Kas yra bakterinė vaginozė?

Bakterinė vaginozė yra išorinių lyties organų ir makšties infekcija, kurią sukelia tam tikros bakterijos. Kadangi makštis nėra sterili, natūralią makšties mikroflorą sudaro įvairūs mikroorganizmai. Nusistovėjusią tarpusavio pusiausvyrą  užtikrina laktobacilos. Pirmieji BV požymiai - tai natūralios makšties mikrofloros kiekio ir sudėties pusiausvyros pasikeitimai, kurių metu laktobacilų kiekis žymiai sumažėja ir pradeda daugintis neįprastos natūraliai florai bakterijos: Gardnerella vaginalis, Atopobium vaginae, Mycoplasma hominis, Ureaplasma urealyticum ir kt.

Atopobium vaginae retai randama esant normaliai florai, tačiau beveik visada  randama recidyvuojančios, besikartojančios bakterinės vaginozės atvejais. Vyrams Atopobium vaginae sukelia  balanopostitą  (varpos galvutės ir ją dengiančios apyvarpės uždegimą). Kadangi ši bakterija neturi specifinių  morfologinių požymių, nustatoma tik molekuliniais metodais.

Anaerobinės bakterijos, vienos iš tokių būtų Gardnerella vaginalis, atsiranda makštyje, sutrikus natūraliai mikrofloros pusiausvyrai, sergama bakterine vaginoze. Patogeninių išskiriami fermentai pažeidžia natūralų apsauginį organizmo barjerą - gimdos kaklelio kanalo gleives. Tada infekcijos sukėlėjai gali išplisti gimdos ertmėje, kiaušintakiuose, patekti į pilvo ertmę ir sukelti lytinių organų trakto uždegimus, mažojo dubens uždegiminę ligą (gimdos gleivinės, kiaušidžių ir kiaušintakių, ūminį pilvaplėvės uždegimus).

Mikoplazmos, tai mažiausios gamtoje sutinkamos bakterijos. Jos neturi sienelės, o turtinga baltymais plazminė membrana pritaikyta prisitvirtinti prie šeimininko ląstelių (gleivinės epitelio, spermatozoidų) ir atremti jo imuninę sistemą. Mikoplazmos - gleivinių patogenai, tačiau skirtingai nei Chlamydia trachomatis, epitelio ląstelių nesuardo.

Žinoma apie 17 mikoplazmų rūšių. Dažniausiai sutinkamos Ureaplasma urealyticum, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium. Iš jų labiausiai paplitusi Ureaplasma. Ureaplasma energiją gauna skaidydama aplinkoje esantį šlapalą (UREA) (iš čia kilęs bakterijos pavadinimas), o Mycoplasma hominis - amino rūgštį argininą. Tiek vienu, tiek kitu atveju išskiriamas toksiškas šeimininko ląstelėms amoniako kiekis, kuris šarmina terpę ir sudaro palankias sąlygas bakterinės vaginozės mikroorganizmams daugintis. Mikoplazmos sukelia šlapimo ir lytinių organų uždegimą, blogina spermos kokybę, gali tapti sąnarių uždegimo priežastimi. Mycoplasma genitalium yra agresyviausia, sukelianti uždegimus su ryškiais simptomais ir komplikacijomis.

Kodėl atsiranda bakterinė vaginozė?

Ligos paūmėjimą gali sąlygoti antibiotikų vartojimas, dažna lytinių partnerių kaita ar atsitiktiniai lytiniai santykiai, ydinga asmens higiena (pvz.: netinkamas higienos priemonių pasirinkimas, tamponų naudojimas ne pagal indikaciją) ir kiti socialiniai veiksniai (stresas, nepriteklius, nervinė įtampa). Netiriama ir negydoma liga nepraeina savaime. Galimas simptomų mažėjimas, tačiau ligos priežastys - bakterijos - nedingsta.

Bakterinė vaginozė: simptomai

Ligos metu, priklausomai nuo organizmo, jaučiami tiek nežymūs, tiek stipresni simptomai. Atsiranda nemalonaus „žuvies" kvapo pilkšvos išskyros iš makšties, galimas skausmingas ir padažnėjęs šlapinimasis, išorinių lyties organų niežulys, deginimas ar skausmingi lytiniai santykiai. Simptomai nebūtinai pasireikia visi vienu metu.

Kokios galimos bakterinės vaginozės komplikacijos?

Bakterinė vaginozė siejama su pasikartojančiomis šlapimo takų infekcijomis, infekcinėmis komplikacijomis po gimdymo ir ginekologinių operacijų. Nėščiosioms moterims, sergančioms BV, didėja savaiminio persileidimo arba priešlaikinio gimdymo rizika; nėštumo metu sąlygojamas intrauterinis vaisiaus augimo sulėtėjimas.

Kadangi dažniausiai šios infekcijos gydytojo kabinete nustatomos iš simptomų, tikimybė, kad be diagnostinių tyrimų bus nustatyta teisinga diagnozė yra tik apie 30 %. Tad, siekiant užtikrinti optimalų gydymą tiek moteriai, tiek jos partneriui, pasireiškus išvardintiems simptomams specialistai rekomenduoja atlikti LPI sukėlėjų tyrimus.

Tiksliausiai lytiškai plintančių ligų sukėlėjai nustatomi molekulinės biologijos PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu. PGR metodo esmė - mikroorganizmo DNR padauginimas in vitro kelis milijonus kartų, dalyvaujant fermentui DNR polimerazei. PGR metodas labai jautrus. Tai ypač svarbu norint išaiškinti infekcijos nešiotoją ar nustatyti infekciją praėjus kelioms dienoms nuo jos patekimo į organizmą, kuomet kiti diagnostiniai metodai dar neinformatyvūs. Tiriamoji medžiaga moterims - gimdos kaklelio epitelio ląstelės (nuograndos), vyrams - šlaplės epitelio ląstelės arba „pirminės porcijos" rytinis šlapimas. Sorpo laboratorijoje diagnozuojama 14 LPI sukėlėjų ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Visus juos galima nustatyti iš vieno ėminio. Tyrimo rezultatas pateikiamas po 2-3 dienų. Jeigu rezultatas „teigiamas", vadinasi infekcijos sukėlėjas yra rastas, gydytojas Jums paskirs gydymą.

Laiku ir teisingai diagnozavus LP sukėlėją ir tinkamai gydantis, daugelis sergančiųjų visiškai pasveiksta, o tikslūs tyrimai ir laiku paskirtas gydymas visuomet padeda išvengti didesnių sveikatos sutrikimų.

Už konsultaciją dėkojame: UAB "SORPO"