Ant daugelio šiuolaikinių kosmetinių produktų puikuojasi užrašas „visiškai natūralus". Tokia etiketė tikrai patraukia ne vieno pirkėjo dėmesį, nes daugeliui žodžiai „natūralus" ir „saugus" yra sinonimai. Matyt, žmogus trokšta naudoti natūralią kosmetiką, nes taip pasireiškia gamtos, nuo kurios vis daugiau tolstama, ilgesys ir bijoma sintetinių gaminių šalutinio poveikio.

Deja, ne visi žino, kokie kosmetikos ingredientai yra natūralūs, kas turi sudaryti natūralią kosmetiką, ar visada natūrali geriau už sintetinę, ar įmanoma sukurti visiškai natūralią kosmetiką.

Paprastai kosmetikos priemonės yra emulsijos - vienokio ar kitokio tirštumo. Jose aliejaus lašelius supa vandens lašeliai. Geroje emulsijoje yra labai daug mažų tarpusavyje nesusisiekiančių aliejaus lašelių ir medžiagos, kurios molekulės apsupa aliejaus lašelius ir neleidžia jiems susijungti. Kitos medžiagos pasiskirsto vandens ir aliejaus terpėje. Tarp šių medžiagų yra ir techninių papildų, užtikrinančių emulsijos tirštumą, spalvą, kvapą, stabilumą ir pan., ir vienaip ar kitaip odą veikiančių biologinių papildų.

Visiškai natūraliame gaminyje visi emulsijos komponentai tūrėtų būti natūralūs arba gamtiniai. Paprastai gamintojas natūraliais vadina visus ingredientus, gautus iš gamtinių šaltinių, o pirkėjas įsitikinęs, kad natūrali yra ta medžiaga, kuri nebuvo chemiškai apdorota.

Idealiu atveju visiškai natūrali priemonė turėtų būti tokia:

1. Kaip aliejinė terpė naudojami augaliniai aliejai vietoj silikono, vazelino, riebalinių rūgščių eterio ir pan.

2. Vandens terpėje nėra spirito, acetono ir kitų tirpiklių.

3. Vietoj sintetinių tirštiklių naudojami natūralūs polimerai, vietoj sintetinių emulsijų - natūralios emulsijos, vietoj sintetinių konservantų - mikrobus veikiančios natūralios medžiagos.

4. Augaliniai ekstraktai, natūralūs vitaminai, alfa hidroksirūgštys ir kt. naudojami vietoj sintetinių antioksidantų, vitaminų ir kt.

Ar tikrai vien iš natūralių komponentų pagaminta kosmetika bus naudingesnė ir saugesnė?

Augaliniai aliejai tikrai turi daugiau privalumų, palyginus su sintetinėmis priemonėmis. Daugelis jų yra biologiškai aktyvūs ir yra odai ypač reikalingų riebalinių rūgščių šaltinis. Daug tokių, kurių naudingumas odai įrodytas ir liaudies medicinos patirtimi, ir moksliniais eksperimentais. Tai agurklių, juodųjų serbentų, avokadų, alyvuogių, erškėtuogių, kviečių gemalų ir kiti aliejai, tačiau daugumas jų greitai oksiduojasi. Naudojant sintetines medžiagas pavyko sukurti lengvai ant odos pasiskirstančių, riebaus blizgesio nepaliekančių, matinį atspalvį odai suteikiančių ir ją minkštinančių kosmetinių priemonių. Taigi, jei kremas, kurio etiketėje parašyta „natūralus", yra malonus pažiūrėti ir paleisti, jeigu jis gerai įsigeria ir lengvai pasiskirsto, jei oda neatrodo riebi, galime teigti, kad natūralūs jame tik kai kurie ingredientai.

Norint apsaugoti vartotojus nuo neigiamų sintetinių emulsijų poveikio, pastarąsias stengiamasi pakeisti natūraliomis - baltyminėmis (pieno, sojų) ar augalinių polimerų (gaunamomis iš sojų, dumblių). Tiesa, natūraliųjų efektyvumas nėra didelis, todėl turi būti didelės koncentracijos ir derinamos su kitomis emulsijomis. Naudoti verta, nes jos teigiamai veikia odą - ją drėkina ir minkština.

Pastaruoju metu naudojami fosfolipidai. Emulsijoje fosfolipidai susikaupia aplink aliejaus lašelius, izoliuoja juos nuo vandens, o vandens terpėje susiformuoja klampi lipidinių sluoksnių sienelė, papildomai stabilizuojanti emulsiją. Tokios emulsijos vadinamos lamerinėmis. Jų pagrindu kuriama brangi išskirtinė kosmetika.

