INBEAUTY.LT - išskirtinio dizaino grožio priemonių internetinė parduotuvė. Mūsų prioritetas - suteikti aukščiausią aptarnavimo kokybę jums!
Masažas, kineziterapija, gydomosios ir grožio procedūros
Infekcinių, onkologinių, genetinių ligų, nevaisingumo, alergijos, patogeninių mikroorganizmų tyrimai
Natūrali produkcija, biologiškai aktyvios medžiagos, imunoreguliatoriai
Pošventinė depresija
Sukurtas: 2016-12-10

Pošventinis stresasDažniausiai ji prasideda po Naujųjų metų ir pasireiškia nuolatine emocijų ir nuotaikų kaita. Daugeliui tokie negalavimai kartojasi dažniausiai po didelių ir ilgai trukusių švenčių. Gerai, jeigu dar turime kelias laisvas dienas "adaptacijos" laikotarpiui.

Gydytojai teigia, kad praėjus žiemos šventėms pacientai dažnai skundžiasi prasta nuotaika, nuovargiu, dirglumu, nepastoviomis emocijomis, išsiblaškymu, miego sutrikimu, apetito stoka. Tokia savijauta būna vieną arba dvi savaites ir dažnai praeina savaime, įsiliejus į kasdienius darbus.

 

Pošventinės depresijos požymiai. Pošventiniu laikotarpiu būdinga prislėgta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas, prislopinti judesiai, nenoras ką nors veikti, liūdesys.

Pošventinės depresijos priežastys. Jos gali būti vidinės ir išorinės. Vidinės dažniausiai būna paveldimos ir atsiranda dėl „nuotaikos hormonų" serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimų. Išorinės priežastys gali būti dėl galvos smegenų, vidaus organų pažeidimų, dėl psichinių traumų.

Jei prasta savijauta atsirado iškart po švenčių, tai būtent jos ir gali būti to priežastis. Psichologų teigimu, tikroji pagrindinė pošventinės depresijos priežastis - saiko stoka. Šventės tęsiasi per ilgai (šiais metais - 11 dienų), jų metu visiškai atsipalaiduojame ir pamirštame kasdienius rūpesčius, darbus, rutiną. Per šventes vartojama daug alkoholinių gėrimų, daug valgoma, dažnai būname apsupti triukšmo. Tiesą sakant, visko yra daug ir tas viskas liejasi per kraštus.

Pošventinė depresija

Dėl daugumos įvykių, maisto ir gėrimų pertekliaus, daugelio žmonių apsupties sutrinka vidaus organų, nervų sistemos veikla. Tokias dažnesnes puotas dažnai lydi depresija ir dėl jų gali kilti rimtų ligų.

Pošventinis liūdesys kai kuriuos žmones ištinka ir dėl polinkio patirti vadinamąjį mistinį džiaugsmą. Mistinio džiaugsmo mums suteikia kiti asmenys neįprastomis aplinkybėmis: ką nors mums dovanodami, mus pagirdami. Mistinio džiaugsmo laukimo aliuzija - tai dovanomis nešino Kalėdų Senelio prototipas. Vaikystėje patyrę daug mistinio džiaugsmo, kai kurie iš mūsų neišmokstame džiaugtis natūraliai. Tada, norėdami patirti džiaugsmą, siekiame išorinio stimulo, kuriuo dažnai tampa alkoholis ir ilgalaikis šventimas.

Kas geriausiai gydo pošventinę depresiją? Kai kurie psichologai pasakytų - darbas. Pasibaigus šventiniam laikotarpiui, nesinori eiti į darbą? Pasvarstykite, kaip jaustumėtės, jeigu jo neturėtumėte. Iš tiesų racionaliausias depresijos išvengimo būdas - grįžimas į kasdienius darbus. Kuo jie rimtesni, tuo geriau. Pirmomis dienomis neišvengiamai gali būti sunku ir dirbti gali trukdyti fizinė savijauta - ypač jei per šventes buvo padauginta alkoholio. Jei yra daug darbo, šventės greitai užsimiršta, tačiau jei dar yra laiko „pasivartyti", būna sunkiau „įsivažiuoti" į normalų ritmą. Pasak psichologų, po švenčių depresija greičiau gali apnikti tuos žmones, kurie iš viso neturi darbo.

Pošventinės depresijos simptomaiPošventinė depresija - liga? Psichologai pošventinio liūdesio nelinkę vadinti depresija, nes iš tiesų depresija yra sunki liga. Galima sakyti, kad dabar tiesiog madinga bet kokią pablogėjusią savijautą vadinti depresija, tačiau tai yra tiesiog stresas. Visiškai normalu, kad po švenčių žmogui yra sunku adaptuotis. Lygiai taip pat sunku būna sugrįžti į darbą po atostogų. Beje, dėl tos pačios priežasties pirmadienis daugeliui žmonių yra nemėgstamiausia savaitės diena.

Ypač po Naujųjų metų  sunku grįžti į kasdienybę. Daugelis psichologiškai nusiteikia, kad Naujieji metai yra savotiškas virsmo laikotarpis, slenkstis, nuo kurio turėtų prasidėti kažkas naujo. Daugelis mūsų tikimės geresnio gyvenimo, peržengę šį slenkstį. Deja, dažniausiai po švenčių laukia nusivylimas, nes grįžtama į tą pačią kasdienybę: laukia tas pats darbas, tie patys bendradarbiai, tie patys namų ruošos darbai, ta pati šeima. Žmogų ištinka dvasinis nuopuolis. Po šventinio chaoso kasdienybė atrodo pilka ir neįdomi. Todėl adaptacinis periodas - dažnai slegiantis ir nemalonus.

Psichologai teigia, jei norėdami išvengti pošventinės adaptacijos per šventes gyventume įprastu ritmu - keltumėmės ir gultume tuo pačiu metu, kaip įprastai - nebūtų švenčių. Nuostabu, jei mokame atsipalaiduoti - tada gyvename, o ne vargstame.

Kaip atsikratyti pošventinės depresijosTiesa, po švenčių psichologai dažnai sulaukia daugiau pacientų, tačiau taip yra tik todėl, kad per šventinį laikotarpį žmonės atidėlioja apsilankymą pas gydytojus, nes turi malonesnių užsiėmimų - puošia namus, ieško dovanėlių, lanko draugus.

Psichologai teigia, kad jų pagalbos gali prireikti nebent tiems, kurie švenčia ištisą savaitę ar dar ilgiau. Puotaujant ir vartojant alkoholį visą savaitę, galima įtarti, kad galbūt jis jau turi priklausomybės bėdų - tuomet tikrai reikėtų apsilankyti ir pas psichiatrą. Kitaip tikrai neturėtų būti jokių priežasčių, kodėl po švenčių sunku dirbti. Šventės baigėsi - kimbame į darbus ir... laukiame kitų švenčių. Žinoma, po švenčių daugeliui trūksta dar vienos laisvos dienos...

Verslininkų skatinama ir žiniasklaidos palaikoma didžiųjų švenčių tradicija verčia mus skubėti, ieškoti, pirkti, kepti, virti, o paskui pajusti tik nuovargį ir liūdesį, kad linksmybės per greitai baigėsi... Tačiau jei šventės buvo išties gražios, įdomios, jas ilgai lydės malonūs prisiminimai ir pakili nuotaika, o pošventinis liūdesys neužsitęs. Tad kurkite gražias, įdomias šventes visą gyvenimą. Sau ir kitiems.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti