Lėtinis periodontitas arba dar dažnai žmonių vadinamas parodontozė kamuoja net 90 proc. Lietuvos suaugusiųjų. Norėdami nesusirgti šia liga ar susirgę, turėtume žinoti, kas sukelia šią ligą, kaip ji gydoma, kokie simptomai. Žinios padės nesusirgti, suprasti ligos priežastis ir paskatins nedelsiant kreiptis pas gydytoją.

Kiekvienas dantis raiščių bei šaknį gaubiančio cemento dėka yra įsitvirtinęs kaule ir apgaubtas dantenų. Šie, dantį prilaikantys audiniai, vadinami priedančiu. Sveikos dantenos yra rožinės spalvos, tampriai prigludę prie danties, nekraujuoja. Esant dantenų uždegimui – gingivitui – dantenos parausta, kraujuoja valant šepetėliu ar net valgant. Kai uždegimas išplinta giliau, tirpsta kaulas, dantis ima klibėti, susiformuoja tarpas tarp dantenų ir šaknies, kuris vadinamas dantenų kišene, atsiranda nemalonus burnos kvapas. Ant dantų paviršiaus ir kišenėse kaupiasi apnašos ir akmenys. Dantenų kišenės gali supūliuoti. Toks priedančio audinių uždegimas yra vadinamas lėtiniu periodontitu (parodontoze). Liga dažniausiai trunka daugelį metų, ir jei yra negydoma, ateityje tenka šalinti klibančius dantis. Dažniausia gingivito ir periodontito priežastis yra nepakankama burnos higiena, apnašų ir akmenų sankaupos. Juose esantys mikroorganizmai ir sukelia priėdančio audinių uždegimą. Ligos intensyvumas labai priklauso nuo paciento imuniteto, įvairių susirgimų (cukrinio diabeto, kraujo ligų ir kt.), įvairių vaistų vartojimo, rūkymo, nėštumo. Pastarųjų metų klinikiniais tyrimais įrodyta, kad tam tikros bakterijų rūšys, sukeliančios ypač greitą priedančio audinių irimą, gali būti perduodamos su seilėmis. Todėl labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kad neužkrėstumėte sutuoktinio ar vaikų. Taigi, jei vienas iš šeimos narių serga periodontitu, verta pasitikrinti ir kitiems. Lėtinė infekcija burnos ertmėje nuodija organizmą, gali sukelti širdies, inkstų ir kitas, netgi gyvybei pavojingas ligas.

Priedančio audinių ligas gydo gydytojas-periodontologas. Jei uždegimas dar nėra toli pažengęs, periodontologas ar burnos higienistas specialiais instrumentais ir ultragarso aparatūra pašalina apnašas ir dantų akmenis, pataria pacientui, kaip geriau prižiūrėti dantis, padeda pasirinkti dantų šepetėlį, tarpdančių siūlus, pagaliau išmoko taisyklingai valytis dantis. Dažnai dantistai išgirsta pacientus sakant: "Aš visai ne taip iki šiol valiau dantis! Maniau, kad moku. Jei būčiau žinojęs...". Toli pažengęs periodontitas gydomas chirurginiu būdu: gali būti atliekamas kiuretažas ar lopo operacija. Tam tikrais atvejais ištirpęs kaulas gali būti pakeičiamas kaulo pakaitalais, skatinančiais kaulo regeneraciją (ataugimą). Nors lėtinis periodontitas yra viena skaudžiausių burnos problemų, galime pasidžiaugti, kad pacientams Lietuvoje jau prieinamos visos naujausios medžiagos kaulo regeneracijai. "Ar bus išgydytas periodontitas?" – tai aktualiausias ir dažniausiai pacientų užduodamas klausimas, nes visuomenėje dar yra prigijusi nuomonė, kad tai neišgydoma liga. Reikėtų atsiminti, kad periodontitas nėra liga - pagydoma vieno apsilankymo metu. Nors ir nustatyta, kad 50 proc. lėtinio periodontito atvejų yra susiję su genais, audinių uždegimas ir kaulo tirpimas yra sustabdomas, tik svarbu pradėti gydytis kiek įmanoma anksčiau. Gydymo sėkmė labai priklauso nuo paciento pastangų ir kantrybės. Jei po operacijos dantys nebus idealiai valomi, kaupsis apnašos, liga progresuos. Taigi gydymas tikrai bus sėkmingas, jei nurodytu laiku lankysitės pas gydytoją bei vykdysite gydytojo nurodymus.