Justina Kabakaitė 

Ne pirmus metus mūsų šalyje gvildenama smurto tema. Su smurtu susidurdami visur: gatvėje, namuose, darbe, viešoje erdvėje, grįžę į namus imame smurtauti prieš sutuoktinius, o dar blogiau - prieš savo vaikus. Prieš kelias savaites per „Žinias" buvo paskelbta, kad kas penktas mokinys Lietuvos mokykloje patiria smurtą, dar daugiau smurto vaikai patiria savo pačių šeimose. Tačiau tai nėra neatsiejama kasdienybė, tai - didelė problema, kurią reikia spręsti ir apie ją kalbėti. 2006 metais atlikto tyrimo apie Europos Sąjungos vaikų gerovę duomenys parodė, kad Lietuvoje gyvenantys vaikai ir paaugliai jaučiasi prasčiausiai iš visų bendraamžių, gyvenančių kitose ES šalyse. Nors smurtas pripažįstamas kaip didelio masto problema Lietuvoje, apie jos prevenciją vis dar kalba tik specialiosios organizacijos, mokiniai, pedagogai.

Smurtas - sergančios visuomenės ženklas?

2002 metais Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbtoje ataskaitoje „Smurtas ir sveikata" įvardijama, jog prievarta yra visuomenės sveikatos problema. Tenka pripažinti, kad Lietuvos visuomenė taip pat serga šia sunkia smurto liga. Vienas iš šios ligos simptomų galėtų būti policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys, kurie teigia, jog 2011 m. Lietuvoje užregistruoti 49890 iškvietimai dėl smurto artimoje aplinkoje. O „Eurobarometro" apklausos duomenimis, beveik pusė (48 proc.) Lietuvos gyventojų tarp draugų ar net savo šeimoje pažįsta bent po vieną, o dažnai ir daugiau žmonių, kurie patyrė vienos ar kitos rūšies smurtą. Remiantis higienos instituto duomenimis teigiama, kad daugiausiai 2012 m. smurtauta prieš vaikus buvo šeimose, kuriose gyvena tik vienas biologinis vaiko tėvas arba vaikus prižiūri globėjai, seneliai. Lietuvoje smurtaujančių, nusikalstančių ar besižudančių žmonių skaičius rekordiškai didelis ir panašu, kad Europos žemėlapyje mūsų susirgimas smurtu bene didžiausias.

Smurtas gimdo smurtą

Psichologai teigia, jog smurtą ir prievartą lemia įvairūs faktoriai. Tačiau pirmiausia priežasčių verta ieškoti artimoje aplinkoje. Dažnai būna taip, kad vaikai, kurių šeimoje buvo smurtaujama, užaugę taip pat būna linkę į smurtą arba gyvena tarp smurtaujančių žmonių. Merginos, kurių mamos kentė smurtą arba gyveno su ranką prieš jas keliančiu tėvu, dažniausiai į gyvenimo partnerius išsirenka smurtaujančius vyrus. O taip pat ir vyrai, kurie dažnai matydavo smurtą, labiau linkę kelti ranką ir žeminti ne tik savo sutuoktinę, bet ir atžalas. Galvojate, kad tai karma? Ne, taip susiklosto ne todėl, kad likimas nusprendžia, kam visą gyvenimą gyventi su smurtu, o kam kurti ateitį darnioje šeimoje. Tiesiog jei esame pripratę prie smurto ir gyvenome aplinkoje, kur jis toleruojamas arba naudojamas kaip aklėjimo priemonė, pagalba dėmesiui atkreipti ir pan., tikėtina, kad mūsų pasaulio suvokimas ir požiūris į žmonių santykius kiek iškrypsta. Mąstome, kad tokie santykiai yra normalūs ir visuomenėje priimtini, nesiekiame jų tobulinti ar kažką keisti. Taip būti neturėtų, nes smurtas, nesvarbu, fizinis ar psichologinis, yra destruktyvaus pobūdžio. Jis niekada neduoda teigiamų rezultatų, tik neigiamus. Todėl galvoti, jog smurtas yra auklėjimo priemonė - klaidinga. Ir tikėtina, kad taip auklėjamas vaikas gali imti smurtauti pieš savo bendraamžius, o vėliau šeimos narius. Blogiausia, kad toks įprotis gali tapti natūraliu asmenybės bruožu. Tai rizika tapti atskirtu nuo visuomenės normų. Kuo toliau tuo labiau visuomenė stengiasi skiepyti nuomonę, jog smurtas neturi būti toleruojamas ne tik gatvėje, bet ir šeimoje.

Gyvendami aplinkoje, kurioje smurtas toleruojamas vaikai prie jo pripranta ir skleidžia jo toleravimą patys.

Visuomenė skatina smurtauti?

Kai kurių autorių (Gilligan) nuomone, smurto problemą galima aiškinti remiantis valstybės tradiciniu požiūriu, kad dažnai įvairios formos prievartą bandoma įveikti prievarta. Kaip pvz., už prievartavimus ir žmogžudystes žmonės sodinami į kalėjimus. Taip valstybė aiškiai rodo pavyzdį visuomenei, jog už prievartą reikia bausti dar didesne prievarta. Tačiau tyrimai rodo paradoksalų reiškinį: nei vienoje šalyje, kur galioja mirties bausmė, dar nepavyko įveikti šių visuomenės problemų, už kurias buvo ar yra nubausti žmonės. Žinoma, galvoti, jog problemos išsispręs pačios, tiesiog per daug naivu. Tyrimai rodo, kad investicijos į modernias visuomenės sveikatos technologijas, bendruomeninių paslaugų ir prevencinių programų stiprinimą, smarkiai pasiteisina. Lietuvoje visas didžiausias problemas bandoma išspręsti „Išsipildymo" akcijų metu ar steigiant daugiau globos bei nakvynės namų. Tačiau viešas visuomenės švietimas ir pagalba tėvams bei žinios apie tinkamą vaikų auginimą ir auklėjimą yra žymiai efektyvesnės priemonės sveikai visuomenei auginti.

Kaip pažaboti smurtą prieš vaikus?

Specialistai teigia, jog tikėtis, kad smurtavimo prieš vaikus problemą galima įveikti labai greitai, neverta. Tačiau reikia žinoti, kaip veiksmingiausiai vykdyti prevenciją ir į ką atkreipti dėmesį, kad kiekvienais metais smurto protrūkių rodiklis mažėtų. Reikia žinoti, kad prevencija ir informacija turi būti pirmiausia teikiama visiems šalies gyventojams, o ypač rizikos grupėse esančioms šeimoms (Lietuvoje socialinės rizikos šeimose pastaraisiais metais registruoti 24 222 vaikai). Taip pat labai svarbi prevencijos dalis - gydymas ir terapija, kuri turi būti suteikta tiek vaikams, tiek suaugusiems bent kiek paliestiems smurto šeimoje.

Prevencijai prieš smurtą šeimoje yra kuriamos įvairios programos, kurios gali būti taikomos šeimoje nukentėjusiems vaikams, pedagogams, dirbantiems su aukomis, smurtaujantiems tėvams.

Olweus programą vykdo 124 Lietuvos mokyklos. Ši programa pirmiausia skirta pedagogams. Jos metu pedagogams rengiami specialūs apmokymai, kurių metu suteikiamos specialios žinios ir ugdomi įgūdžiai, kurie padeda atpažinti patyčias ar smurtą patiriančius vaikus ir su jais bendrauti.

Second Step (Antras žingsnis) programa skirta smurtą patiriantiems ir smurtaujantiems mokiniams. Ji padeda vaikams mokytis išreikšti savo emocijas ne fizinio smurto ar patyčių forma. 2011 metais šia programa buvo apmokyti 113 mokyklų besimokantys vaikai.

Zipio draugai tai labai populiari ir sėkminga programa Lietuvoje, kuri skirta darželiams ir pradinėsė klasėse besimokantiems mokiniams. Specialusis pedagogas veda valandėles, kurių metų vaikai pasakoja apie jiems svarbius dalykus. Jie prisipažįsta, ką yra patyrę, kas juos erzina, žemina, skaudina. Taip vaikai išmokomi suprasti savo jausmus ir būti atviri, o mokytojai sužino apie vaikų padėtį šeimoje, išsiaiškina bėdas ir taip gali lengviau padėti. Nuo šios programos atsiradimo Lietuvoje joje jau dalyvavo daugiau nei 99 tūkstančiai vaikų ir apmokyta daugiau kaip 2,6 tūkstančio pedagogų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas  ,,Dėl nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programos patvirtinimo" kelia valstybei tokius uždavinius: vaikų, patiriančių smurtą, stebėsena, organizuoti visuomenės švietimą, tobulinti specialistus smurto prieš vaikus klausimu bei teikti pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto.

Psichologai teigia, kad pirmiausia patys tėvai turi pripažinti: smurtas nėra auklėjimo būdas. Kelios darželio auklėtojos ir mokytojos dalinasi savo paprastais patarimais tėvams:

• „Labai geras metodas yra „Ožiukų suolelis". Tai vieta namuose, kur vaikas yra paprašomas nueiti, kai tampa nebesuvaldomas ar blogai elgiasi. Tereikia mandagiai pasakyti: „Dabar eik ir pasėdėk ant ožiukų suolelio ir pagalvok, ką blogo padarei.". Labai svarbu, kad vieta visada būtų ta pati. Taip ji įgauna savotišką reikšmę vaikui. Tai gali būti nedidelė kėdutė ar net pagalvėlė. Svarbu, kad vaikas suprastų, jog toje vietoje jam tenka būti tada, kai jis neklauso." Raimonda 45 m.
• „Mes su vaikais namuose turime „Gerų darbų skrynią". Ją geriausia pasidaryti patiems su vaiku, paaiškinant kam ji bus reikalinga. Tai gali būti ir skrynelė, dėžutė ar stiklainis. Kaip Jums patogiau. Į šią dėžutę, kai tik vaikas padaro kažką gero, metamas akmenukas, pupa, žirnis ir klijuojamas lapelis su užrašytu geru darbu. O kai vaikas padaro kažką bloga, pupelė išimama. Svarbiausia - gerą darbą įvardinti turi pats vaikas, o kai padaro kažką bloga galima sakyti: „Matai kiek daug lapelių su gerais darbais, o pupelių liko vos kelios. Ką tai reiškia? Gal reikia pasistengti?". Toks metodas vaikus labai motyvuoja elgtis gerai, be to, jie išmoksta įvertinti save, patys įvardinti savo gerus darbus." Inga 25 m.
• „Klasėje mes su vaikais taikome „Stebuklingo vandenėlio" metodą. Kai koks vaikas tampa nebesuvaldomas ar pridaro kiaulysčių, įpilame vandens į stiklinę, vaikas turi ją paimti ir tris kartus pasakyti: „Vandenėli, vandenėli, išvaryk visus mano ožiukus." Vaikas atsigeria, galima paklausti, ar vandenėlis jau suveikė, jei ne, galima išgerti dar kartą. Vaikai įsijaučia ir „ožiukų" išties pasidaro mažiau. Nijolė 40 m.
• „Su vyresniais mokiniais visada kiek sunkiau, tačiau įmanoma. Štai, pvz., norint išvengti triukšmo klasėje prieš pamoką lentoje piešiu pienės pūką ir prašau, kad mokiniai būtų tylūs ir to pūko neužpūstų." Vitalija 50 m.
• „Namuose taikome pasirinkimo strategiją. Vaikai žino, kad gali rinktis: arba elgtis gražiai arba patys save nubausti. Kai kažkas padaro blogą darbą, tenka sugalvoti sau bausmę. Tai gali būti indų plovimas, kambario tvarkymas, televizoriaus atsisakymas. Taip vaikai supranta, kad iš tiesų viskas priklauso nuo jų pačių ir išmoksta atsakingiau elgtis." Ingrida 32 m.

Psichologai teigia, jog vaiką reikia ne valdyti, o su juo bendradarbiauti. Jei atžala elgiasi negerai ar maištauja - tai ženklas, jog jis nori kažką pasakyti. Bendraukite su vaikais, daug kalbėkite ir skatinkite juos išsipasakoti, atverti savo jausmus. Tačiau tokie pokalbiai turi būti abipusiai, kad užsimegztų atviri santykiai ir pasitikėjimas - tėvai taip pat turi vaikams pasakoti apie savo jausmus. Nebijokite pripažinti, kai suklystate, atsiprašyti vaiko, papasakoti, kaip jaučiatės, kai jis elgiasi blogai. Reikia kuo geriau pažinti vaiką, juo domėtis. Kuo daugiau laiko leiskite kartu, užsiimkite įvairiomis veiklomis: darbeliais, žaidimais. Netgi namų ruošos darbus galite atlikti kartu sugalvoję įvairių žaidimų, tai padės suartėti su vaiku.

Sprendžiant smurto problemą visuomenėje didžiausia atsakomybė tenka tėvams.

Mylimi vaikai nesmurtauja

Psichologų teigimu, maždaug 20 - 30 proc. tėvų nesugeba rūpintis savo vaikais. Maždaug tiek tėvų perduoda prastas vertybių sistemas savo vaikams, rodo jiems netinkamą pavyzdį, užgaulioja, smurtauja. Specialistai teigia, jog kol tėvai nesupras, kad ant jų pečių yra didžiausia atsakomybė,  tol visuomenėje gyvuos ne tik smurto, bet ir kitos opios problemos. Jei tėvai namuose mažai skatina, palaiko vaiką, o dažniau jį žemina ir užgaulioja, tai gali būti pagrindinė priežastis, kodėl vaikas nenori bendrauti su aplinkiniais, tyčiojasi iš bendraamžių ar net smurtauja. Mylimas, pakankamai dėmesio sulaukiantis ir besijaučiantis brangiu ir reikalingu vaikas dažniausiai užauga su teisingomis nuostatomis ir daugiau pasiekia gyvenime nei tas vaikas, kuris šeimoje buvo nuolat engiamas ir žeminamas.

Nuo smurto galime išgyti

Smurtas nėra savaime suprantamas dalykas ir verta apie jį kalbėti daug. Reikia kuo skubiau įveikti šią visuomenės ligą, kad mūsų vaikai, augdami nesmurtaujančiose šeimose, užaugę patys tokias sukurtų. Psichologų teigimu, vaikai, kurie vaikystėje nepatyrė smurto, nebuvo užgauliojami, užaugę lengvai ir sėkmingai sukuria santykius, lengviau pritampa darbe. O smurtu, diržu ir žeminimu auklėdami tėvai užaugina nestabilius ir piktus vaikus. Teisinga prevencija prieš smurtą šeimoje tai ne piniginės baudos tėvams, o specialistų pagalba. Dažniausiai tėvai kelia ranką prieš vaikus dėl to, kad nežino kaip kitaip su vaiku susikalbėti. Vis dažniau specialistai siūlo savo pagalbą tėvams, kurie ieško „beržinės košės" auklėjimo alternatyvų. Nors tėvai vis linkę mąstyti, kad mokykla turi išauklėti teisingą vaiko požiūrį - būtent tėvai vaikui yra pirmi autoritetai, todėl šeimoje ir turi prasidėti tinkamas vaiko auklėjimas. Smurtu dažniausiai galime pasiekti tik dar didesnę agresiją ir net sužaloti vaiko psichiką. Specialistai teigia, jog geriausia auklėjimo priemonė - bendravimas ir vienas kito interesų supratimas.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.