Natūraliems tirštikliams priskiriami augaliniai ir mikroorganizmų (grybelių, bakterijų) sukurti polimerai - ksantano derva, sklerogliukanas, sulfitų polisacharidai iš raudonųjų dumblių ir pan. Natūralūs tirštikiai drėkina odą ir sukuria apsauginę plėvelę.

Paprastai natūrali kosmetika gaminama be kvapų arba naudojami eteriniai aliejai, tačiau ne visi eteriniai aliejai gali vadintis natūraliais. Daugelis jų yra natūralių ir sintetinių aliejų mišiniai arba visiškai sintetiniai. Beje, alergiją gali kelti ir patys kokybiškiausi eteriniai aliejai. Vieni iš jų naikina mikrobus, kiti turi antioksidantų, treti ramina suerzintą odą.

Blogiausia padėtis yra su natūraliais konservantais. Nėra atrasto gamtinio konservanto, kuris užtikrintų patikimą kosmetinės produkcijos apsaugą. Paprastai kosmetika, kurioje kaip konservantai naudojami augaliniai ekstraktai, spiritas arba eteriniai aliejai, turi ribotą galiojimo laiką.

Visiškai natūralią kosmetiką dar tik bandoma sukurti

Deja, tenka pastebėti, kad visiškai natūralios kosmetikos yra nedaug. Dažniausiai derinamos natūralios ir sintetinės medžiagos, o visiškai natūralūs lieka tik biologiškai aktyvūs papildai. Būtent jie ir domina daugelį pirkėjų.

Už naudingas augalo savybes atsakingos medžiagos turi būti išgautos iš augalinės žaliavos. Tam reikia parinkti atitinkamą tirpiklį, kurį prireikus būtų galima išgarinti be nuosėdų ir kurio likutis nebūtų pavojingas odai. Garinant tik dalis medžiagų (tirpios konkrečiame tirpiklyje) iš augalinės žaliavos pereina į tirpiklį. Natūraliausias ir saugiausias tirpiklis yra vanduo ir augaliniai aliejai, tačiau, jei bus naudojami tik jie, bus prarasta gausybė biologiškai aktyvių medžiagų. Tai neišmintinga ir neekonomiška, todėl naudojami veiksmingesni tirpikliai - spiritas, glikoliai, heksanas ir kt. Tam, kad ekstraktas išeitų koncentruotas ir būtų galima sumažinti su oda kontaktuojančio tirpiklio kiekį, taikomi įvairūs tirpiklio šalinimo metodai. Šiuo metu populiariausias tirpiklis yra propilenglikonolis.

Reikia įvertinti ir tai, kad augaliniuose ekstraktuose gali būti pesticidų ir herbicidų. Žinoma, augalai kosmetikai turi būti renkami ekologiškai švariuose rajonuose, tačiau tokių mažėja, augalus rinkti sunkiau, todėl jie auginami plantacijose nenaudojant herbicidų ir pesticidų (tačiau taisyklių kartais ir nesilaikoma). Šalia miestų augantys taip pat nepasižymi švarumu, todėl atsakingiausi kosmetikos žaliavos gamintojai turi laboratorijas, kuriose kruopščiai tikrinama visų augalinių ekstraktų kokybė ir prireikus jie išvalomi. Tikrinti reiktų net iš ekologiškai švarių augalų gautus ekstraktus, kad būtų galima įsitikinti, kad garinant nebuvo prarasta veikliųjų medžiagų. Vertingiausi yra standartizuoti ekstraktai su išmatuotu svarbiausių aktyvių komponentų kiekiu.

Žaliavos tikrinimas lėtina gamybą ir padaro ją brangesne, todėl žaliavos kaina išauga. Taigi, tokį patikrinimą gali daryti tik kai kurios bendrovės. Taigi, brangią žaliavą pirks tik arba stabilios ir klestinčios bendrovės, arba bendrovės, kurioms jų kosmetikos kokybė yra prioritetinis uždavinys.

Be to, nereiktų pamiršti, kad vieni natūralią kosmetiką supranta ne kaip paprastą iš gamtinių ingredientų sudarytą, o kaip puikiai su oda suderinamą kosmetiką. Kiti „natūraliu" vadina viską, kas gaunama iš gamtinės žaliavos. Dažnai techninės kilmės papildai mažiau kenkia odai negu sintetiniai. Be to, daugelis natūralių ingredientų pasižymi biologiniu aktyvumu. Tiesa, dar tik mėginama sukurti 100 proc. natūralią kosmetiką, todėl kol kas užrašas „natūrali kosmetika" reiškia tik tiek, kad ji yra geresnė arba saugesnė už kitas kosmetines priemones.