Sportuojant organizmas išnaudoja daug daugiau energijos nei gyvenant lėtu tempu, tad nenorint išsekti reikia gauti pakankamą kiekį naudingųjų medžiagų. Žinoma, vaikštant į sporto klubą ar treniruotes ir sportu užsiimant tik savo malonumui, nebūtina maitintis kaip tikram sportininkui, bet keleto esminių taisyklių pravartu laikytis.

Mityba prieš sportuojant

Sportuojant norime, kad raumenys atliktų tam tikrus darbus, o šiam procesui galvos smegenys yra priverstos pajungti nugaros smegenis ir nervus. Visa tai reikalauja energijos, kuri pasisavinama iš gliukozės - angliavandenio, dar vadinamo vynuogių cukrumi. Tai vienintelė medžiaga, kuri smegenų darbui naudojama ilgą laiką, o susidarius jos trūkumui smegenys ima naudoti ketonines medžiagas. Susidarius šiai situacijai organizmo pajėgumas sumažėja, tad sveikatai ir energijai išsaugoti yra reikalingos tos medžiagos, kurios suteikia organizmui būtinų angliavandenių (glikogeno) atsargų. Lyginant nesportuojančio ir sportuojančio žmogaus organizmų atsargas pastebima, kad sportuojančio žmogaus organizme reikalingas iki 25 proc. didesnis glikogeno atsargų kiekis.

Vienas geriausių produktų, teikiančių organizmui daug angliavandenių yra grūdai, kuriuose gausu veikliųjų medžiagų. Renkantis grūdines kultūras ir jų produktus pirmenybę reikėtų teikti rupių miltų produktams, nes juose yra daugiau vitaminų. Sijoti miltai nebeturi sėlenų ir gemalų, todėl juose vitaminų ir mineralų, mikroelementų ir ląstelienos yra iki 60 proc. mažiau nei rupiuose, nesijotuose miltuose. B grupės vitaminų atsargoms papildyti geras šaltinis yra mielės.

Verta prisiminti, kad kuo dažniau valgoma, tuo daugiau jėgų ir energijos įgijama. Žinoma, dažniau nebūtinai turi reiškti daugiau - maistą galima vartoti ir nedideliais kiekiais. Vis dėlto daugelis sportuojančiųjų daro lemtingą klaidą ir planuodami sportu užsiimti vakarop paskutinį kartą valgo per pietus arba tik ryte. Taip elgtis nėra labai protinga, nes angliavandeniai yra būtini ne tik sportuojant, bet ir užsiimant kasdiene veikla: tvarkant namus, dirbant ir kt. Jei pakankamai medžiagų organizmas negauna, vos pradėjus sportuoti glikogenas jau nebekaupiamas, o eikvojamas, tad treniruotė gali būti sunki. Norint to išvengti patariama likus valandai ar dviems iki trenituotės ar kitos aktyvios sportinės veiklos užkąsti. Šiam užkandžiui itin tinka javainiai ar džiovinti vaisiai, bananas, jogurtas, rūgpienis, rupių miltų duona, grūdėta varškė ar su pienu virtų ryžių košė.

Mityba sportuojant

Sportuojančio žmogaus organizmui būtina gausiai angliavandeniais praturtinta mityba, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad angliavandeniai yra skirstomi į dvi grupes. Žinoma, šis skirstymas yra sąlyginis, tačiau esminis atribojimo kriterijus šiuo atveju yra laikas, per kurį organizmas angliavandenius įsisavina. Pavyzdžiui, angliavandeniai esantys įvairiuose saldumynuose ir meduje greitai įsisavinami ir patenka į kraują, todėl organizme pagaminama daugiau insulino, kuris lėtina riebalų skaidymo procesą. Šiuo atveju organizmas yra priverstas naudoti glikogeno atsargas ir ilgai trunkantis fizinis krūvis tampa labai sunkiai pakeliamu. Vartojant grūdų, grūdinių kultūrų, pieno produktus angliavandeniai įsisavinami lėčiau, todėl organizmas juos naudoja palengva ir sportuojant energijos turime ilgesniam laikui.

Angliavandenių atsargos yra kaupiamos organizme nuolat, net ir ilsintis ar miegant, tad sportinei veiklai patartina ruoštis dar jos išvakarėse. Vakarienei rinkitės angliavandenių gausią vakarienę, kuri per naktį leis sukaupti glikogeno atsargas, reikalingas rytojaus treniruotei. Atkreipkite dėmesį į tai, kad vakarienei pasirinkus mėsiškus patiekalus ar kitą baltyminį maistą, kitos dienos treniruotėje greitai neteksite energijos. Sportuojant vakarienei tinkama rinktis tokius produktus kaip ryžiai ar bulvės, makaronai ar kiti grūdinių kultūrų patiekalai (pavyzdžiui, avižiniai dribsniai), pieno produktus, vaisius.

Visada geras pasirinkimas užsiimant sportine veikla yra tie produktai, kuriuos organizmas lengvai virškina. Čia eksperimentuoti neverta, nes tai gali sukelti prastą savijautą ir sumažinti norą sportuoti. Sočiai pavalgyti patariama likus ne mažiau kaip 3 valandoms iki treniruotės, po sotaus valgymo iki treniruotės dar galima ir užkąsti. Abiem atvejais rinkitės tokius produktus, kuriuose gausu angliavandenių, kurie skrandžio darbo neapsunkina, neskatina dujų kaupimosi. Taigi toks maistas, turintis daug riebalų ar baltymų nėra tinkamas, nes jį virškiname pernelyg ilgai. Taip pat reikėtų vengti ir neįprastų patiekalų ar gėrimų, nes pastarieji gali tiesiog sudirginti skrandį ir pakenkti treniruotei reikalingai gerai savijautai.

Jei treniruotė netrunka ilgiau kaip valandą jos metu gauti papildomos energijos nėra būtina. Užkandžiauti ir gerti sporto metu patartina tik tada, kai treniruotė trunka daugiau nei valandą. Taigi, užkąsti vasiais ar javainiu, atsigaivinti vandeniu patartina užsiimant tokia ilgai trunkančia sportine veikla kaip važinėjimas dviračiu, tenisas, ilgų nuotolių bėgimas, lengvosios atletikos treniruotė ar žaidžiant komandinius žaidimus, reikalaujančius daug aktyvumo: krepšinį, futbolą ir kt.

Mityba po sportinės treniruotės

Rekomenduoja maitintis taip, kad po treniruotės praėjus ne daugiau kaip parai, organizmas jau būtų atgavęs išeikvotą energiją. Verta atkreipti dėmesį, kad po įtemptos treniruotės gali būti sudirgęs virškinamasis traktas, todėl valgyti ir gerti patartina palengva, niekur neskubant. Priešingu atveju gali kilti pilvo spazmai.

Išgerti skyčių reikia bent tiek, kiek buvo išprakaituota treniruotės metu. Tai lengva pamatuoti pagal kūno svorį: apskaičiuokite skirtumą tarp savo svorio prieš ir po treniruotės. Skysčių poreikį taip pat galima identifikuoti ir pagal šlapimą: jei po treniruotės ar kitą dieną jis tamsiai geltonas - vadinasi yra didelė koncentracija ir organizmas jaučia skysčių trūkumą.

Suvalgius javainių arba rupių miltų duonos riekę su medumi ar marmeladu, energija užplūsta tuoj pat. Taip nutinka dėl to, kad meduje ir vaisiuose esantys angliavandeniai į kraują patenka per keletą minučių. Tačiau greitai įsisavinami jie yra ir greitai suvartojami. Tuomet naudojama energija, gaunama iš grūdų produktų, kurios pakanka ilgesniam laikui.

Norint papildyti skysčių atsargas patartina rinktis tokius gėrimus, kurie yra gerai įsisavinami: pieną, vaisių sultis, mineralinį vandenį. Žinoma, prioritetas po treniruotės teiktinas mineraliniam vandeniui, kurį vertėtų rinktis pagal jo sudėtį, ne karbonizuotą ir, apskritai, kuo natūralesnį. Sportuojant šaltuoju sezonu skysčių balansui atsatyti taip pat labai tinka vos pašildytas dažovių gėrimas, kurį galima paskaninti mielėmis.

Renkantis ką valgyti po treniruotės nereikėtų skubėti. Valgykite tik praėjus ne mažiau kaip valandai, nes kitaip galite nemaloniai sudirginti skrandį. Rinktis reikėtų lengvai virškinamą maistą, kuriame gausu angliavandenių ir baltymų, kurie būtini raumeniniam pluoštui atkurti. Šiam valgymui geru pasirinkimu yra grūdų ir pieno produktai, patiekalai iš jų derinio.

A. Daugvilaitė

Laisvalaikio gido Sveikatosstudija.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.