Vaistingieji augalai iš gamtos vaistinės. Žolelių mišiniai, kosmetika grožiui ir sveikatai. Prekės internetu.

Ežiuolė
Sukurtas: 2016-12-10

Ežiuolės yra kilusios iš Šiaurės Amerikos, žinomos devynios ežiuolių rūšys bei visa eilė kultūrinių ežiuolių veislių. Ežiuolė - ne tik graži dekoratyvinė gėlė, bet ir viena iš efektyviausių vaistinių žolių. Ežiuolės pasižymi stipriomis imunitetą stiprinančiomis, priešvirusinėmis, priešgrybelinėmis, antibakterinėmis, uždegimą slopinančiomis savybėmis. Stipriausias vaistines savybes turi siauralapė ežiuolė (echinacea angustifolia) ir blyškioji (echinacea pallida) ežiuolė. Kiek mažiau efektyvi yra rausvažiedė ežiuolė (echinacea purpurea).

Ežiuolės auginimas

Ežiuolės mėgsta vandeniui laidžias, lengvo priemolio arba priesmėlio, derlingas dirvas. Nemėgsta rūgščių dirvų. Sodinamos joms natūraliai įprastose, saulėtose vietose. Derlingas sluoksnis turėtų būti gilus, nes ežiuolės turi ilgas šaknis, jei derlingas sluoksnis plonas, geriau augs iškeltose lysvėse.

Ežiuolių sėklas prieš sėją rekomenduojama 3-4 savaites stratifikuoti žemose temperatūrose. Praauga sėklos gana ilgai, kartais net keturias savaites. Dėl to ežiuoles verta iš anksto pasėti patalpoje, vėliau lauke išsodinti daigus. Sėklos sėjamos vasario - kovo mėnesiais, į 0,5-1 centimetro gylį, užbarstant sijotu drėgnu smėliu ir atsargiai prispaudžiant. Daigai išsodinami 50-60 centimetrų atstumu. Į atvirą gruntą sėjama gegužės mėnesį. Puikiai tinka auginti gėlynuose.
Ežiuolės taip pat gali būti dauginamos skaidant suaugusį krūmą. Daroma tai pavasarį arba rudenį.

Paaugusios ežiuolės nemėgsta kaiminystės, nors yra atparesnės drėgmės nepritekliui, taip pat nebijo piktžolių. Jaunas ežiuoles verta žiemai apdengti, suaugusios šalčiams atsparios.

Ežiuolės vaistinės savybės

Medicinoje naudojami ežiuolių žiedai, lapai, sėklos, šaknys. Daugiausiai vaistinių savybių turi ežiuolių šaknys, kurios dažniausiai naudojamos ketvirtais auginimo metais.

Stiprus imunitetą stiprinantis poveikis naudojamas kaip profilaktinė priemonė prieš gripą ir kitas virusų bei bakterijų sukeliamas ligas. Naudojama taip pat organizmui nusilpus po ligų, vaistų ar chemoterapijos. Prevencijai naudojama iki 1 g šaknų preparatų 3 kartus per dieną.

Stiprus antibakterinis poveikis naudojamas gydyti gripą, kvėpavimo takų infekcijas, slogą, peršalimą, bronchitą, lytinių organų ir šlapimo takų infekcijas. Gydant naudojama po 1 g džiovinto šaknų preparato 3 kartus per dieną.

Vaistažolė sturi stiprų poveikį, todėl prieš ją vartojant reikėtų pasitarti su gydytoju. Ypač tai svarbu sergantiems tuberkulioze, skleroze, vilklige, alergijomis žiedadulkėms. Ilgai vartojant poveikis organizmui mažėja.

Sveikatosstudija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.  

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti