitamine B12.

Silicio reikia kaulams, plaukams, nagams, dantims. Jis stiprina širdį.

G. Misevičienė