Šių metų spalio mėnesio moksliniame medicininiame žurnale „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas" buvo išspausdintas straipsnis apie mikroorganizmų atsparumą ir infekcijas. Jame teigiama, kad gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibiotikais, dauguma bakterijų žūva, tačiau dalis jų išlieka gyvybingos ir įgyja atsparumą vartotiems vaistams. Antibiotikai tampa neveiksmingi. Šiuo metu veiksmingiausia užkrečiamųjų ligų ir atsparumo antimikrobiniams preparatams vystymosi kontrolės priemonė - skiepai 

„Atsparumas antibiotikams nėra naujas reiškinys, bet dėl problemos mastų ir naujų atsparių rūšių mikroorganizmų atsiradimo spartos šiuo metu tai vienas svarbiausių visuomenės sveikatos klausimų. Tad, praėjus vos 70 metų nuo antibiotikų atradimo, gresia pavojus, kad ateityje neturėsime veiksmingų antibiotikų tam tikroms infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, vėžio chemoterapija arba organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės", - sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Sauliaus Čaplinskas, vienas iš straipsnio autorių. Be to, naujų antimikrobinių medžiagų atrandama vis mažiau, todėl mažesnės ir gydymo galimybės, ypač gydant pacientus, užsikrėtusius keliems vaistams atspariais ligų sukėlėjais (dažniausiai gydymo įstaigose). 

Atsparumas antibiotikams - tai bakterijų gebėjimas išlikti ir net daugintis gydant specifiniais antibiotikais, kai kurios bakterijos gali būti atsparios daugeliui arba visiems tos pačios klasės, o kartais - ir daugelio klasių antibiotikams. Atsparūs antibiotikams mikroorganizmai sukelia hospitalines, kvėpavimo takų, lytiškai plintančias infekcijas, meningitą, viduriavimo ligas. Tai natūrali bakterijų prisitaikymo reakcija, leidžianti joms išgyventi. Taigi, antibiotikų veiksmingumo trukmė ribota. Pacientai visame pasaulyje kenčia dėl to, kad antibiotikai neveikia bakterinių infekcijų, kurios anksčiau buvo jais gydomos. Antibiotikai tampa neveiksmingi. 

Mikroorganizmų atsparumas antibiotikams priklauso nuo daugelio veiksnių: antibiotikų vartojimo apimčių, trukmės, dozavimo, infekcijų kontrolės priemonių, žmonių kelionių, gyvulinės kilmės maisto produktų paplitimo rinkoje, socialinių ir ekonominių sąlygų, naujų alternatyvių antimikrobinių priemonių vartojimo ir pačių antibiotikų atsparumo genetikos. 

Mirties atvejų nuo keliems vaistams atsparių infekcijų tyrimai rodo, jog kiekvienais metais 29 Europos valstybėse nuo dauginio atsparumo bakterijų sukeltų hospitalinių kraujo, apatinių kvėpavimo takų, odos ir minkštųjų audinių, šlapimo takų infekcijų miršta 25 000 žmonių (5,1 atvejo 100 000 gyventojų), o JAV - 12 000 (4 atvejai 100 000 gyventojų). Atsparumo antibiotikams tema aktuali, nes suprantama, kad mums trūksta elementarių žinių apie atsparumo vystymosi mechanizmus. Stinga informacijos apie sąlygas ir veiksnius, lemiančius atsparių bakterijų ir genų susitelkimą, atranką ir patekimą į gyvūnų ir žmonių populiacijas bei judėjimą jose. Vien tik naujų veiksmingų vaistų paieškos nepadės išspręsti didėjančios bakterijų atsparumo problemos. Mikrobai nuolat ras būdą išvengti žalingo naujų vaistų poveikio, todėl būtina išlaikyti turimų vaistų veiksmingumą. „Labai svarbu skatinti tinkamai vartoti antimikrobinius vaistus, kad gydomasis poveikis būtų didžiausias, o atsparumas antibiotikams vystytųsi kiek įmanoma lėčiau. Šiuo metu veiksmingiausia užkrečiamųjų ligų ir atsparumo antimikrobiniams preparatams vystymosi kontrolės priemonė - skiepai", - teigė prof. Saulius Čaplinskas. 

Tyrimai rodo, kad apie 50 proc. atvejų antimikrobiniai preparatai ligoninėse skiriami be reikalo arba netinkamai. 2011 m. spalį „Baltijos tyrimų" Lietuvoje atliktos visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad vis daugiau žmonių vartoja antibiotikus: 40 proc. apklaustų suaugusiųjų atsakė vartoję šiuos vaistus per pastaruosius 12 mėn., o 2009 m. „Eurobarometro" atliktoje apklausoje antibiotikus per pastaruosius 12 mėn. teigė vartoję 37 proc. apklaustųjų. Dažniau antibiotikus vartoja moterys, vidutinio ir vyresnio amžiaus Lietuvos piliečiai. 67 proc. teigė pirkę tik gydytojo išrašytus antibiotikus, 11 proc. gavo jų ligoninėse (2009 m. - iš viso 86 proc.). Daugiau kaip 10 proc. apklaustųjų prisipažino vartoję namuose turėtus antibiotikus, kurių buvo įsigiję anksčiau (2009 m. - 5 proc.), 5 proc. (2009 m. - 8 proc.) nusipirko jų be recepto. 77 proc. lietuvių paprastai vartoja tik gydytojo išrašytus antibiotikus, 6 proc. patys nusprendžia juos vartoti, 4 proc. klauso giminaičių, draugų ir kitų patarimų. Nerimą kelia tai, kad tik 37 proc. suaugusiųjų atsakė, kad nevartotų antibiotikų nepasitarę su gydytojų - tai dažniausiai jaunesni nei 30 m. vyrai, didesnes pajamas gaunantys asmenys ir didesnių miestų gyventojai. 

Siekiant mažinti hospitalizacijos išlaidas būtina gerinti pacientų sveikatos priežiūrą ir mažinti bendrąsias išlaidas. Prieš skiriant gydymą, būtina kvalifikuotai įvertinti pacientų būklę ir skirti individualų gydymą. 

Jaunė Andziukevičiūtė
žurnalas „Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas"