Susilpnėjęs regėjimas, neryškios spalvos, apsiblausęs vaizdas - visa tai gali būti ne tik nuovargio ar užklupusios senatvės ženklas, bet ir labai rimtos bei labai dažnos akių ligos - kataraktos - požymiai. Tiesa, nors išsivaduoti iš šios ligos gali padėti tik operacija, specialistai ramina - susirūpinus laiku, gydymas bus greitas, neskausmingas ir sėkmingas.

Katarakta - tai liga, kurios metu pamažu drumsčiasi akies lęšiukas, jis netenka skaidrumo, žmogui tampa sunku gerai matyti, ligai pažengus jis ima skirti tik tamsą ir šviesą, o galų gale gali ištikti ir visiškas aklumas.

Simptomai gali būti šie: pamažu blogėjantis regėjimas, neryškios spalvos, vaizdo dvejinimasis, blogas regėjimas ryškioje šviesoje, sunkumai skaitant, vairuojant. Katarakta gali būti dviejų rūšių - branduolinė arba žiedinė.

Manoma, kad katarakta rizikuoja susirgti net apie pusė vyresnių nei 65 metų asmenų. Oftalmologija numato, jog kiek dažniau ši susirgimas pasitaiko moterims. Kataraktos rizikos veiksniais gali tapti ir rūkymas, alkoholio vartojimas, kai kurie medikamentai, įvairios ligos, pradedant kraujospūdžio sutrikimais, baigiant cukriniu diabetu.

Katarakta pastebima ne iš karto

UAB „Akių chirurgijos centras" vadovo Evaldo Atkočiūno teigimu, katarakta - vyresnių žmonių liga, dažniausiai pasireiškianti vyresniems nei 60 metų pacientams. Lęšiukas ima drumstėti ne tik dėl bėgančių metų ir silpnėjančių organizmo funkcijų, bet ir dėl ilgalaikio išorės veiksnių poveikio, įvairių medikamentų vartojimo.

„Žinoma, katarakta gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms. Pavyzdžiui, ji gali būti įgimta ar atsirasti po įvairių traumų ar vaistų vartojimo. Bet tai žymiai retesni atvejai. O vyresniame amžiuje katarakta - labai dažna liga. Per metus Lietuvoje atliekama apie 15-20 tūkstančių kataraktos operacijų. Tai apskritai yra viena iš dažniausiai atliekamų operacijų", - pasakojo E. Atkočiūnas.

Kadangi katarakta - lėtai besivystanti liga, ne visi pacientai iš karto pastebi simptomus. Regėjimo pablogėjimas, rūkas akyse, ryškumo, spalvų pasikeitimas nėra staigus, tad pacientai tai pastebi ne iš karto ar tiesiog susieja simptomus su amžiumi. Liga nėra skausminga, nesukelia diskomforto, tad į gydytojus kreiptis delsiama.

Dažniausiai pacientai pas oftalmologą atsiduria jau tada, kai regėjimo suprastėjimas ima trukdyti kasdienei veiklai - darbui, laisvalaikiui, buities darbams, vairavimui ir pan. Įprasti akiniai nebepadeda ir tada žmogus jau kreipiasi į gydytoją ir katarakta nesunkiai diagnozuojama įprastinių tyrimų metu, kai atliekamas akių patikrinimas.

Kataraktos gydymas - vienintelis

Nors sergant katarakta, regėjimas blogėja pamažu, į pirmuosius simptomus dėmesį reikėtų atkreipti kuo anksčiau. Tai ne tik padės išvengti blogiausios galimos pasekmės - aklumo, bet ir užtikrins greitesnį, paprastesnį ir efektyvesnį gydymą.

„Svarbu kreiptis į medikus, kol katarakta dar yra nesubrendusi. Lęšiukas yra gyvas, o ne stiklinis daiktas. Tai - žmogaus audiniai. Kuo toliau pažengusi katarakta, tuo jis darosi kietesnis ir jį susmulkinti darosi sunkiau. O tai ir yra labai svarbus kataraktos operacijos etapas - pašalinti seną lęšiuką, kuo mažiau traumuojant akies audinius", - sakė E. Atkočiūnas.

Nors katarakta - rimta liga, jos gydymas yra labai aiškus ir nesvarstytinas. Vienintelė išeitis - lęšiuko keitimo operacija.

„Dažniausiai pasirinkimas yra vienas - operuoti iš karto ar dar palaukti. Bet, kaip ir minėjau, laukimas nėra labai geras dalykas. Sukietėjęs lęšiukas ne tik apsunkina pačią operaciją, bet ir pamažu traumuoja vidinius akies audinius, tad galutinis rezultatas gali nebūti toks efektyvus, kaip tikimasi", - pasakojo akių klinikos vadovas.

Kataraktos operacija: eiga ir trukmė

Kataraktos operacijos metu pirmiausia yra susmulkinamas pats akies lęšiukas. Šiuolaikinės technologijos šią procedūrą supaprastina. Akių operacijų metu naudojamas faekomulsifikatorius, leidžiantis skaldymą atlikti ultragarso pagalba, tad nebereikia to daryti mechaniniu būdu, akis netraumuojama jokiais įrankiai. Smulkinimas ir lęšiuko išėmimas atliekamas per itin mažą pjūvį. Operacijos metu taip pat naudojamas bendra operacinės įranga bei oftalmologinis mikroskopas. Susmulkinus ir išsiurbus kataraktos pažeistą lęšiuką iš priekinės akies kameros, į jo vietą su injektoriumi įvedamas naujas dirbtinis minkštas ir lankstus lęšiukas.

E. Atkočiūnas ramina, jog kataraktos operacijos baimintis tikrai neverta. Jos metu pacientas net nėra užmigdomas. Naudojant šiuolaikinius anestezijos būdus jam pritaikoma sedacija (prislopinimas) bei nuskausminimas, jis gali bendrauti su operaciją atliekančiu chirurgu ir nejaučia jokio skausmo. Jei kataraktos atvejis nėra sudėtingas, operacija gali trukti pusvalandį ar net trumpiau. Sudėtingesniais atvejais - iki valandos.

Pooperacinis laikotarpis - itin lengvas

Anot specialisto, pooperacinis laikotarpis pacientams yra visiškai nesudėtingas. Po kataraktos operacijos yra sulašinami specialūs akių lašiukai, ant akies uždedamas raištis. Žmogus jau tą pačią dieną gali vykti namo. Kitą dieną jam reikia pasirodyti operavusiam chirurgui ar savo gydytojui oftalmologui, kuris nuima tvarstį bei apžiūri pacientą. Žinoma, audiniai kurį laiką dar būna kiek patinę, tačiau tai reiškia tik tai, jog laikui bėgant regėjimas dar labiau pagerėja.

„Rezultatai yra tikrai greiti ir efektyvūs. Pacientai jau kitą dieną pradeda matyti ir matyti labai gerai. Džiugu stebėti tuos pacientus, kurie jau daugelį metų praktiškai nematė viena ar net abiem akimis ir po operacijos patiria didžiulį džiaugsmą, net savotišką šoką, mat pamato tokį vaizdą, kurio nematė 5 ar 10 metų. Tai tarsi naujas atgimimas", - pasakojo E. Atkočiūnas.

Užtikrinama, jog sveikimas po kataraktos nėra skausmingas. Akies audiniai nėra jautrūs, tad skausmų išvengiama, jaučiamas tik bendras diskomfortas. Tad pacientai labai gerai toleruoja ne tik pačią operaciją, bet ir pooperacinį laikotarpį.

„Nežinau nė vienos kitos operacijos, po kurios žmogus taip lengvai atsikeltų ir iškeliautų namo. Žmonės jau po valandos ar dviejų skuba iškeliauti. Aišku, pageidautina, kad kartu būtų lydintis asmuo, ypač kai pacientas yra vyresnio amžiaus. Vis vien viena akis yra užklijuojama, tad reikia užtikrinti, kad žmogus neužsigautų, neužkliūtų. Tačiau tai tik bendri atsargumo principai. Esame operavę ir šimtametį pacientą - viskas pavyko puikiai", - pasakojo UAB „Akių chirurgijos centras", įsikūrusios Kaune, vadovas.

Žinoma, kaip ir kiekviena operacija, kataraktos operacija taip pat turi rizikų. Vis dėlto, komplikacijos, pasak E. Atkočiūno, šiuo atveju yra itin retos. Dažniausiai gydymo efektyvumas nukenčia tik tuo atveju, jei prie kataraktos prisideda ir kitos akių ligos ar problemos. Pavyzdžiui, glaukoma, geltonosios dėmės liga, tinklainės problemos, retinopatija ir pan. Kartais tai reiškia, jog regėjimas nepagerės net ir po lęšiuko pakeitimo operacijos, tad ji nėra rekomenduojama.

Eglė Piekienė