Dar visai neseniai joga dažnam siejosi su kokioje nors Indijos laukymėje ant galvos stovinčiu asketišku atsiskyrėliu. Šiandien kiekvieno didesnio miesto sporto klube veikia jogos klubai ir jogos pozos bei meditacija nieko nebestebina. Šiuos kursus lanko įvairaus amžiaus vyrai ir moterys, kurių fizinė būklė ir kūno sudėjimas yra labai skirtingi.

Senovinis menas ir mokslas
Joga – iš Indijos kilęs senovinis menas ir mokslas, kurio paskirtis – sustiprinti ir disciplinuoti kūną, nuraminti ir sutelkti protą meditacijai. Vėliau jis buvo sėkmingai pritaikytas vakariečių gyvenimo būdui ir poreikiams. Jogos mokymas grindžiamas fiziologijos faktais: juk žmogaus pasaulėjauta nemenka dalimi priklauso nuo jo nervų sistemos, o ją veikia ir aplinka, ir paveldimi dalykai, ir maistas, kurį jis valgo. Joga sustiprina ir išvalo nervų sistemą, todėl žmogus ima aiškiau suvokti jį supantį pasaulį ir kur kas sąmoningiau veikti.

Kūno, proto ir dvasios vienybė
Sanskrito kalboje viena iš žodžio "joga" reikšmių yra "jungti, vienyti". Per jogos pratybas kūną, protą ir sielą sujungiame į vientisą koncentruotą visumą. Jogos pratimais lavindami kūną, mes tarsi prisiliečiame prie sielos, tarsi atmazgome ją varžančius emocinius, fizinius ir protinius mazgus, kurie mums trukdo įžvelgti savo tikrąją prigimtį.

Joga – viena iš seniausių holistinių sveikatos priežiūros sistemų, skiriančių vienodą dėmesį tiek kūnui, tiek ir protui. Vakarų pasaulio žmogus įpratęs daugiau reikšmės teikti protui: švietimo sistema pagrįsta knyginiu mokymusi, darbas dažniausiai tai pat būna vien protinio arba vien fizinio pobūdžio. Mūsų medicina daugiau dėmesio skiria fizinei žmogaus sveikatai ir beveik visiškai ignoruoja emocinį bei dvasinį jos aspektą. Tuo tarpu, jogos pozos ir kvėpavimo pratimai leidžia ne tik ištyrinėti savo kūną bei protą, bet ir atrasti dvasią.

Būdas tobulėti
Joga – veiksmingas būdas keisti ir tobulinti save, ji ugdo sąmoningumą, nuramina ir sutelkia protą. Pozos, dėmesys kvėpavimui ir atsipalaidavimo pratimai lavina natūralią vidinę intuiciją ir padeda protui susikoncentruoti ties vienu dalyku, nesiblaškyti ir negalvoti apie tūkstančius kitų.

Kai protas nurimsta, atlėgsta ir kūno įtampa, atslūgsta seniai užgniaužtos emocijos. Jos tampa nuosaikios, o kūnas tvirtėdamas ir tapdamas lankstesnis įgyja vidinę pusiausvyrą ir jėgą. Žmogus pasijunta esąs emociškai stabilus, susitvardantis – tarytum medis, kuris nors ir linguoja blaškomas vėjo, tačiau visada atsitiesia ir grįžta į centrą.

Terapijos priemonė
Patyręs jogos mokytojas, koreguodamas jūsų kvėpavimą ir stovėsenas, gali padėti jums atsikratyti daugybės negalavimų ir sutrikimų. Neretai žmonės nustebę konstatuoja, jog pradėję reguliariai užsiiminėti joga atsikratė anksčiau juos kankinusių galvos, nugaros ar viso kūno skausmų. Sergantys vėžiu, širdies ligomis, išsėtine skleroze išmoksta atsipalaiduoti, įveikti įtampą ir sumažina skausmą.

Prieinama kiekvienam
Jogos gali mokytis kiekvienas – nepriklausomai nuo amžiaus, ūgio, lankstumo ar sveikatos. Žmonės, kurie tėra tik girdėję apie jogą, dažnai įsivaizduoja, kad ja užsiimti gali tik itin lankstūs ir treniruoti atletai, sugebantys mažų mažiausiai nosimi pasiekti kelius. Tačiau taip nėra. Čia visi lygūs. Joga gali užsiiminėti žmonės, turintys per didelį svorį, nėščios moterys, senukai ir senutės – ji tinka ir padeda visiems. Yra daugybė jogos rūšių, todėl kiekvienas ras sau tinkamą. Be to, kiekvieną pozą galima pritaikyti savo poreikiams.