– žaizda. Terminas pradėtas naudoti XVII amžiaus pabaigoje, nuo XIX amžiaus – ir psichiatrijoje.

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės ir Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2002 m. 80 proc. paauglių mirčių priežastis buvo trauma. Viena dažniausių traumų – vaikų galūnių kaulų lūžiai.

• Gimdymo
• Buitinės (iki 70 proc.)
• Viešoje vietoje
• Mokymo ir ugdymo įstaigose
• Transporto
• Sporto
• Smurtinės
• Kitos

• Kitos traumos
• Skendimas
• Nudegimai, nušalimai
• Apsinuodijimai
• Šilumos ir saulės smūgis
• Elektros trauma
• Savižudybė
• Nuodingų gyvūnų, augalų poveikio sukelti pažeidimai
• Radiaciniai pažeidimai

• Centrinė nervų sistema
• Kaulų ir sąnarių
• Vidaus organų
• Minkštųjų audinių
• Politrauma

VUVL Traumatologijos skyriuje per metus gydoma apie 3000 traumas patyrusių vaikų.
Iš jų apie:
1/3 dėl neurotraumos;
1/3 dėl kaulų lūžių;
1/3 dėl kitų traumų ir pakartotinai.
Trečdalis visos populiacijos vaikų iki 17 metų amžiaus patiria bent vieną lūžį.
Lūžių dažnumo pikas – 14 metų berniukams ir 11 metų mergaitėms.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2002 m. traumas patyrė apie 86 000 vaikų iki 15 metų amžiaus arba 13,3 proc. visų vaikų.
Šie skaičiai 1,5–2 kartus didesni negu ES šalyse.

• Žmogaus atramos judėjimo sistemą sudaro kaulų, kremzlių, raiščių junginys.
• Mokslas apie kaulus vadinamas osteologija, nagrinėja kaulų anatomiją, sandarą, patologiją.
• Žmogaus kūne yra per 200 įvairių kaulų.
• Jie sudaro apie 8,5–10 proc. visos kūno masės.
• Griaučiai atlieka atraminę, judamąją ir apsauginę funkcijas.
• Žmogaus griaučiai skirstomi į galvos, liemens, viršutinių ir apatinių galūnių kaulus.
• Kaulas yra organizmo dalis, kuri auga ir vystosi. Jis sudarytas iš antkaulio (periosteum), kaulinės medžiagos (substantia ossea), ir kaulų čiulpų (medulla ossium).
• Antkaulis gaubia visą kaulą, iš jo kaulas auga storyn ir padeda regeneruoti lūžusiam kaului.
• Kaulai sudaryti iš kaulinės medžiagos: paviršiuje tankios, kompaktiškos, viduje – akytos. Kaulinė medžiaga sudaryta iš kaulinio audinio, kraujagyslių ir nervų. Kaulinį audinį sudaro kolagenas ir mineralinės medžiagos.
• Kolagenas – tai pagrindinė organinė jungiamojo audinio sudedamoji dalis. Jungiamasis audinys užtikrina tamprumą, mineralinės medžiagos – kietumą, o abu kartu – tvirtumą.
• Kaulų skaičius kinta visą gyvenimą. Naujagimis jų turi apie 270. Augant susidaro vis naujų kaulėjimo taškų.
• Lytinio brendimo pabaigoje kai kurie kaulai suauga, todėl jų sumažėja iki 200.
• Galūnių kaulai priklauso ilgiesiems kaulams. Tai tokie kaulai, kurių vienas pagrindinių matmenų (ilgis) yra gerokai didesnis už kitus. Jų vidurinioji dalis (kūnas) primena cilindrą. Išorinėje ilgojo kaulo dalyje yra tankioji kaulinė medžiaga, kaulo kūno viduje yra čiulpų ertmė, o joje kaulų čiulpai.

• Dėl anatominių ir fiziologinių ypatybių, kai kurie vaikų kaulų lūžių tipai nebūdingi suaugusiesiems.
• Vaikams dažnai pasitaiko vadinamasis žaliosios šakelės tipo lūžis.

Lūžio linija neina per visą kaulo skersmenį, kaulo kortikinis sluoksnis lūžta tik vienoje pusėje, o kitoje pusė išlinksta. Šio tipo lūžis dažniausiai pasitaiko dilbio kauluose. Taip įvyksta, nes vaikų antkaulis storesnis negu suaugusiųjų. Iš dalies gerai – lūžgaliai nesužaloja raumenų, minkštųjų audinių.

Epifiziniai lūžiai būdingi tik vaikams, kol nesibaigė kaulų augimas (iki 16–18 metų amžiaus). Dažniausiai kartu su epifize atitrūksta metafizės kaulo kraštas (Salter-Harris antrasis tipas). Anksčiau tokio tipo lūžis buvo vadinama epifizeolize. Dabar ir Lietuvoje pereinama prie tarptautinės epifizinių lūžių pagal Salter-Harris (1963 m.) klasifikacijos, kurią oficialiai patvirtino Lietuvos vaikų ortopedų-traumatologų draugija.

Dažniausi II tipo lūžiai (75 proc.). Visi epifiziniai lūžiai priklauso sąnarinių lūžių grupei. Jie pavojingi, nes gali sutrikti galūnės augimas, atsirasti jos deformacija, mat traumos metu pažeidžiama augimo linija, ypač, jei pažeidžiamas tik vienas augimo linijos kraštas.

Poantkauliniai lūžiai nepažeidžia antkaulio, bet deformuoja kortikinį kaulo sluoksnį. Šie lūžiai būdingiausi dilbio kaulams ir dažniausiai būna be žymesnių poslinkių.

Vaikas nėra suaugusio žmogaus kopija. Jo anatominės ir fiziologinės savybės skiriasi nuo suaugusiojo.
Vaiko kaulas elastingas, lankstus. Ta pati trauma, dėl kurios suaugusiajam lūžtų kaulas, vaiko kaului gali nepakenkti. Vaikų kaulai gyja gerokai greičiau negu suaugusiųjų.
Jei dėl traumos atitrūksta kaulo apofizė, prie kurios tvirtinasi raiščiai, toks lūžis vadinamas apofiziniu lūžiu. Tipiškas pavyzdys – vaiko žastikaulio vidinio antkrumplio atitrūkimas.

Pirmoji, skubi medicinos pagalba teikiama traumos vietoje, vežant į ligoninę, guldant į stacionarą, stacionare. Skubios medicininės pagalbos dydis priklauso nuo traumos sunkumo ir sugebėjimo suteikti pirmąją medicininę pagalbą.
Įvykio vietoje reikia įsitikinti, kokia yra bendroji nukentėjusio būklė, kokie sužalojimai, kuo skundžiasi, koks pulsas, nes kaulų lūžiai gali būti komplikuoti, gali būti trauminis šokas. Įsitikinama, ar nėra žaizdų, galūnė atsargiai paspaudžiama išilginės ašies kryptimi. Paprastai to pakanka įsitikinti, kad kaulas lūžęs, nes šis veiksmas sukelia skausmą, kurį pacientas aiškiai lokalizuoja. Jei esame neužtikrinti dėl lūžio, pirmąją pagalbą reikia teikti taip, kaip lūžus kaului.

Pirmoji medicinos pagalba esant lūžiams: kraujavimo stabdymas (kai atviri lūžiai), traumuotos galūnės fiksavimas, nuskausminimas, nukentėjusiojo transportavimas, deguonies terapija. Matomų lūžgalių negalima stumti į žaizdos vidų, nes tik infekuosis žaizda, be to galima sukelti rimtų pasekmių – sužaloti kraujagysles, nervus, sausgysles.

Greitosios medicininės pagalbos darbuotojai suleidžia analgetikų, gali skirti jų žvakutėmis. Kiti nuskausminamieji vaistai neturėtų būti duodami tabletėmis, nes didelė tikimybė, kad lūžis bus atstatomas ar operuojamas. Tai daroma su bendrąja nejautra, o anesteziologai reikalauja, kad paciento skrandis būtų tuščias (galima išvengti galimų narkozės komplikacijų). Be to, geriamieji analgetikai veikia silpniau ir gali nenuskausminti paciento.

Rūbus, daiktus, kurie gali veržti, spausti, ar vėliau gali būti sunkiai nuimami, reikia nuvilkti, nurengti. Kartais, siekiant suteikti pacientui kuo mažiau skausmo, rūbai paprasčiausiai perkerpami.
Pakenkta sritis įtveriama transportiniu ar parankiniu įtvaru, griežtai prisilaikant lūžių fiksavimo taisyklių. Fiksuojant lūžį įtveriami abipus įtariamo lūžio esantys sąnariai. Būtina įsitikinti, kad įtvarai pakankamai fiksuoja ir nespaudžia odos, o sužalota galūnė nejuda.

Lūžus dilbio kaulams, įtvaras dedamas nuo pamatinių falangų iki žasto vidurinio viršutinio trečdalio.
Lūžus žastikauliui, įtvaras dedamas nuo krumplių iki peties, apimant peties sąnarį. Ranka parišama. Galimo lūžio vietoje uždedamas šaltas kompresas, pūslė su ledu ar šaltu vandeniu.

Lūžus pėdos kaulams įtvaras dedamas nuo pirštų galų iki pakinklio, lūžus blauzdos kaulams – iki šlaunies vidurinio-viršutinio trečdalio.
Lūžus šlaunikauliui vienas įtvaras dedamas nuo kulno iki pažasties, kitas – nuo kulno iki kirkšnies. Įtvarai tarpusavyje surišami. Jei nėra įtvarų, sužeista koja pririšama prie sveikosios. Nukentėjusįjį turėtų kelti trise, paguldyti ant transportavimo priemonės ir prie jos pririšti.
Įtariamo lūžio vietoje dedamas šaltas kompresas, pūslė su ledu ar šaltu vandeniu.
Fiksavimo priemonės, pritaikytos įtverti galūnes būna standartinės: dažniausiai naudojamas Kramerio įtvaras, taip pat taikomi įvairiausi plastiko, rečiau – pneumatiniai įtvarai.
Jei nėra įtvaro, galūnė fiksuojama nestandartinėmis (parankinėmis) priemonėmis. Nestandartinės priemonės tos, kurias galima panaudoti sužalotai kūno daliai įtverti, pvz.: lentelės, lazdos, surištos medžių šakelės, kartonas, standžiai susukti laikraščiai).

Taisyklingas fiksavimas ir tinkamas nuskausminimas – tai svarbiausios trauminio šoko profilaktikos priemonės. Suteikus pirmąją pagalbą, pacientas skubiai vežamas į gydymo įstaigą.Vežti nukentėjusį galima bet kokiu transportu, tačiau geriausia – greitosios medicininės pagalbos (GMP) automobiliu. Pakankamų pirmosios pagalbos priemonių turi tik GMP personalas. Kitais atvejais reikia prisitaikyti prie aplinkybių. Reiktų nepamiršti beveik visur esančių automobilių, kurių privalomo inventoriaus sąraše yra ir pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės

V. Misevičius